Nuo grafų Tiškevičių epochos ženklų – į XX amžiaus pradžios skonį

(Pabaiga. Pradžia „Palangos tilto“ Nr.4, 5, 6, 7, 9)

Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų Tiškevičių epochos ženklams Palangoje. O šių metų Europos paveldo dienų tema - „XX amžiaus pradžios skonis“.

Patikrintos 22 kultūros vertybės

Prieš pereidama prie pasakojimo apie praėjusių metų Europos paveldo kultūros dienoms skirtų renginių ir trumpai pristatydama šių metų temą, K. Litvinienė priminė ir tuos vadinamuosius kasdienius darbus, kurie buvo atlikti per praėjusius metus.

Pernai buvo patikrinti 22 valstybės saugomi Palangos kultūros paveldo objektai. Dvylikos jų būklė gera, devynių – patenkinama, o vieno – bloga.

Pasidžiaugti galima dėl geros būklės į kultūros vertybių registrą įrašytų objektų, kuriuos jų savininkai tinkamai prižiūri: vilos Kęstučio g. 19, kurioje įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius, J. Basanavičiaus g. 34, vilos „Pelėda“, Birutės al. 51, vilos „Jūros akis“ J. Basanavičiaus g. 33/Birutės al. 32, kompozitoriaus Jono Bendoriaus namo Birutės al. 7, J. Šliūpo namo – memorialinės sodybos Vytauto g. 23A, kompozitoriaus Balio Dvariono sodybos Birutės al. 6, kuriai priklauso vila, ūkinis pastatas bei paminklas. Tiesa, nežinia, į kokią pusę pasikeis sodybos vaizdas, jeigu, vykdant kaimynų skundų pagrindu priimtą teismo sprendimą pietinėje ir vakarinėje sodybos sklypo pusėje bus „perkelti“ ten augantys krūmai ir medžiai.

Geros būklės yra ir dvi senovės gyvenvietės – trečioji ir Pietine vadinama antroji. Tačiau Palangos kapinyno bei antrojo kapinyno būklė – tik patenkinama.

Patenkinama Palangos senosios vaistinės Vytauto g. 33, vilų „Romeo“ ir „Džiuljeta“ Birutės al. 34, bei 36, Buršteino vilos Birutės al. 37, vilos Birutės al. 35 bei dalies A. Žmuidzinavičiaus namo J. Basanavičiaus g. 42 būklė.

Tuo tarpu apie XIX a. pabaigą-XX a. pradžią pastatyto buvusio Nemirsetos kurhauzo, stovinčio nuo XV a. susiformavusios Nemirsetos gyvenvietės istorinės teritorijos pietrytinėje dalyje, prie seno pajūrio kelio iš Klaipėdos į Palangą ir pastatyto senosios – menančios dar XV a. vidurį – Nemirsetos karčemos sodybvietėje, būklė bloga. Nors derėtų ją vadinti itin liūdna, o kada situacija galėtų pasikeisti į geresnę pusę – nežinia.

Be būklės patikrinimo per praėjusius metus patikslinti kelių Kultūros vertybių registre esančių, Palangos paveldo objektų duomenys: Šventosios senovės gyvenvietės, kompozitoriaus Balio Dvariono sodybos bei kompozitoriaus Jono Bendoriaus namo.

Kvietė į kelionę

Apibendrinama parėjusius metus, K. Litvinienė negalėjo nepaminėti rugsėjo viduryje minėtų Lietuvoje ir Palangoje jau tradicija tapusių Europos paveldo dienų. Beje, kaip paminėjo pašnekovė, idėja pradėti rengti paveldo dienas gimė Prancūzijoje dar 1984 metais. Per visą Europą vilnijančių renginių tikslas – įkvėpti gyvybės kiekvienos šalies, kiekvieno miesto ar vietovės paveldui bei atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldo objektų grožį ir įvairovę, jų apsaugos sudėtingumą.

„Praėjusių metų Europos paveldo dienų tema – „Epochų ženklai“ – leido akcentuoti žymų pėdsaką istorijoje ir paveldo objektuose palikusius įvykius. Tad palangiškius ir miesto svečius rugsėjo 14-ąją, kai vyko pagrindiniai Europos paveldo dienų renginiai, pakvietėme atrasti nuostabios grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklus Palangoje“, - priminė K. Litvinienė.

Į kelionę po kitokią, grafų Tiškevičių laikus menančią Palangą susirinkusiuosius pakvietė nuo liepos šeštosios startavęs pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, kartu su virtualiu gidu paraginęs leistis į renginiais praturtintą dvidešimties objektų, menančių grafų Tiškevičių epochos laikus, maršrutą istorinėje miesto dalyje.

Kelionė, prasidėjusi nuo Kurhauzo, tęsėsi link Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, toliau – iki vilų komplekso J. Basanavičiaus g. 26-34 bei vilos „Jūros akis“ J. Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32, pro romantiškąsias vilas „Romeo“ ir „Džiuljeta“ Birutės al. 34 ir 36, kartu prisimenant „Baltąją“ vilą Birutės al. 33 bei vilą „Mahorta“ Birutės al. 35 iki paslaptingojo „Anapilio“ Birutės al. 34A. Toliau – dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namas J. Basanavičiaus g. 42, vila „Jūrapilis“, dar žinoma „Komodos“ vardu, Meilės al. 5, tiltas į jūrą, šiltųjų maudyklių pastatas Kęstučio g. 31. Prasukę pro prie centrinio įėjimo į Birutės parką esančio sargo namelio bei pasivaikščioję po patį parką bei apžiūrėję vadinamąjį Palangos dvaro ansamblį, keliauninkai buvo kviečiami kelionę užbaigti skulptūrų parke, įsikūrusiame dalyje buvusiojo Tiškevičių sodo.

Stebino renginių gausa

Europos paveldo dienos svečiai galėjo ne tik mėgautis kelione „Tiškevičių bulvaru“. Keturiolikoje jo stotelių keliautojai turėjo galimybę įsilieti į jose ar prie jų šurmuliavusius renginius.

Kultūros paveldo objektų erdvėse – prie vilos „Anapilis“, vilų komplekso „Romeo ir Džiuljeta“ ir kitų šalia esančių vilų – vyko Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos jaunųjų dailininkų rudens pleneras ir darbų paroda. Itin didelio dėmesio jaunieji kūrėjai sulaukė ir iš skubančių į „Anapilį“ pasižiūrėti Arvydo Baryso filmo „Palanga. 7 bangos“, ir iš šalia vilos vykusio renginio „Aristokratiškas badmintonas“, kurį organizavo jaunimo iniciatyvinė grupė „Bad Mind Tone“, dalyvių bei žiūrovų.

Visą popietę prie „Jūrapilio“ VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro ir VšĮ Švento Ignaco Lojolos kolegijos studentai kvietė norinčius įsijungti į grafų Tiškevičių olimpines žaidynes, kurių metu išmėgintos jėgos virvės traukimo, tandeminio dviračių sprinto, sportinio ėjimo ir lipimo virve rungtyse.

Sargo namelyje keliaujančiųjų „Tiškevičių bulvaru“ laukė Palangos botanikos parko parengta ekspozicija „Birutės parko istorija nuotraukose“, kurioje pristatyta Palangos Birutės parko – vieno labiausiai žinomų, gražiausių, turtingiausių, nuolat tvarkomų ir bene gausiausiai lankomų peizažinių parkų Lietuvoje – istorija. O lauke, improvizuotoje ekspozicijoje prie sargo namelio veikė dvi fotografijų parodos. Vienoje iš jų – asociacija „Palangos fotoklubas 750“ pristatė klubo narių fotografijas, kuriose įamžinti Palangos kultūros paveldo objektai. Asociacija „Fotobienalė LT“ pristatė vieną iš projekto „Palanga fotografijoje – fotografija Palangoje 1870-2013“ parodų, kurioje įamžinti grafai Tiškevičiai ir su jais susiję Palangos kultūros paveldo objektai.

Europos paveldo dienų renginį papuošė vasaros parodų paviljone Palangos „Grubiojo“ teatro, vadovaujamo režisieriaus Virginijaus Milinio, pagal Keturakio komediją „Amerika pirtyje“ sukurtas ir suvaidintas spektaklis „Amerika Palangoje“, skirtas pirmajam lietuviškam spektakliui paminėti.

Pavakare šventės svečiai buvo laukiami kultūrinėje erdvėje „I love Palanga“, įsikūrusioje šalia skulptūrų parko, kur vyko renginiai „Čia ir dabar“. O vakare VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras ir VšĮ Švento Ignaco Lojolos kolegija sukvietė visus sugrįžti prie vilos „Jūrapilis“, kur vyko žaismingas „Popietės piknikas prie jūros“.

Į XX amžiaus pradžią