Parengtas kurorto ugdymo įstaigų pertvarkos planas

Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus parengtame bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos plane apibūdinta esama švietimo būklė bei pristatytos raidos prognozės 2010-2014 metams.

Pertvarkos planas

Perspektyvoje numatyta, kad Senoji gimnazija vykdys pagrindinio ugdymo 2 dalies ir vidurinio ugdymo programas, gimnazijoje 2013 metais vidutinis klasių komplektų skaičius bus 20. Taip pat gimnazijoje numatytas ir suaugusiųjų mokymas. „Baltijos“ pagrindinė mokykla vykdys pradinio, pagrindinio ugdymo programas. Joje nustatyti 26 klasių komplektai bei  specialiosios ir lavinamosios klasės. Palangos V.Jurgučio pagrindinėje mokykloje taip pat bus vykdomos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos su 20 klasių komplektų. Taip pat numatytos ir jaunimo klasės. Šventosios pagrindinėje mokykloje numatytos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, klasių komplektų skaičius 12. Kurorto Pradinė mokykla vykdys pradinio ugdymo programą, o šioje ugdymo įstaigoje numatytas 12 klasių komplektas. Mokykla-darželis „Pasaka“ 2013 metais jau vykdys ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ir joje nebeliks pradinio ugdymo klasių.

Pasiūlytas optimaliausias variantas

Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė bei skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vargonienė akcentavo, kad  rengiant ugdymo įstaigų pertvarkos planą buvo sudarytos dvi darbo grupės. Apibendrinus darbo grupių pasiūlymus buvo pasirinktas optimaliausias ir priimtiniausias švietimo įstaigų pertvarkos variantas, kuris bus siūlomas tvirtinti miesto politikams.

Pasak Švietimo skyriaus vedėjos L.Valužienės, 2009-2010 mokslo metais Palangos bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 2272 mokiniai, miesto savivaldybėje veikia 15 švietimo įstaigų. 2006-2007 mokslo metais mokinių skaičius buvo beveik 600 didesnis. Anot vedėjos, reikia pripažinti, kad įtakos mokinių mažėjimui turėjo nedidelis vaikų gimstamumas bei gyventojų migracija. „Mokinių skaičiaus kaita ypač pastebima per paskutinįjį dešimtmetį. Mažėja ne tik pradinių klasių, bet ir 5-10 klasėse besimokančiųjų skaičius. Tad prognozės nėra optimistiškos“, - konstatavo vedėja.

Mokinių išlaikymo kaina

Vedėja L.Valužienė atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklų tinklo būklės efektyvumas yra susijęs su klasių komplektų dydžiu, tuščiomis mokymosi vietomis, mokyklų dydžiu bei vidutine vieno mokinio išlaikymo kaina. Palangos miesto savivaldybėje vidutiniškai vienam mokiniui išlaikyti per metus skiriama 6 tūkst. 830 litų. Daugiausiai, per 9 tūkst. litų, kainuoja mokinį išlaikyti Šventosios pagrindinėje mokykloje, Senojoje gimnazijoje – 5 tūkst. 738 litai, V.Jurgučio pagrindinėje mokykloje – per 7 tūkst. litų, „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje – 6 tūkst. 492 litai, Pradinėje mokykloje – 5 tūkst. 541 litas, mokykloje-darželyje „Pasaka“ vienam ugdytiniui tenka 6 tūkst. 987 litai.

Nuo 2009-2010 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose komplektuojant klases mokinių skaičiaus vidurkis 1-4 klasėse nesiekė nustatyto vidurkio – 22, o 5-10 klasėse – 25 mokinių. Tačiau, pasak vedėjos, antrus metus pagal vidurinio ugdymo programas klasės komplektuojamos tinkamai ir už tai Palanga Švietimo ir mokslo ministerijos yra giriama ir rodoma pavyzdžiu daugeliui šalies ugdymo įstaigų.

Problemos dėl klasių komplektų

Kalbant apie tuščių vietų pasiskirstymą pagal mokyklas, vedėja sakė, kad geriausiai klasės yra komplektuojamos Senojoje gimnazijoje ir Pradinėje mokykloje. Problemų dėl klasių komplektų yra „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje ir darželyje-mokykloje „Pasaka“. Šventosios pagrindinėje mokykloje mokinių skaičiaus vidurkis klasėje turėtų būti 15, tačiau šis rodiklis nėra pasiekiamas, nes Šventosios seniūnijoje mažas gyventojų skaičius. Be to, nemaža dalis šventojiškių mokosi  Palangos bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose. Mokyklos faktinis pajėgumas skaičiuojamas pagal higienos reikalavimus klasėms ir nespecializuotiems kabinetams.

Įvertinta situacija

Pasak L.Valužienės, įvertinus situaciją, galima spręsti, ar verta išlaikyti mokyklas, nekeičiant jų veiklos turinio, struktūros. Didinti mokinių skaičių iki jos faktinio pajėgumo, anot vedėjos, netikslinga. Švietimo skyriaus atlikto sociologinio tyrimo metu Senosios gimnazijos mokiniai akcentavo, kad gimnazija perpildyta ir jie jaučia diskomfortą. Be to, higienos normos nustato, kad mokykloje privalo būti poilsio zonos, taip pat mokykloje privalo būti 12 specializuotų kabinetų. V.Jurgučio pagrindinėje mokykloje gali būti 24 klasių komplektai, šiais mokslo metais jų 19. Tad minėtoji ugdymo įstaiga turi galimybių didėti ne daugiau kaip 5 klasių komplektais, „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje taip pat galima didinti klasių ne daugiau kaip 4. Pradinėje mokykloje komplektų skaičius optimalus – 12, tad norint didinti klasių komplektų skaičių, tektų mažinti specializuotų kabinetų skaičių. Mokykla-darželis „Pasaka“, L.Valužienės tvirtinimu, turi dvi galimybes: likti bendrojo lavinimo mokykla arba pakeisti ugdymo įstaigos tipą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Atlikus sociologinius tyrimus, net 41,4 proc. tėvų pritarė, kad racionaliausia mieste palikti dabartinį mokyklų tinklą, 19,6 proc. tėvų mano, jog reikėtų palikti gimnaziją, dvi pagrindines mokyklas, pradinę, o mokyklos-darželio nereikia.

Sumažėjo pedagogų krūviai

Švietimo skyriaus vadovė pažymėjo, kad mažėjant klasių komplektų skaičiui, mokyklose sumažėjo mokytojų skaičius bei daugumos pedagogų krūviai. 2009 metų rugsėjo 1 d. bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 240 mokytojų. Iš jų 9 pensinio amžiaus, 5 pedagogai ne specialistai. „Jei prieš penketą metų 54,65 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbo krūviai buvo maksimalūs, o didesnius nei nustatyti turėjo 33,4 proc. mokytojų, 12 proc. mokytojų neturėjo pilno krūvio. 2008-2009 metais pedagogų, neturinčių pilno darbo krūvio, padaugėjo iki 22,2 proc., 18-36 val. darbo krūviu dirbo 73,3 proc. pedagogų, o virškrūvius turėjo 4,4 proc. mokytojų“, - sakė L.Valužienė.

Šiuo metu didžiausias mokytojų skaičius yra „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje. Pedagogai, pasak vedėjos, išsidalino krūvius taip, kad nebūtų atleisti.

Vedėja L.Valužienė palietė problemas, su kuriomis susiduria kurorto švietimo įstaigos. Anot jos, V.Jurgučio ir „Baltijos“ pagrindinės mokyklos yra sąstingio būsenoje, neieško efektyvių ir mokyklai naudingų programų vykdymo galimybių, nėra įsteigtų jaunimo klasių, nors mokinių, neturinčių motyvacijos, skaičius didėja. Taip pat nerengia profesinio mokymo programų, neįgaliųjų ugdymas paliktas savieigai ir tokiu būdu ugdymo įstaigos tampa nepatrauklios. Didėja mokyklas paliekančiųjų mokinių skaičius. Vedėjos teigimu, minėtų įstaigų vadovai siekia mokinių skaičių mokykloje padidinti pradinių klasių komplektų sąskaita. Todėl, mažėjant pradinukų skaičiui, mokyklos nebeturi pilnų klasių komplektų, yra tuščių vietų „Baltijos“ pagrindinės mokyklos 1-4 klasėse ir mokykloje-darželyje „Pasaka“ 14 vietų.

Sprendimo būdai

Todėl, pasak L.Valužienės, yra pasiūlyti minėtų problemų sprendimo būdai. Anot jos, nuosekliai mažinant pradinių klasių komplektų skaičių darželyje-mokykloje „Pasaka“ ir didinat pradinių klasių skaičių „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje bei kasmet komplektuojant po vieną pradinės klasės komplektą V.Jurgučio pagrindinėje mokykloje, būtų išspręsta V.Jurgučio ir „Baltijos“ pagrindinių mokyklų klasių komplektavimo ir jų užpildymo problema. Mokykloje-darželyje „Pasaka“ kasmet bus galima atidaryti po vieną ikimokyklinio ugdymo grupę.