Palangos valdžią rinksime pagal naujas taisykles

Vos už 8 mėnesių Lietuvoje vyksiantys savivaldos rinkimai rinkėjams pažėrė nemažai naujovių, kurios šalies gyventojams leis tiesiogiai rinkti savivaldybių vadovus ir apribos partijų įtaką, formuojant savivaldybių valdžią.

Esminis pasikeitimas – merą rinks ne taryboje valdančiąją daugumą sudariusių partijų atstovai, o patys savivaldybių gyventojai. Ankstesniuose rinkimuose mero postas partijoms būdavo savotiškas prizas, kurio ne visada buvo siekiama švariais būdais.

Vos tik apskaičiavus gautus galimus rinkėjų balsus, didžiausią palaikymą gavusių partijų atstovai tą pačią rinkiminę naktį jau lakstydavo vieni pas kitus dėliodami galimą valdančiąją daugumą. Pagrindinis tokios daugumos sudarymo principas būdavo ne rinkimų programa, ne užsibrėžti tikslai ir Palangos bei jos gyventojų gerovė, o gaunami postai. Kaip turguje būdavo dalinamasi kokiai partijai atiteks mero, jo pavaduotojo, administracijos direktoriaus vieta. Ant svarstyklių krisdavo net visiškai neįtakingos mero patarėjų pareigybės. Tačiau tokiu būdu savo partiečiams iš savivaldybės biudžeto būdavo garantuojamos neblogai apmokamos darbo vietos.

Tokiu būdu partijų paskirtas meras dažniausiai likdavo surištomis rankomis, nes jis turėdavo tenkinti koalicijos partnerių įgeidžius. Kitu atveju visada iškildavo savotiško šantažo grėsmė, nes esant nežymiai daugumos persvarai, kažkurios partijos atstovams perbėgus į kitą pusę ir taip suformavus naują daugumą buvo galima nuversti merą ir pakeisti visus savivaldybės vadovus. Kuo tai gresia, galime stebėti Šilutės rajoną, kur merai keičiasi vos ne kasmet.

Dabar tokios grėsmės nebelieka. Savivaldybės gyventojų tiesiogiai išrinktas meras tampa nepavaldus taryboje esančių partijų kaprizams ir iš mero posto gali būti pašalintas ne daugumos, o trijų penktadalių tarybos narių balsais. Palangos atveju, už mero nuvertimą turėtų balsuoti 16 tarybos narių ir tik po to, kai jo padarytus pažeidimus nustatytų Vyriausiasis administracinis teismas.

Mero įgaliojimų netekimo procedūrą galima pradėti, kai jis sulaužo priesaiką ir nevykdo jam įstatymuose numatytų įgaliojimų. Ši nuostata pirmą kartą bus taikoma ir kitiems tarybos nariams, kurių iki šiol atšaukti buvo neįmanoma.

Nauja yra tai, kad tarybos narių daugumos balsais meras gali būti nušalinamas nuo pareigų, kai jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Šiuo laikotarpiu jis netenka visų merui suteiktų įgaliojimų. Ši nuostata merą privers akylai laikytis įstatymų, nes atsiradus net menkiausiam įtarimui dėl jo nusikalstamų veiksmų, jo laukia politinės sankcijos.

Gyventojų išrinktas meras turės platesnius įgaliojimus nei iki šiol. Nuo kitų rinkimų tarybos komitetų (išskyrus Kontrolės komitetą) pirmininkus ir jų pavaduotojus skirs meras. Be tarybos pritarimo meras nustatys savo pavaduotojo veiklos sritis. Meras galės sudaryti sekretoriatą, į kurį savo nuožiūra paskirs ir atleis jo darbuotojus – mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus.

Iš tarybos kompetencijos meras perima teisę skirti į pareigas ir atleisti savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovus. Ši nuostata netaikoma mokymo ir auklėjimo įstaigų vadovams. Nebe taryba, o meras keis pagrindinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą, jis vienasmeniškai galės skelbti vietos gyventojų apklausą.

Kandidatui į mero postą reikės gauti penktadalį vienam tarybos nario mandatui skirtos rinkėjų kvotos balsų. Palangoje norinčiam siekti mero posto teks surinkti apie 140 rinkėjų parašų. Be to kandidatui į merus reikės sumokėti vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio piniginį užstatą. Šiuo metu tai būtų 2175 litai. Užstatas nebus grąžinamas tiems kandidatams į merus, kurie nesurinks 3 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Žinant, kad savivaldos rinkimuose Palangoje dalyvauja kiek daugiau nei pusė rinkėjų, norint atgauti užstatą, kandidatas turėtų gauti apie 250 palangiškių balsų.

Aišku, tai menki apribojimai, todėl kandidatų į Palangos merus varžytuvėse turėtume pamatyti ir egzotiškų veidų.

Rinkėjams ne mažiau svarbi yra ir dar viena naujiena. Kandidatų į tarybos narius sąrašus galės pateikti ne tik partijos, bet ir naujas institutas – Vyriausiojoje rinkimų komisijoje užregistruoti rinkimų komitetai, kurį sudarys patys tos savivaldybės rinkėjai. Rinkėjų turi būti nemažiau, nei dvigubas tos tarybos narių skaičius. Palangos atveju – 42 žmonės. Vienoje savivaldybėje galės būti ne vienas komitetas, tačiau jo nariai negali būti dviejuose komitetuose.

Lygiomis teisėmis su partijomis rinkimų komitetas galės siūlyti ne tik kandidatų į tarybos narius sąrašą, bet ir iškelti savo kandidatą į merus.

Toks Savivaldybių rinkimo įstatymo papildymas – nemažas demokratijos laimėjimas, kuris leidžia rinkimuose aktyviau dalyvauti nepartiniams asmenims. Iki šiol į tarybą norėję kandidatuoti tokie žmonės būdavo priversti prašytis į partijos sąrašą ir tapdavo priklausomi nuo tos partijos vadovų valios. Jei rinkimų komitetų iškelti kandidatai į tarybą bus patrauklūs daugumai rinkėjų, jų sąrašai partijų kandidatams sudarys stiprią konkurenciją, o Palangos gyventojams atsiranda galimybė patiems tiesiogiai formuoti tarybos sudėtį.

Taigi, savivaldos rinkimuose demokratijos bus daugiau. Rinkėjams belieka šia teise tik pasinaudoti.