Palangos sėkme abejoja tik be reikalo ieškantys priekabių

Šarūnas VAITKUS,
Palangos miesto savivaldybės meras

Priekabiai vertinti valdžios veiksmus, abejotinus – kritikuoti ir siūlyti savąjį, galbūt geresnį problemos sprendimo būdą. Tokia yra ar bent jau turėtų būti valdžios oponentų užduotis.
Deja, kai kurie Palangos miesto savivaldybės taryboje esantys oponuojantys politikai, panašu, kad visiškai nenutuokia, kuo reikia užsiimti Taryboje. Nepaisant to, kad gyventojams atstovauja jau ne pirmą kadenciją, jie, matyt, įsivaizduoja, kad pakanka neigti ir menkinti bet kokius miesto savivaldybės darbus, viską skųsti be jokio pagrindo ir viešai aimanuoti, kaip negera gyventi Palangoje, nes jų nėra valdžioje.
Tik taip galima vertinti laikraščio „Palangos tiltas“ praėjusio šeštadienio numeryje publikuojamą Tarybos nario Eugenijaus Simučio nuomonę apie Europos Sąjungos paramos panaudojimą Palangoje.
Savo miesto, jo gyventojų gerove privalantis rūpintis politikas priekaištauja, kad Palanga infrastruktūros projektus planuoja tik tuomet, kai yra galimybė jiems sulaukti ES paramos ir tai esanti bloga praktika.
Keletą kartų perskaičiau šią citatą bandydamas suprasti, ką Palangos liberalams Taryboje atstovaujantis politikas norėjo pasakyti. Kad maksimaliai ES paramą siekianti išnaudoti miesto valdžia daro blogai? Prieš tai daugiau nei ketverius metus miestą valdę ir Palangoje praktiškai nieko nesukūrę liberalai darė gerai?
Tuo metu 2007–2013 metų ES paramos finansavimo laikotarpis kaip tik buvo skirtas turizmo infrastruktūros plėtrai. Būtent tada Lietuvos miestuose iškilo sporto arenos, Druskininkai ir Vilnius pasistatė vandens pramogų parkus. Palanga liko šios europinės paramos šaltinio nuošalyje. Nes, kaip teigia E. Simutis, bloga praktika, jei infrastruktūros projektai planuojami iš ES finansavimo paramos. Taip kalba (vadinasi, tuo ir yra įsitikinęs) gyventojų į miesto valdžią išrinktas politikas. Ar tokiu atveju jam rūpi Palanga?
Kai 2011 metų pavasario pabaigoje buvau išrinktas miesto meru, Savivaldybėje nebuvo nė vieno finansavimui paruošto projekto. Radau tik būsimos sporto salės fasado piešinėlius.
2007–2013 metų ES finansavimo laikotarpis jau ėjo į pabaigą, ir pateiktoms paraiškoms buvo išdalinti beveik visi europiniai pinigai. Palangai buvo vienintelė galimybė pretenduoti į kituose objektuose nespėjamų įsisavinti paramos lėšų likučius. Per metus mums reikėjo atlikti tai, ko nebuvo padaryta per ketverius metus.
Jau 2012 metais, kad būtų greičiau, savo jėgomis pasidarėme Koncertų salės investicinį projektą, skubėjome nupirkti techninį projektą ir spėjome į benuvažiuojantį ES paramos traukinį. Programoje, kurioje pretendavome į ES paramą, lėšų likutis buvo 4 mln. eurų. Vertinimo komisijai pristatant projektus, šalia manęs stovėjo merai iš miestų ir rajonų, kuriuose nebuvo baigtos dvarų rekonstrukcijos.
Palangai visiškai naujo objekto statybai pavyko išlupti beveik 3 mln. eurų. Tai buvo vertinta kaip avantiūra, nes salės statybai reikėjo 10 mln. eurų, ir dar nebuvo aišku, kaip mes gausime trūkstamus pinigus. Tačiau Koncertų salė stovi. Joje vyksta renginiai. Gal ne tiek gausiai, kiek norėtume, bet pilnas šio objekto funkcionavimas tėra tik laiko klausimas. Jei šioje vietoje būtų stovėjusi senoji žmonių saugumui grėsmę kėlusi Vasaros estrada, Palangoje jokių renginių nebūtų ir vasarą.
Lygiai taip pat paknopstomis paskui traukinį teko bėgti ir nuo kitų projektų atlikusius ES paramos lėšų likučius susišluoti statant daugiafunkcinę sporto areną, kempingą.
Tačiau E. Simutis klysta Palangos infrastruktūros plėtroje akcentuodamas ir ES paramos reikšmę. Koncertų salės projekte ES parama sudaro tik 30 procentų lėšų. Didžiąją dalį statybos finansavo Savivaldybė – 4,3 mln. eurų ir Valstybės investicijų programa – 2,1 mln. eurų. Daugiau nei 60 proc. projekto valstybė finansavo ir statant Palangos sporto areną.
Apskritai, per paskutinius metus Palanga maksimaliai išnaudoja valstybės biudžeto lėšas. Lietuvos Vyriausybė ir Seimas suprato, kad didžiausias šalies kurortas privalo tapti visos valstybės puošmena. Per paskutiniuosius ketverius metus mieste rekonstruota 17 kurorto gatvių. Ir tik dvi iš jų atnaujintos už ES lėšas. Pavyko įtikinti Vyriausybę, kad Palangos infrastruktūrai remontuoti reikia skirti Kelių direkcijos ir Vyriausybės rezervo lėšas. Tai ir buvo padaryta.
E. Simutis priekaištauja, kad už ES lėšas pastatytas kempingas yra per didelis, o vandentiekio trasos Kunigiškiuose nuvestos į laukus. Šią vasarą buvo dienų, kai dar mažai kam žinomas kempingas buvo pilnas turistų. Jau baigiamos derybos su jo koncesininku. Atsiras kempingo šeimininkas, kuris rūpinsis šio objekto reklama, ir netruks ateiti tas laikas, kai Palangos kempingas taps per mažas.
Vandentiekio trasoms Kunigiškių kryptimi Savivaldybės taryboje buvo pritarta dar 2008 metais, kai miesto valdžioje šeimininkavo liberalai. Už šį projektą, beje, balsavo ir pats E. Simutis. Tačiau šiam miesto politikui, matyt, nežinant, Palanga auga ir plečiasi. Prie vandentiekio ir nuotekų komunikacijų, kurios nuvestos į taip vadinamus laukus, jau yra prisijungę apie 750 vartotojų.
E. Simutis apgailestauja, kad iš ES lėšų Palanga nepasistatė vandens pramogų parko. Tačiau tai turėjo daryti tuo metu patys valdžioje buvę liberalai, nes tokius projektus buvo galima finansuoti tik 2007–2013 metų laikotarpyje. Nereikia laukti ir 2020 metų, kai baigsis ES parama Lietuvai. Palangai ir kitiems Lietuvos kurortams ji yra pasibaigusi jau dabar, nes šiame finansiniame laikotarpyje turizmo objektai nebus finansuojami.
Kaip gyvensime ateityje? Tikrai nebūsime skurdžiai prie Baltijos, kaip su kai kurių politikų pagalba piešiama laikraštyje.
Esu įsitikinęs, kad Palangos turizmo infrastruktūros projektai ir toliau bus dosniai remiami šalies Vyriausybės. Matydami didėjančias valstybės investicijas, savo projektus Palangoje drąsiau planuoja ir privatus kapitalas. Netrukus prasidės didžiulio gydymo komplekso statybos buvusių purvo gydyklų vietoje, privati bendrovė statys „Marriott“ viešbutį „Jūratės“ baseino vietoje. Tai – dešimtys milijonų eurų. Net neminiu smulkesnių privačių investicijų. Jei privatus verslas matys komercinę perspektyvą, Palangoje atsiras ir vandens pramogų parkas.
Iš turizmo didėja ir Palangos biudžeto pajamos. Šių metų balandį nustačius vieno euro tarifą už svečių nakvynę, Palanga kasmet surinks po 600 tūkst. eurų. Atsiradus naujam milžiniškam gydymo kompleksui, didžiausiam apie 250 numerių „Marriott“ viešbučiui, „pagalvės“ rinkliavos pajamos per metus turėtų išaugti iki milijono eurų. O tai jau yra nemaža suma, už kurią kažką rimtesnio gali planuoti ir pats miestas.
Taip, kad pasibaigus ES paramai, ne tik išgyvensime, bet ir klestėsime toliau. Tik nereikia Palangai linkėti blogo ir verkšlenti, kaip E. Simutis.