Kurorto ugdymo įstaigų tinklo pertvarką nulėmė mokinių mažėjimas

 Praėjusią savaitę miesto Taryba pritarė miesto Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinko pertvarkos 2012-2015 metų bendrajam planui. Progimnazija norėjusiai tapti Vlado Jurgučio pagrindinei mokyklai, vietos šiame plane neliko. „Nesijaučiame nei nusivylę, nei liūdni. Yra kaip yra. V. Jurgučio mokykla iki 2015 metų bus pagrindinė mokykla“, – laikraščiui sakė V. Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė.

Mažėja moksleivių

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, vertindama kurorto mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metams bendrąjį planą ir analizuodama 2012-2015 m. mokyklų tinklo bendrojo plano pertvarkos perspektyvas, atliko savivaldybės ugdymo įstaigų esamos būklės analizę, įvertino demografinius aspektus, ugdymosi poreikių tenkinimą, ugdymo kokybę, mokyklų tinklo efektyvumą bei nustatė, kad ugdymo įstaigų tinklo pertvarką lemia demografinės tendencijos.

Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. savivaldybėje gyveno 17623 gyventojai, 2011 m. – 17234. Iš esmės gyventojų skaičius mažėjo nežymiai – 2,2 proc., tačiau gerokai sumažėjo nuo 0-18 metų amžiaus gyventojų: 2001 m. gyveno 4600 vaikų, o 2011 m. to paties amžiaus vaikų buvo 3215 (skiriasi net 30,1 proc.). Taigi, neigiama vidaus gyventojų migracija, gyventojų senėjimo tendencija ir nedidelis vaikų gimstamumas turi įtakos ir mokinių skaičiaus mažėjimui bendrojo ugdymo mokyklose: jeigu 1999-2000 m. m. rugsėjo 1 d. buvo sukomplektuota 13 pirmųjų klasių komplektų, tai nuo 2009-2010 m. m. komplektuojami 7 pirmosios klasės komplektai ir planuojama, kad šis komplektų skaičius nesikeis artimiausius penkerius metus.

Ugdymosi poreikis

Bendrojo ugdymo mokyklų tinko pertvarkos 2012-2015 metų tikslas – sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą Palangoje, turėti pakankamai pradinio, pagrindinio, vidurinio bei neformaliojo švietimo teikėjų, sudaryti kokybiškas sąlygas visiems vietos bendruomenės nariams ugdytis bei užtikrinti pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, išsilavinimo įgijimą pagal valstybės nustatytus išsilavinimo standartus.

Planas buvo įgyvendinamas dviem etapais: I etapas – 2006-2007 m., II etapas – 2008-2012 m.

Pirmo plano vykdymo laikas buvo pakoreguotas dėl teisminių procesų, į kuriuos Savivaldybę įtraukė V. Jurgučio ir „Baltijos“ vidurinių mokyklų vadovai, tad pirmasis etapas buvo patvirtintas tik 2009 m. Tuomet buvo išgryninta Senoji gimnazija, V. Jurgučio ir „Baltijos“ vidurinės mokyklos nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. tapo pagrindinėmis mokyklomis, Smilčių pradinė mokykla reorganizuota į Pradinės mokyklos Smilčių skyrių, kuris vėliau dėl mažo mokinių skaičiaus buvo likviduotas.

Mokinių skaičiaus kaita

Pradinėse mokyklose mokinių skaičius nuo 2005 m. savivaldybėje stabiliai mažėjo, mažėjimo tendencija sustiprėjo nuo 2010 m., leidus V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje komplektuoti pradinio ugdymo klases. Lyginant 2009-2012 m. pradinių klasių mokinių skaičius, nustatyta, kad kasmet mokinių skaičius mažėjo vidutiniškai 5 proc., klasių komplektų skaičius sumažėjo nuo 32 iki 29. Prognozuojama, kad nuo 2012-2013 mokslo metų pradinių klasių mokinių skaičius nebemažės ir iki 2020 m. bus komplektuojami 28-29 pradinių klasių komplektai.

Palangos pradinėse mokyklose mokinių skaičius nuo 2012 m. mažės neženkliai. Mažėjimo tendencijai įtakos turi nedidelis pradinių klasių mokinių skaičius. Iki 2009 m. buvo komplektuojama 9-10 penktųjų klasių komplektai, nuo 2009 m. kasmet mažėja vienu penktųjų klasių komplektu. Nuo 2012 m. penktųjų klasių komplektų skaičius bus stabilus: komplektuojami 6 klasių komplektai, iš jų 1 Šventosios pagrindinėje mokykloje ir 5 Palangos pagrindinėse mokyklose. Mokinių skaičius stabilizuosis, kai pagal ugdymo programas mokinių santykis išsilygins: t.y. kiek mokinių baigs vidurinio ugdymo programą, tiek mokinių ateis mokytis į pirmą klasę. Kol kas mokyklą baigia daugiau mokinių, negu ateina mokytis į pirmą klasę.

Mokytojų rodikliai

Mokytojų kvalifikacijos koeficientas stabiliai didėja, taigi neatestuotų mokytojų vis mažėja. 90,87 proc. mokytojų, dirbančių savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, yra atestuoti.

Palangos bendrojo ugdymo mokyklose 2010-2011 m. m. dirbo 217 mokytojų, vyresniojo mokytojo kvalifikacinė kategorija suteikta 21,65 proc. mokytojų, metodininko kvalifikacinė kategorija – 55,76 proc. Aukšta pedagogų kvalifikacija leidžia užtikrinti aukštos kokybės ugdymą. Tačiau mokytojų pasiskirstymo tendencijos rodo pedagoginio personalo senėjimą, todėl bus ieškoma galimybių į Palangą pritraukti jaunus specialistus.

Vykdyti reorganizaciją – netikslinga

2012 m. rugsėjo 1 d. mokykla-darželis „Pasaka“ bus pertvarkyta į ikimokyklinę įstaigą. Tinklo pertvarka 2006-2011 metais parodė, kad kilo daug kliuvinių dėl nepakankamai aiškios teisinės bazės. Visuomenėje vyko diskusija dėl vidurinių mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas, dėl pradinių mokyklų sujungimo. Įsigaliojus naujai švietimo įstatymo redakcijai ir mokyklų tinko kūrimo taisyklėms, aiški yra trijų pakopų bendrojo ugdymo mokyklų sistemos perspektyva.

Palangos administracijos direktoriaus įsakymu, sudaryta darbo grupė įvertinusi mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metams bendrąjį planą konstatavo, kad esamas mokyklų tinklas yra optimalus ir tenkinantis Savivaldybės poreikius, todėl kitų mokyklų pertvarkos ar reorganizacijų vykdyti kol kas netikslinga.