Nuo grafų Tiškevičių epochos ženklų – į XX amžiaus pradžios skonį

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr.4, 5, 6, 7)   Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų Tiškevičių epochos ženklams Palangoje. O šių metų Europos paveldo dienų tema – „XX amžiaus pradžios skonis“.   „Anapiliui“ – vis daugiau vilties „Be abejo, svarbiausias praėjusių metų įvykis, įsimintinas ne tik Palangai – restauruotosios mūrinės Kurhauzo dalies atidarymas, – tęsdama pokalbį apie praėjusius metus ir kuo jie buvo reikšmingi Palangos kultūros paveldui sakė Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldosaugininkė K. Litvinienė. – Tačiau mus džiugina ne tik tai, kad iš pelenų tikrąja to žodžio prasme jau prikelta dalis Kurhauzo, bet ir tai, kad viltys atgaivinti dar vieną svarbų paveldo objektą, medinės architektūros stebuklu pavadinamą vilą „Anapilis“ pamažu artėja prie realaus išsipildymo. Jau pateikta paraiška Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti. Pavasarį paaiškės, ar ji bus skirta. Gavus paramą, antroje metų pusėje būtų galima pradėti restauracijos darbus“. Trumpai prisiminkime „Anapilio“ istoriją, kurią plačiau buvome atskleidę „Palangos tilto“ praėjusių metų kovo mėnesio numeriuose. 2007 metais leidinyje „Žemaičių žemė“ G. Čižiūno parengtame straipsnyje „Palangos „Anapilis“. Istorija ir dabartis“ rašoma, jog vila „Anapilis“, esanti Birutės al. 34A, – vienas iš įdo­miausių ir labiausiai žinomų senosios kurorto archi­tektūros statinių Lietuvos pajūryje. Yra pagrindo teigti, kad šis statinys, laikomas viena iš pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų, iškilo XIX a. pabaigoje, apie 1898 m. Tai patvirtina ir tas faktas, kad šio pastato nuotrauka išspausdinta 1898 m. išleista­me pirmajame Palangos atvirukų albumėlyje. Spėjama, kad vilos autoriai buvo prancūzai. Tais metais Palango­je statomų vilų architektūra turėjo nemažai Šveicarijoje paplitusių užmiesčio vilų bruožų – vasarnamių siluetas būdavo paįvairinamas įvairios formos bokšteliais, erkeriais, aukštais stogais ant kronštei­no, pastatai iš visų pusių dažnai apjuosti atviromis galerijomis, prie­angiais. Tai būdinga ir Palangos „Anapiliui“.   Savininkai keitėsi Yra žinoma, kad iš pradžių vila priklausė paskutiniojo Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai, kretingiškio grafo Juozapo Tiškevičiaus žmonai grafienei Sofijai Tiškevičienei ir ilgą laiką buvo vadinama „Sofijos“ vila. Vėliau, po jos vyro grafo J. Tiškevičiaus mirties, vila atiteko Marijai Tiškevičiūtei. Po pirmojo pasaulinio karo vila „Anapilis“ buvo parduota. Ją įsigijo Lietuvos ūkio bankas, kurio pagrindiniai akcininkai buvo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai (pastarasis buvo kunigas), mėgę Palangą ir čia daug laiko praleisdavę. Šiuo laikotarpiu vila oficialiai pradėta vadinti „Anapiliu“. Beje, taip jį dėl neįprastos formos bokštelio palangiškiai jau ir anksčiau vadindavo. Iš išlikusių prisiminimų yra žinoma, kad viloje „Anapilis“ ne kartą vasarojęs prezidentas Aleksandras Stulginskis su savo žmona. Čia mielai lankydavosi ir daugelis kitų Palangoje poilsiavusių ano meto Lietuvoje žinomų kultūros, meno, politikos ir mokslo žmonių: poetas Maironis, aktorius, kunigas Juozas Vailokaitis, dainininkas Kipras Petrauskas ir kt. Sovietmečiu vila „Anapilis“ buvo nacionalizuota. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimą vila „Anapilis“
1996 m. rugpjūčio 30 d. priskirta Palangos miesto savivaldybės nuosavybei. Ji perduota valdyti Palangos kultūros centrui, kuris čia buvo įsikūręs iki praėjusių metų gruodžio. Čia buvo įsikūręs ir akustinės muzikos klubas, pasivadinęs vilos vardu ir simboliškai mėginęs atkurti M. Vaitkaus aprašytas vilos gyvenimo tradicijas. Pirmaisiais „Anapilio“ klubo gyvavimo metais jis buvo vienas garsiausių muzikinių klubų Lietuvos pajūryje ir mėgstama daugelio į kurortą atvykstančių kultūros ir žiniasklaidos veikėjų susibūrimo vieta. Vila yra tik dalinai išlaikiusi savo pirmykštę išvaizdą. 1934 m. ji buvo rekonstruota. Vykdant darbus daugiausia buvo pakeista šiaurinė pastato dalis, pristatytas antras aukštas. Vila šiek tiek pakito ir sovietmečiu, kai ji buvo remontuojama – tuo metu pakeistas jos išplanavimas, įrengtos vonios, tualetai, atsirado daugiau gyvenamųjų patalpų antrame aukšte ir mansardoje.   Suteiktas kultūros paminklo statusas Vila „Anapilis“ yra Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše. 1997 metais vila įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Jai nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo – vila pripažinta reikšminga Lietuvos visuomenei. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, 2005-aisiais vila „Anapilis“ pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, kuriai nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Įrašant į kultūros vertybių registrą, nurodyta, jog „Anapilio“ vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis, ir pridėta, jog šis pobūdis lemia objekto reikšmingumą ir yra retas. Prie vertingųjų ir saugotinų vilos savybių visų pirma priskiriamas jos tūris, kuris yra sudėtinis, susidedantis iš dviejų aukštų daugiakampio plano formos pagrindinio korpuso, prie jo iš šiaurės, šiaurės vakarų bei pietryčių prišlietų vieno aukšto verandų bei dominuojančio aštuonkampio formos bokšto. Vertinga yra stogo forma – pagrindinio korpuso sudėtinė: dvišlaitė, trišlaitė, keturšlaitė, verandų – vienšlaitė, dvišlaitė, aštuonkampė piramidinė, bokšto – kupolinė, bei kiti stogo elementai – šiaurinės verandos aštuonkampis bokštelis, dengtas aštuonkampiu piramidiniu stogeliu, užsibaigiančiu kūgio formos bokšteliu; keturi bokšto dvišlaičiai stogeliai, apjungti perimetru bokštą juosiančiu vienšlaičiu stogeliu bei piramidinis, dviejų tarpsnių bokštelis virš pagrindinio korpuso. Prie vertingųjų savybių priskiriamas ir aukštų išplanavimas, stačiakampės durų, langų angos, pietryčių fasado rizalito frontono, pietvakarių fasado tariamo rizalito frontono trikampės langų angos cokolinio aukšto durų ir langų segmentine sąrama angos. Taip pat ir vilos fasadų architektūrinis sprendimas – moderno stilistika, fasadų architektūrinės tūrinės detalės, kaip, pavyzdžiui, pietryčių fasado atvira karkasinės konstrukcijos medinė veranda-galerija su išryškinta prieangio dalimi;dekoratyviniai metalo elementai – viršūnės virš pietryčių ir pietvakarių fasadų rizalitų bokštelių; išorės laiptai – pietryčių fasado medinių laiptų su medine kiaurapjūviu dekoruota tvorele tipas; šiaurės vakarų fasado uždaro tipo vieno aukšto veranda, besijungianti su šiaurine aštuonkampio plano veranda; aštuoniakampio bokšto balkonai, paremti medinėmis profiliuotomis pasparomis ir t.t. Vertingosios savybės yra ir pastato konstrukcijos – pamatas su plytų mūro cokoliu, pietryčių fasado  verandos-galerijos plytų mūro stulpai, statinio sienos – medinės, rąstų bei verandų – medinės, karkasinės konstrukcijos sienos bei dar visa eilė kitų elementų. Prie saugotinų vertingųjų savybių priskiriama ir lubų, sienų, kolonų apdaila –bokšto kambario lubų apkalimo medinėmis lentomis, atkartojant bokšto aštuonkampio formą tipas, medinės rozetės, dekoratyvinių medinių lentelių, dengiančių lubų lentų sujungimo vietas, tipasbeipietryčiųfasado verandos medinių antvožinių lubų tipas. Taip pat žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas nelygus, su kalvelėmis pietinėje, šiaurinėje ir vakarinėje teritorijos dalyse, nežymiai žemėjantis vakarų kryptimi; želdynai ir želdiniai, medžių masyvai, kur vyrauja pušys.   Restauracijos laukia dešimt metų Kultūros vertybių registre užfiksuota, kokia buvo „Anapilio“ būklė 2008-aisiais. Prie daugumos vertingųjų vilos savybių pažymėta, jog jų būklė esanti patenkinama. Tačiau per laiką, praėjusį nuo 2008-ųjų vasarą vykusio patikrinimo, toli gražu ne viską būtų galima įvardinti žodžiais „būklė patenkinama“. Palangos miesto savivaldybės Taryba vilos „Anapilis“ renovacijai savo sprendimu buvo pritarusi dar 2000-ųjų liepą. Šiuo metu baigtasis rengti vilos „Anapilis“ restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams investicinis projektas jau pateiktas Kultūros ministerijos administruojamai Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programai „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ pagal finansavimo kryptį – „Medinio nekilnojamojo kultūros paveldo (pastatų) tvarkybos darbai“. Šiai krypčiai iš viso numatyta skirti 4,7 mln. eurų. Vienam projektui numatoma skirti nuo 690,0 tūkst. iki 2,4 mln. Lt. Projektų finansavimo intensyvumas – iki 90 proc. Paskaičiuota, kad atgaivinti „Anapilį“ kainuotų apie 5,5 mln. Lt. Restauravus vilą, joje įsikurs Palangos kurorto muziejus. „Gavus finansavimą iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“, restauruota architektūriniu pobūdžiu ne tik Palangai, bet ir Lietuvai, svarbi vila „Anapilis“ ir joje įkurtas Palangos kurorto muziejus bus puikus pavyzdys tiek vietos gyventojams, tiek kurorto svečiams, kaip galima daugiau nei šimtą metų turintį medinį pastatą pritaikyti viešiesiems poreikiams ir taip išsaugoti jį ateities kartoms“, – pabrėžė K. Litvinienė.   (Bus daugiau)