Paminklo šventinimo liudininkais tapo ir palangiškiai

Palangos tiltas, 2017-07-17
Peržiūrėta
1821
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šeštadienį pašventintas paminklas, pastatytas Telšių rajone, netoli Šatrijos kalno, skirtas Žemaitijos krikšto 600 metų sukakčiai paminėti. Šventėje dalyvavo ir būrys Palangos šaulių bei tremtinių.
Vytauto Didžiojo skulptūrą už savo lėšas pastatė patriotinius jausmus puoselėjantis ūkininkas Vytautas Kondratas.
Keturių su puse metro aukščio iš granito skulptūra Šatrijos kalno prieigose iškilo pavasarį. Šiandien dvylika tonų sveriantis monumentas didelio būrio žmonių akivaizdoje jau yra pašventintas. Ūkininkas, inicijavęs skulptūros atsiradimą, sako, kad niekas nesiėmė įamžinti kraštui svarbios datos, todėl nusprendė tai padaryti savo lėšomis. Mintis pastatyti skulptūrą kilo netikėtai.
Skulptorius Antanas Kmieliauskas užtruko keletą mėnesių, kol granito luite įgyvendino ūkininko išsakytas idėjas – pavaizduoti Vytautą Didįjį Žemaitijos krikštytoją.
Paminklą Vytautui Didžiajam ūkininkas pastatė savo žemėje, Pašatrijos dvaro teritorijoje, nes statyti ant Šatrijos kalno neleista.
Žemaičiai tikisi, kad monumentas pritrauks lankytojų ir Šatrijos kalnas bus dar labiau lankomas.
Palangos šaulių vadas Adolfas Sendrauskas už tai, kad palangiškių būrys galėjo nuvykti į šventę, dėkojo Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadui Rolandui Lukšui, padėjusiam suorganizuoti transportą.
„Iš Palangos vyko 20 žmonių delegacija, šauliai ir keletas tremtinių. Taip pat aplankėme vieną išskirtinę sodybą, kurioje įamžintas įspūdingu paminklu žuvusių brolių partizanų atminimas. Šventėje, šventinant Vytauto Didžiojo skulptūrą dalyvavo daug svečių iš visos Lietuvos, daug Seimo narių. Palangiškiai taip pat atliko dainą šventės metu, džiaugiamės, kad galėjome tuo prisidėti“, – pasakojo A. Sendrauskas.
Šventę vainikavo salvės, o ir netrūko smagių susitikimų, pokalbių bei vaišių.

„Palangos tilto“ inf.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl vartotojo teisių gynimo ir pripažino, kad vartotojos reikalavimai paminklus gaminančiam verslininkui yra pagrįsti. 


Po geros pauzės vėl prabilta apie pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos įpaminklinimą. 


Sausio 15-ąją, minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 99-osios metinės. Žuvusieji 1923-iųjų sausio 15-ąją Didžiosios Lietuvos organizuotoje karinėje operacijoje, pavadintoje Klaipėdos sukilimu, buvo palaidoti senosiose miesto kapinėse. 1925 metų rugsėjo 27 dieną Šaulių sąjungos iniciatyva jiems buvo pastatytas paminklas, kuris išliko iki šių dienų. Prie paminklo pradėtos rengti...


Konkursą laimėjusį prezidento Antano Smetonos paminklą ir 250 tūkstančius eurų Vilnius atidavė Palangai, bet dabar Lietuvos sostinės valdžia susizgribo, kad į valdžią per perversmą atėjusiam tarpukario prezidentui paminklo reikėtų ir joje. Tačiau Palanga su savo paminklu A. Smetonai jau spėjo įšokti į traukinį – mūsų miestas iš Kultūros ministerijos jam jau gavo 25 tūkstančius eurų. O kada ir...


Ketvirtadienį,  rugpjūčio 19 d., Palangoje buvo patvirtinti 4 nauji COVID-19 atvejai, koronavirusu šiuo metu serga 73 palangiškiai. Nuo pandemijos pradžios liga susirgo 1 379 palangiškiai, tai yra beveik kas dešimtas.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus priėmė labai protingą sprendimą, sutikdamas, kad paminklas Antanui Smetonai būtų pastatytas Palangoje, nors jis pradžioje buvo sumanytas Vilniuje


Rugsėjo 21 d. Palangos Kultūros ir jaunimo centro choras „Jūrų šauliai“, o taip pat kiti palangiškiai šauliai dalyvavo paminklo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjui ir pirmajam jos vadovui Vladui Putvinskiui Putviui (1873 – 1929) atidarymo iškilmėse Kelmėje.   


Šeštadienį pašventintas paminklas, pastatytas Telšių rajone, netoli Šatrijos kalno, skirtas Žemaitijos krikšto 600 metų sukakčiai paminėti. Šventėje dalyvavo ir būrys Palangos šaulių bei tremtinių.


„Žuvusieji nebus pamiršti“, „Laisvę Ukrainai“, „Mes su Tavim, Ukraina“, – tokie žodžiai sekmadienio pavakarę skambėjo prie paminklo generolui J. Žemaičiui. Čia, brangioje ir simbolinėje visiems palangiškiams, branginantiems kritusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą, vietoje pagerbti žuvusiuosius Maidane, siekiančius gyventi laisvoje ir...


Gargždų kapinėse pagaliau buvo deramai įamžintas Lietuvos partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimas – paminklo granito plokštėje buvo iškalti jo artimųjų vardai, gimimo bei mirties datos: Petronėlė (1886-1961), Jonas (1872-1953). Paminklą atidengė P. ir J. Žemaičių anūkės Rūta ir Aušra Juškytės.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius