Pirmąkart prestižinei nominacijai dūšias suvienijusio pajūrio laukė šaltas dušas

Palangos tiltas, 2017-04-03
Peržiūrėta
2223
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Goda Giedraitytė, projekto „Klaipėda – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė
Goda Giedraitytė, projekto „Klaipėda – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė

Ligita SINUŠIENĖ

Šalies Vyriausybė papildomų kelių milijonų eurų Palangai neskirs, pajūriui kovoje dėl „Europos kultūros sostinė 2022“ vardo, pralaimėjus Kaunui, kuris susižers apie 10 milijonų eurų, kurie iš įvairių šaltinių bus skirti renginiui laikinoje Lietuvos sostinėje. Vis dėlto Palangos ir kitų pajūrio savivaldybių kultūrininkai nepuola į neviltį – rėmėjų ieškos kitais keliais, bet suplanuotų didingų renginių neatsisakys. Juolab, kad pirmą kartą Palanga, Klaipėda ir Neringa rimtai susivienijo. Kodėl prestižinį renginį buvo patikėta surengti Kaunui, o ne pajūriui, „Palangos tiltas“ paprašė mintimis pasidalinti Roberto Trautmano, Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo (jis, beje, buvo vienas iš paraiškos projektui „Klaipėda – Europos kultūros sostinė 2022“ bendraautorių ir konsultantų), taip pat Godos Giedraitytės, projekto „Klaipėda – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovės, Agnės Pinigienės, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atstovės ryšiams su visuomene ir ambasadorių tinklo koordinatorės bei Reginos Makauskienės, projekto „Klaipėda – Europos kultūros sostinė 2022“ bendraautorės ir konsultantės.

Skaitykite „Palangos tiltas" laikraštyje

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Atvykusių į Palangos policiją Palangos miesto savivaldybės Tarybos narių Svetlanos Tučkės ir Dariaus Kubiliaus – abu kandidatuoja į Seimą – laukė netikėtumas: pareigūnai jų paprašė papūsti į alkotesterį. Tai „Palangos tiltui“ pripažino ir socialdemokratė S. Tučkė, ir LVŽS kandidatas D. Kubilius.


Po atsinaujinimo lapkričio pradžioje duris atvėręs Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus gruodžio 6 d., trečiadienį, 17 val. kviečia į vieno eksponato parodos atidarymą „Reglamentuota palangiškių ir poilsiautojų kasdienybė“.


Pajūris – ne pajūris, jei jame nenutinka kažkas keisto. Štai vilnietis Tomas (vardas redakcijai žinomas) dalinasi birželio 19-osios įspūžiais, kurie vyro pasisėdėjimą žinomoje pajūrio alaus mėgėjų vietoje gerokai apkartino.


SBA ir pajūrio regioninis parkas telkia gyventojus į savanorišką talką, skirtą pajūrio kopų išsaugojimui – „Kopoms reikia tavęs“.


„Karšti čeburekai, šaltas alus“, – prieš dešimtmetį ši frazė buvo neatsiejama Palangos dalis. Čeburekai liko, o alus išnyko, rašo 15min.lt žurnalistė Viktorija Karsokaitė. Tačiau sugriežtinus prekybą alkoholiu tokie prekeiviai grįžo, 15min sakė Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.


Per savaitę – du Grand Prix. Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos akordeonistas Mantas Leonardo Lizzi, lydimas mokytojos Nijolės Daukšienės, vyko į Ukrainą ir konkursuose pelnė du aukščiausius apdovanojimus.


Ligita SINUŠIENĖ Šalies Vyriausybė papildomų kelių milijonų eurų Palangai neskirs, pajūriui kovoje dėl „Europos kultūros sostinė 2022“ vardo, pralaimėjus Kaunui, kuris susižers apie 10 milijonų eurų, kurie iš įvairių šaltinių bus skirti renginiui laikinoje Lietuvos sostinėje. Vis dėlto Palangos ir kitų pajūrio savivaldybių kultūrininkai nepuola į...


„Truputį bijau, kad per smarkiai nepaspausčiau, dar neišmokau iki galo valdyti jėgos. Jūs pasakykit, jei per smarkiai spustelsiu. Dabar truputį patraukite ranką, paspauskime vienas kitam pirštus“, – kalbėjo Martynas Girulis šių eilučių autorei, kai pirmąkart mintimis valdomu bioninės rankos atitikmeniu jis, pirmasis nuo gimimo neįgalus žmogus pasaulyje...


Kiekvienų metų sausio pirmąją Lietuva mini vėliavos dieną. Bet kažin ar daug tautiečių žino, kodėl ji minima būtent šią dieną. Ir, ko gero, dar mažiau žinančių, jog jauniausias iš tų savanorių, kurie 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte pirmąkart iškėlė Lietuvos trispalvę, Mikas Slyvauskas, ilgą laiką gyveno Palangoje, kurios kapinėse ir atgulė amžino poilsio.


Savo pusilgiame gyvenime sutikau nemažai kuriančių žmonių – akmens kalėjų, eilėraščių upelius liejančių, drobes kaip duris tapančių, romanus rašančių, taip pat muzikai, dainai, kūrybai pasišventusiųjų... Kai kas iš jų, girdėjau gyvuosius šnekant, „mirė“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius