Parduotas jaunuolių vasaras lydi ir įžūlūs klientai bei nesąžiningi darbdaviai

Kai jaunas, dažniausiai be jokių darbinių įgūdžių žmogus nusprendžia per vasarą užsidirbti pinigų, kur geriausiai tai padaryti? Žinoma, Palangoje, kurios verslininkai vasarai samdo armiją darbuotojų: padavėjų, skrajučių platintojų, baro darbuotojų. Nesvarbu, kad, ko gero, dar aštuoniolikos nesulaukusio moksleivio rankose lėkštė dreba kaip per dešimties balų pagal Richterį drebėjimą.
Noro užsidirbti neatbaido nei kitąkart nesąžiningi darbdaviai, prastos gyvenimo sąlygos ar priekabūs klientai.

Jau kaip žuvis vandenyje
Kas skatina būrius jaunuolių kiekvieną vasarą „savo ratais“ ar autobusais laimės ieškoti Palangoje?
„Palangos tiltas“ pabandė pažvelgti į motyvus, kurie gena jauną žmogų į kurortą. Ir, svarbiausia, ko jaunas žmogus, nusprendęs vasarą paplušėti Palangoje, gali tikėtis?
Finansinė nepriklausomybė nuo tėvų yra vienas iš pagrindinių motyvų, kuris skatina jaunuolius parduoti savo vasaras. Tai nurodė beveik kiekvienas apklaustasis, pabrėždamas, kad daug darbo valandų, didelis karštis ir nemalonūs klientai nėra taip nemalonu, kaip kiekvieną dieną kaulyti pinigų iš tėvų.
Padavėja Lina atvyko iš Mažeikių ir įsidarbino vienoje iš centre esančių kavinių. Mergina Palangoje dirba pirmą kartą ir vos savaitę, tačiau jaudulio nejaučia.
„Anksčiau dirbau padavėja, patirties turiu. Matau, kad kiti kolegos be patirties nedrąsiai jaučiasi. Aš čia – kaip žuvis vandenyje. Svarbiausia, gaunu gerus arbatpinigius. Tikrai poilsiautojai Palangoje nėra šykštūs“, – teigė Lina.
Arbatas ir prieskonius J. Basanavičiaus gatvėje pardavinėjantis Edgaras irgi skaičiuoja pirmąsias darbo kurorte dienas.
Vaikinas į Palangą atvyko iš Šilutės. Paklaustas, kodėl pasirinko darbą Palangoje, atsakė, kad kurorte galima puikiai praleisti laiką ir užsidirbti pinigų.
„Negaliu kiekvieną kartą lįsti į tėvų kišenę, – sakė vaikinas. – Kol kas su piktais pirkėjais nesusidūriau. Tikiuosi ir nesusidursiu“.
Skrajutes dalinanti Giedrė taip pat dirbti pradėjo visai neseniai. Pašnekovė neslėpė, kad pačioje pradžioje buvo nejauku artintis prie žmonių, tačiau po kelių darbo dienų drovumas dingo.
„Tiesi skrajutę, žiūri į praeivį, o jis ar ji kartais net nepasižiūri į tave, lyg tu būtum tuščia vieta. Nemalonus jausmas, bet prie jo pripranti“, – teigė Giedrė.

Buto nuoma –
ne kiekvienam
Aistė iš Telšių Palangoje pardavinėja ledus. Ji pasinaudojo galimybe gyventi pas giminaičius. „Nuomotis butą man būtų per brangu. Paskaičiavau, kad pragyvenimui bei buto nuomai tektų paaukoti didžiąją dalį atlyginimo. Pas giminaičius gyventi pigiau, sutaupau daugiau pinigų“, – teigė mergina.
Skarų pardavėja Roberta nusprendė nuomotis butą. Mergina 3 kambarių bute gyvena su draugais: „Iš viso mūsų gyvena 10 žmonių. Labai pigu, nes daugiausiai per dieną kiekvienas už butą sumoka po 5 litus“.   
Ji Palangoje dirba pirmą kartą. Mergina teigė, kad darbas įdomus. Ji gali susipažinti su naujais žmonėmis, bendrauti ir darbo diena prabėga nepastebimai.
Roberta neslėpė, kad labiausiai dirbant nepatinka neblaivūs pirkėjai: „Ateina pas mane apsvaigę  jaunuoliai, apsimeta, kad pirks skaras, apsigobia, staiposi ir fotografuojasi. Iš tiesų nemalonu, kai dar ir kabinėjasi“.
Ledų pardavėja Dainora taip pat spėjo susidurti su nemaloniais pirkėjais: „Vieni skundžiasi, kad ledų kainos per aukštos, jų nepirks ir geriau prekybos centre ilgoj eilėj stovės. O kiti klientai dar ir pataria. Štai, neseniai viena pirkėja pasakė, ką daryti, kad kiti klientai neapgautų“.
Su Dainora sutiko ir kita ledų pardavėja Aistė. Ji teigė, kad dažnai girdi komentarus, jog ledai per brangūs.
„Žmonės dar pasipiktinę būna, bet aš nieko jiems neatsakau. Ne aš ledų kainas sugalvojau“, – gūžčiojo mergina.
Vienoje kurorto kavinėje padavėja dirbanti Rasa klientams blogo žodžio taip pat nešykštėjo. Mergina teigė, kad išgėrę klientai tampa grubūs, kelia balsą ir trikdo greta sėdinčius žmones. Be to, nepagaili piktų replikų ir padavėjoms.
Suvenyrus pardavinėjanti Eglė taip pat nusprendė apsigyventi pas giminaičius. Mergina teigė, kad jos tikslas užsidirbti pinigų, o ne išleisti nuomai.
„Nors giminaičiai gyvena tolokai nuo darbo vietos, autobusu nevažiuoju. Kiti mano pažįstami nuomojasi butus ir tikrai išleidžia daugiau pinigų nei aš“, – sakė Eglė.
Padavėja Agnė nusprendė gyventi pas savo vaikystės draugę kurorte: „Sutaupysiu pinigų. Jų nereikės išleisti nuomai, daugiau liks mano asmeninėms išlaidoms“.

Darbo Palangoje
neiškeistų į kitą
Evelina į Palangą atvyko iš gimtųjų Telšių, ketino jau antrą vasarą Palangoje dirbti lauko prekyboje.
Bet planus sujaukė į Angliją išvykęs vaikinas – ji nusprendė skristi pas jį. Į Palangą atvyko dienai pailsėti.
Pernai kukurūzų burbuoles kurorte pardavinėjusios merginos atmintyje liko dvejopi prisiminimai apie darbą Palangoje: „Kadangi esu komunikabili, patiko bendrauti su įvairiais žmonėmis. Susipažinau su naujais žmonėmis, su kai kuriais iki šiol bendrauju“.
Merginai ypač patiko lankstus darbo grafikas: dvi dienas dirbi, dvi – laisvas. Pašnekovė neslėpė, kad darbas nebuvo toks lengvas.
„Aišku būdavo ir sunkių akimirkų, kai norėdavosi viską baigti, bet „ištempiau“. Nemaloniausia buvo girtų jaunuolių kabinėjimasis. Iki šiol prisimenu, kai prie manęs priėjęs neblaivus vaikinas labai įkyriai siūlė po darbo eiti į vieną klubą. Kai kračiau galvą, kad jis nieko nepeš, išgirdau laviną necenzūrinių žodžių ir įžeidinėjimų“, – sakė Evelina.
Mažeikiškė Rasa Palangoje plušėjo padavėja tris metus. „Pačioje pradžioje buvo sunku. Klientų buvo daug. Nebuvau įpratusi ilgai stovėti, tai skaudėdavo nugarą, greitai pavargdavau“, – prisiminė ji. Paatostogavusi Palangoje mergina išvažiuos į Angliją pas mamą, kurios nematė metus.
Suvenyrų pardavėja Simona neslėpė, kad darbas Palangoje jai prie širdies. Mergina Palangoje dirba jau antrus metus, nors sakė ji, darbe pasitaiko visko. „Vieni klientai būna pikti, būna ir viskuo nepatenkinti, kiti išgėrę. Tačiau reikia išmokti juos ignoruoti ir... šypsotis“, – sakė Simona.
Dešimt klasių baigusi Viktorija pastebėjo, kad kai kurie darbdaviai nebuvo linkę jos, kaip ir jos pažįstamų, įdarbinti „ant popieriaus“. „Sakė, kad už darbą po bandomojo laikotarpio, kuris užtruks savaitę, ir už kurį neketino mokėti, mokės po keturis šimtus litų, o likusius reikės „susirinkti“ iš „arbatos“, – pasakojo mergina.
Anot jos, ji iš bendraamžių girdėjusi „sočiai“ istorijų, kuomet darbdaviai juos paprasčiausiai „prigavo“: pažadėję nesumokėjo sutarto atlyginimo, liepė dirbti „krūvas“ darbų, nenumatytų darbo sutartyje, o kai kurie tiesiog jų neformino.

„Iš Palangos kol kas negauta nė vieno pranešimo apie įdarbintus nepilnamečius“

Gabrielė Banaitytė,
Valstybinės darbo inspekcijos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja

2012 metais VDI Klaipėdos skyrius gavo vieną skundą dėl galimai pažeidžiamų nepilnamečio teisių. Konstatuota, kad darbdavys pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių darbo ir poilsio laiko garantijas nepilnamečiams asmenims, nuostatas, kadangi vafliais prekiavusi septyniolikmetė mergina dirbo po 11-12 valandų per parą (tuo tarpu įstatymai draudžia tokio amžiaus jaunuolį skirti dirbti ilgiau nei 8 valandas per dieną), buvo pažeistas draudimas skirti nepilnametį dirbti viršvalandžius, švenčių dienomis, pažeistas reikalavimas nustatyti 30 minučių papildomą pertrauką, kai darbo dienos trukmė ilgesnė kaip 4 valandos, suteikti ne mažiau kaip 2 poilsio dienas paeiliui per savaitę, kurių viena turi būti sekmadienį. Taip pat buvo pažeistos Darbo kodekso nuostatos, draudžiančios nustatyti išbandymo laikotarpį nepilnamečiams. Taip pat nustatyta ir kitų akivaizdžių darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų, kurie tiesiogiai apribojo teisės aktų nustatytas visų darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas. Dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų įmonės direktorei buvo surašyti pasiūlymai, rekomendacijos bei reikalavimas pašalinti pažeidimus.
Šiais metais VDI Klaipėdos skyriuje buvo gautas vienintelis pranešimas apie galimai nelegaliai ūkininko ūkyje dirbantį nepilnametį Klaipėdos apskrityje (Šilutės rajone), tačiau, atlikus tyrimą, jis nepasitvirtino. Tai, kad tokių pranešimų gaunama nedaug, lemia ta aplinkybė, kad darbdaviai vengia samdyti nepilnamečius. Pvz., šiais metais Klaipėdos apskrityje kol kas gauta tik 11 pranešimų apie įdarbintus nepilnamečius (Palangoje nei vieno), pernai jų buvo gauta per 60. Atkreiptinas dėmesys, kad viena didžiausių grėsmių jauniems, ypač sezoninius darbus dirbantiems, asmenims – nelegalus darbas, t. y. darbas neapsirašius darbo sutarties ir apie tai nepranešus Sodrai (pernai darbo inspektoriai nustatė 26 nelegaliai dirbusius asmenis iki 18 metų (iš jų Klaipėdos apskrityje tik 2); šiais metais jų kol kas nenustatyta). Tokiu atveju ne tik netenkama socialinių garantijų (pvz., valstybės paramos atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe), bet ir kyla rizika negauti sutarto darbo užmokesčio. Net ir kreipusis dėl to į teismą, įrodyti buvus darbo santykius bus labai sudėtinga. Darbdavys, savo ruožtu, esant nelegaliems darbo santykiams, taip pat nelinkęs prisiimti atsakomybės už savo darbuotoją (žinotina – už darbuotojo saugą ir sveikatą darbe atsako darbdavys). Todėl neverta susigundyti siūlomu didesniu, bet nelegaliu atlyginimu. Darbdavys taip pat neturi teisės versti darbuotojo dirbti neapmokamus viršvalandžius – darbo laikas turi būti įtvirtintas darbo sutartyje ir šio susitarimo turi laikytis abi pusės.
Jei dirbantis nepilnametis ar jo tėvai/globėjai įtaria, kad darbdavys nesilaiko įstatymų, apie tai reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, darbdavys už darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reguliuojančių teisės aktų pažeidimus gali būti įpareigotas pažeidimus pašalinti arba baudžiamas pinigine bauda nuo 500 iki 5 tūkst. litų. Už nelegaliai samdomą darbuotoją darbdaviui gresia bauda nuo 3 iki 10 tūkst. litų už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.