Teismas atmetė UAB „Entoja“ ieškinį dėl 709 tūkst. Lt žalos atlyginimo

Kovo 5 dieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija priėmė neskundžiamą nutartį netenkinti UAB „Entoja“ apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas bendrovės prašymas dėl žalos atlyginimo.

UAB „Entoja“, valdanti sklypą J. Simpsono g. 17/S. Daukanto g. 12, savo skunde prašė, kad jai iš Valstybės bei Palangos miesto savivaldybės būtų solidariai priteista atlyginti 709 tūkst. 540 Lt neva patirtos žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

Patvirtintas planas buvo panaikintas

Pareiškėjų teigimu, 2005 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigyti statiniai: pastatas-klubas ir kiemo aikštelė, esantys J. Simpsono g. 17/S. Daukanto g. 12., Palangoje, buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis.

Siekdamas avarinės būklės statinius rekonstruoti ar jų vietoje statyti naujus, pareiškėjas tais pačiais metais kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas parengti žemės sklypo detalųjį planą ir numatyti leistinus užstatymo reglamentus. UAB „Vitalda“ parengė detaliojo plano projektą, atliko viešojo svarstymo su visuomene procedūras, gavo derinančių institucijų pritarimą parengtam detaliojo plano projektui.

2007-ųjų gruodį šį detalųjį planą patvirtino Savivaldybės taryba.

Atsižvelgiant į pavirtintame žemės sklypo detaliajame plane numatytus užstatymo reglamentus, ketinta rengti statinių griovimo ir naujos statybos techninį projektą, todėl Savivaldybės buvo paprašyta surinkti iš atsakingų institucijų projektavimo sąlygas ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Savivaldybės administracija 2008-ųjų gegužę išdavė projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinis padalinys išduoti projektavimo sąlygas atsisakė ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą nurodydamas, kad Savivaldybės tarybos 2007-aisiais patvirtintas žemės sklypo detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams.

Teigė patyrę žalą

Klaipėdos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl minėtųjų teritorijų planavimo dokumentų panaikinimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu Klaipėdos vyriausiojo prokuroro prašymą tenkino visiškai, o apeliacinės instancijos teismas minėtą sprendimą paliko galioti ir sprendimas įsiteisėjo.

Pareiškėjas teigė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų tikrinant parengtą detaliojo plano projektą ir vėliau jį patvirtinant, jis patyrė didelę materialinę žalą. Atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypo detalusis planas panaikintas, UAB „Entoja“ savo įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį suprojektuoti, pastatyti ir akceptavimui perleisti 700 kv. m bendro ploto komercines patalpas įvykdyti negalėjo. 2011-aisiais bendrovė dalį statinių pardavė trečiajam asmeniui už 350 tūkst. Lt, negautas pajamas traktuoja kaip patirtą žalą ir prašo teismo, kad šis priteistų ją atlyginti. Taip pat prašoma atlyginti ir kitą bendrovės paskaičiuotą žalą, iš viso įvardinta suma – 709 tūkst. 540 Lt.

Atsakovo – Lietuvos valstybės – atstovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. To paties prašė ir antrasis atsakovas – Palangos miesto savivaldybė.

Skundo netenkino

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (b. I. 92-103) pareiškėjo UAB „Entoja“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, paimdamas kreditą iki detaliojo plano patvirtinimo, turėjo numatyti, jog detalusis planas gali būti ir nepatvirtintas, jei jis neatitiks teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo patirtos išlaidos mokant palūkanas už paimtą kreditą, nėra susijusios su neteisėtai patvirtintu detaliuoju planu. t. y. tarp pareiškėjo sumokėtų palūkanų ir neteisėtu pripažinto detaliojo plano nėra

priežastinio ryšio. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodytos 349 540 Lt išlaidos (kredito palūkanos) taip pat nėra priteistinos.

Teismas sprendė, jog dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo negautos pajamos šiuo atveju nėra realios, bet hipotetinės, o teisė reguliuoja tik tai, kas yra įmanoma bei egzistuoja tikrovėje, todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami. Nuostoliai, kilę iš preliminariosios sutarties, gali būti priteisti vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir tik realūs bei įrodyti. Šioje byloje minėtų aplinkybių nėra, todėl pareiškėjo nurodytos negautos 350 tūkst. Lt pajamos nepriteistinos.

Pasisakydamas dėl antrojo skundo reikalavimo, teismas, remdamasis CK nuostatomis, pažymėjo, kad sprendimu nenustačius, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą, prašymas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.

Menami praradimai nekompensuojami

Pareiškėjas UAB „Entoja“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Entoja“ skundas būtų patenkintas: priteisti iš atsakovų Savivaldybės ir Valstybės solidariai UAB „Entoja“ naudai 360 tūkst. Lt žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Taip pat priteisti iš atsakovų solidariai UAB „Entoja“ naudai 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Tuo tarpu skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad jo patirta turtinė žala, kurios atlyginimo prisiteisimo jis siekia, susideda iš 10 tūkst. Lt išlaidų detaliajam planui rengti, 349 540 Lt palūkanų, sumokėtų už kreditą, kuris buvo paimtas statinių įsigijimui ir numatytam projektui vykdyti bei 350 tūkst. Lt negautų pajamų pagal preliminariąją sutartį, t. y. viso 709 540 Lt.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi visas bylos aplinkybes, pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendė, kad nors atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurie konstatuoti teismų sprendimais, pareiškėjas dėl tokių veiksmų nepatyrė turtinės žalos, kurią turi atlyginti valstybė. Todėl priimta neskundžiama nutartis uždarosios akcinės bendrovės „Entoja“ apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 sprendimą palikti nepakeistą.