Olimpiada kaitina sporto aistruolių kraują – palangiškiai tiki sėkme

Visą pasaulį prie televizorių ekranų pastarosiomis dienomis kausto vasaros Olimpinės žaidynės iš karštojo Rio de Žaneiro. Net ir nesidomintys sportu, greičiausiai, viena ausimi klauso paskutiniųjų naujienų, kaip sekėsi vienam ar kitam Lietuvos atstovui. Tikri sporto entuziastai stebi pasirodymus naktimis ar paryčiais, kad viską sužinotų patys pirmieji, kiti vos nubudę seka naujienas internete.

Per daug buvo dėta vilčių
Ilgametė sportininkė, tinklinio trenerė Irena Švanienė tokios prabangos atsikelti naktį stebėti vieno ar kito sportininko pasirodymo sau, deja, neleidžia: „Tas laikas šįkart jau labai nepatogus. Kuris dirbantis žmogus gali, sakykit, keltis paryčiais? Ypač palangiškiai – juk vasara mums pats darbymetis. Perskaitau visas naujienas ryte arba pasižiūriu kartojimus“.
Sportininkė be išimčių palaiko kiekvieną Lietuvos atstovą: „Neturiu jokių favoritų ir už visus sergu vienodai. Kiekvienas atstovas iš mūsų šalies man yra svarbus ir jokių mėgstamų ar nemėgstamų čia net būti negali“.
Kada kalbinome ponią Ireną, tą rytą plaukė visos Lietuvos didžioji viltis Rūta Meilutytė, kuri, žinia, liko septinta. „Ir nė kiek nenustebau, kad taip nutiko. Pažiūrėkit, kaip ji buvo įsprausta į kampą, kaip įpareigota visos Lietuvos. Ją visi psichologiškai šitaip spaudė, tad ar jaunas žmogus gali atlaikyti tokį milžinišką spaudimą?“ – mano I. Švanienė. Pasak tinklininkės, galima vidumi palaikyti žmogų, sveiko proto ribose, bet ne taip: „Aš numačiau, kad taip bus. Matėsi per atrankos plaukimą, kad ji nesijautė pasitikinti savimi, nebuvo užtikrinta, o čia dar visi tikisi, kad būtinai turi būti tik prizinė vieta. Paprasčiausiai, manau, jaunas žmogus neatlaikė. Ji buvo kaip žvėrelis narve, iš kurio visi nežmoniškai daug tikėjosi. Ir jei suaugęs žmogus ima verkti, tai jau daug ką reiškia“.

Krepšininkai jau nebestebina
Nors tinklinio trenerė ir palaiko jaunąją Lietuvos plaukikę, tačiau iš dalies pyksta ant tų, kurie taip ją spaudė: „Mergaitė nebesusitvarkė psichologiškai. O dar pasakysiu – žiniasklaida ir kiti, spendę Rūtą į kampą, paprasčiausiai padėjo jai sužlugti“.
Daugybę metų sportu gyvenanti moteris įsitikinusi, kad praėjus laikui plaukikė vėl džiaugsis laimėjimais, bet šių vasaros Olimpinių žaidynių nepamirš: „Pasakysiu taip – gyvenimas ne vien medaliais grįstas. Tikiu ir žinau, kad bus dar ne viena pergalė, bet kad jaunajai sportininkei skaudus psichologinis randas liks, tą taip pat žinau“.
Ne veltui sakoma, kad Lietuva – krepšinio šalis, tad ir tinklininkė Irena stebėjo pirmąsias Lietuvos krepšinio rinktinės varžybas su Brazilija. „O čia jau be didesnių komentarų – mūsiškiai žaidžia kaip visada. Turėjo tokį pranašumą, kurį labai greitai išbarstė“, – komentavo I. Švanienė. Pasak moters, toks žaidimas jau seniai jos nebestebina: „Nebe pirmus metus matau tokį žaidimą, ir pastaruoju metu vis labiau sugebu į tai reaguoti kuo ramiau“.

Prisiminimai iš jaunystės sporto
Kaip pati I. Švanienė sakė, palaiko kiekvieną lietuvį sportininką, bet džiaugiasi ir dar viena Olimpinių žaidynių puse: „Esame tokia maža šalis ir turime be galo džiaugtis, kad esame matomi visame pasaulyje. Mūsų delegacija išties nemaža, tad galime didžiuotis“.
Sportininkė nedrįsta garsiai prognozuoti, bet tyliai tikisi, kad bent porą medalių turėtume pelnyti: „Ir visai nesvarbu, kokios jie bus spalvos. Vieną didesnių potencialų matau bokso ringe, čia, manau, Lietuva turėtų sublizgėti. Gali nustebinti ir irkluotojai“. Bet, kaip sako moteris, spėlioti gudrus kiekvienas, bet visada smagiausia, kai gauna medalius tie, iš kurių visi mažiausiai tikėjosi.
Olimpines žaidynes stebi ir palangiškis, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis: „Vienos sporto šakos, kurią labiausiai palaikyčiau, nėra. Man visi Lietuvos atstovai yra patys didžiausi favoritai. Visus matau, visus palaikau be išimčių“. Nuo mažens mėgęs sportuoti, Dainius kažkada rimtai irklavo, varžėsi baidarių plaukime: „Taip, plaukimas ypač mane traukia, prisimenu savo plaukimus. O šių metų lietuviai irkluotojai, manau, gali ir visai gerai pasirodyti – tikiuosi iš jų ir medalio“. Pasak sveikuolio, nors ir labai nepatogus varžybų stebėjimo laikas, bet tenka aukotis: „Taip, kėliausi paryčiais ir stebėjau Rūtelės plaukimą. Palaikėme kartu visa šeima, o kaip jau atsitiko taip, nieko nepadarysi ir nėra ko graužtis“.

Širdis džiaugiasi stebint savo auklėtinį
Stebėti Olimpines žaidynes ir palaikyti bet kurį Lietuvos atstovą – viena. Bet kai ten žaidžia tavo buvęs auklėtinis – visai kas kita. Tokiomis nuotaikomis olimpinį krepšinį stebi krepšinio treneris Arvydas Dočkus: „Žinoma, kad arčiausiai širdies – krepšinis. Juk čia žaidžia mano buvęs auklėtinis Renaldas Seibutis“. Klausėme, kokiomis nuotaikomis stebi žaidžiantį savo auklėtinį. „O kaip jūs galvojat – be galo džiaugiasi širdis, matant tiek daug pasiekusį. O kai demonstruoja tokį puikų žaidimą, dar maloniau“, – atsakė treneris.
Pats krepšinio treneris stebi visus pasirodymus: „Palaikau kiekvieną nuo ryto iki vakaro. Ankstyvą rytą taip pat kėliausi stebėti Rūtos plaukimą, deja, medalio nepelnėme. Bet toks jau yra sportas, nenuspėjamas“. A. Dočkus tikėjosi, kad auksine šalies žuvele tituluojama plaukikė bus mažų mažiausiai bent penkta: „Bet rezultatas iš tiesų nenustebino. Nemažai domėjausi, skaičiau, ką kalbėjo ilgametis Lietuvos plaukimo rinktinės treneris Algimantas Juozaitis, beje, mano studijų kurso vadovas, – juk jis sakė, kad Rūtos plaukime mato daug klaidų, kad trūksta maksimalaus pasirengimo“.
Klausėme A. Dočkaus, ar jis pritaria viešai žiniasklaidoje išsakytoms mintims, kad plaukikė nesusitvarkė su psichologiniu spaudimu. „Nemanau. Kada esi geros formos, maksimaliai pasiruošęs, psichologiniai dalykai įtakos neturi. O jei pasirengimo trūksta, kaip, manau, buvo šiuo atveju, tada ir psichologija prisideda“, – mano krepšinio treneris.

Stebina bokso atstovai
Krepšinio treneris be išimčių, kaip ir kiti pašnekovai, palaiko kiekvieną lietuvį: „Man jau daug reiškia vien tai, kad mūsų delegacija nemaža, o jau kokios sporto šakos atstovai – ne taip svarbu. Esame matomi, o tai daug ką reiškia“. Kaip pats krepšinio treneris sakė, arčiausiai širdies – krepšinis, tad pirmąsias varžybas stebėjo su nerimu. „Pradžioje dar galėjau stebėti ramiai, bet trečiajame ir ketvirtajame kėlinyje jau vaikščiojau po kambarį“, – juokėsi Arvydas.
Sportininkas mano, kad be medalių lietuviai neturėtų grįžti. „Savaime aišku, dedu daug vilčių į krepšininkus. Bet neblogus rezultatus demonstruoja ir irkluotojai, tad gali likti visi nustebinti. Taip pat tikiuosi medalio iš šuolininkės į aukštį Airinės Palšytės, kuri žaidynėms ruošėsi Palangoje. Visai gali būti, kad kokios nors spalvos medaliu pasipuoš ir boksininkas. Tas jaunuolis (Eimantas Stanionis – aut.) tikrai mane nustebino. Iki šiol ne kaži ką apie jį žinojau, bet demonstruojami rezultatai džiugina“, – džiaugėsi A. Dočkus.

Naujas įprotis: vos prabudus skaityti naujienas
Labiausiai krepšiniu domisi ir dar vienas pašnekovas – krepšinio klubo „Palanga“ vadovas Arūnas Vaitulionis. „Žinoma, kad krepšiniui skiriu pirmą vietą, bet palaikau kiekvieną. Įdomu, kaip pasiseks A. Palšytei, ir jaunajam boksininkui“, – svarstė Arūnas. Pastarasis taip pat buvo iš tų, kuris labai stebėjosi R. Meilutytės rezultatu: „Net blogiausiam sapne nebūčiau sapnavęs, kad Rūta atplauks septinta. Labai netikėtai nustebau“.
Klausėme, ar Arūnas iš tų, kurie keliasi stebėti sportininkų pasirodymus naktį. „Ne visada, bet krepšinį stebėsiu, kada berodytų. Tačiau pastebėjau, kad nejučia prabudęs puolu skaityti naujienų, kaip kam sekėsi – per savaitę tai jau tapo savotišku ritualu“, – juokėsi A. Vaitulionis. O kaip krepšinio rinktinė, ar patenkintas krepšininkų žaidimu? „Kol kas varžybas stebiu gana ramiai. Treneris Jonas Kazlauskas labai patyręs, tad, manau, žino, ką daro. Daug kas sako, kad žaidime su brazilais per ilgai aikštelėje laikė Domantą Sabonį, bet pažiūrėkit – jis paskutiniame kėlinyje įmetė lemiamus taškus“, – savo nuomonę išsakė Arūnas. Bet kokiu atveju, vyras įsitikinęs, kad šios žaidynės dar kainuos nemažai nervų stebint krepšinį.

Naktį verta keltis tik dėl rimtų varžovų
Naktį dėl Lietuvos atstovų pasirodymų keliasi ir Palangos sporto centro vadovas Romaldas Kazlauskas. „O kaip gi kitaip. Žiūrėjau Rūtelės plaukimą naktį, bet nei nusivyliau, nei nustebau – sportas yra sportas, ir neverta čia nieko spausti į kampą. Nutiko, kaip nutiko – bus dar tų laimėjimų“, – mano Romaldas.
Kaip ir didžioji dalis Lietuvos, Palangos sporto centro vadovas tikisi medalio iš krepšininkų: „Na, manau, kad kažkokios spalvos vis tiek turėtų parvežti. Labai tikiuosi, kaip ir visi“.
Kada kalbėjome su Romaldu, naktį lietuviai krepšininkai turėjo žaisti su Nigerija. „Ne, dėl šios komandos naktį neketinu keltis. Manau, kad jie mums – lengvi varžovai, tad susitvarkysime lengvai“, – spėjo Romaldas, ir jo spėjimai pasitvirtino.
Pasak sportininko, šios žaidynės gali nustebinti ne vieną. „Nedrįstu ir nemėgstu spėlioti, bet, manau, kad šiemet galime sulaukti netikėtų staigmenų. Norėčiau, kad medalį pelnytų lengvosios atletikos atstovai, bet visaip bus labai gerai“, – kalbėjo R. Kazlauskas.