Nešiotis įbrėžtą monetą piniginėje – neblogai, bet atsakomybė skolinantis – svarbiausia

Naujų metų proga ne vienas artimiems žmonėms linkėjome sveikatos, laimės, meilės ir kitų nematerialių vertybių, tačiau neretas neatsispyrėme pagundai palinkėti ir pinigų. Ir kaip gi kitaip – juk, nors sakoma, kad ne pinigai neša laimę, vis dėlto jie – savotiška gyvybinė energija, be kurios gyvenimas daugeliui pasidarytų sudėtingas. Turėdami sutaupytų pinigų jaučiamės saugesni ir tikresni dėl rytojaus. „Lietuvoje, kaip ir visur, žmonės linkę taupyti – vieni gal gali sau leisti daugiau pinigų atsidėti, kiti – mažiau, bet taupo visi“, – kalbėjo „Swedbank“ Palangos Klientų aptarnavimo centro vadovė Renata Mickūnienė.

Turėjo daug vadovų
„Baigiau Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kur studijavau informatiką ir vadybą – iš prigimties esu tiksliųjų mokslų mylėtoja. 1998 metų vasarą Lietuvos Taupomajame banke pradėjau dirbti kasos operacijų inspektore. Dirbdama banke turėjau daug vadovų, ir visi, nors, be abejo, daug reikalavo, tačiau buvo ir labai nuoširdūs, padedantys, pamokantys – man labai pasisekė su vadovais“, – apie savo atėjimą į aplinką, kurioje cirkuliuoja dideli pinigų srautai, pasakojo R. Mickūnienė.
Pašnekovė prisiminė, jog vėliau, Taupomąjį banką nupirkus „Hansa“ bankui, ji iš pradžių dirbo šiame banke. „Vėliau pradėjau dirbti klientų aptarnavimo centre Plungėje, tačiau darbo vieta buvo Palangoje. Iš čia važinėdavau į Plungę, Kretingą“, – prisiminė „Swedbank“ padalinio vadovė Palangoje.
Vėliau, jau dirbdama Klaipėdoje, R. Mickūnienė išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, susilaukė vaikelio. „Tuo metu Palangoje vyko atranka į vadovo poziciją. Nutariau dalyvauti, – pamaniau, jei ne dabar, tai kada. Sudalyvavau ir konkursą laimėjau – į darbą teko išeiti, kai vaikui tebuvo šeši mėnesiai“, – pasakojo pašnekovė.
Prisimindama gyvenimo etapą, kai teko išeiti į darbą, namuose palikus vos pusės metukų atžalą, R. Mickūnienė dėkingai kalbėjo apie močiutes. „Padėjo močiutės – ir iš mano, ir iš vyro pusės“, – džiaugėsi pašnekovė.
Pasmalsavus, ar nebuvo sunku priimti tokį sprendimą, „Swedbank“ Palangos Klientų aptarnavimo centro valdytoja prisipažino nesanti iš tų moterų, kurios save realizuoja besirūpindamos tik namais ir vaikais. „Gyvenime turiu du pamatinius akmenis: darbas ir šeima. Negaliu nuolat būti namuose – man reikia daugiau veiklos, turiu nuolat eiti, daryti“, – prisipažino veikli moteris.

Norisi naujų iššūkių
Taip 2005 metais R. Mickūnienė tapo padalinio Palangoje vadove.
„Karjerą banke galima daryti, tik reikia noro, užsispyrimo ir įdėti labai daug darbo. Esu patenkinta, keisti nieko nenoriu, – noriu tik naujų iššūkių. O jų darbe pakanka – kad ir euro įvedimas, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, jog jos karjeroje tai buvo pirmas valiutos keitimas. – Aš rublių praktiškai neturėjau – mano tėvai jų turėjo, todėl man tai buvo pirmas kartas, kai perėjome prie naujos valiutos. Bet mano darbuotojos, kurios jau keitė rublį į litą, sakė: „Nesijaudink, pakeitėme į litą, pakeisime ir į eurą“. Kiekvieni metai yra geri, tačiau reikia siekti, kad jie būtų geresni už praėjusius“.
Pasmalsavus, ar lietuviai – taupūs, R. Mickūnienė patikino, jog šį bruožą mūsų tautiečiai tikrai turi. „Lietuvoje, kaip ir visur, žmonės linkę taupyti – vieni gal gali sau leisti daugiau pinigų atidėti, kiti – mažiau, bet taupo visi. Žinoma, kiek ir kas taupo namuose, mes nepatikrinsime, tačiau banko klientai tikrai taupo“, – sakė pašnekovė.
Banko padalinio vadovė tikino, jog tai, kad bankas yra Palangoje, daro įtaką jo klientų elgsenai.
„Kaip bankas esame Palangos bendruomenės dalis, todėl sezoniškumas pas mus labai jaučiamas – vasarą visi Palangoje labai daug dirba, ne išimtis ir mes. Per du, jei pasiseka, tris, vasaros mėnesius žmonės uždirba pinigus, o paskui dalį pinigų atideda, o kitus leidžia savo poreikiams patenkinti. Kas banke, kas galbūt namuose taupo. Negaliu pasakyti, kad palangiškiai – netaupūs. Tikrai žmonės taupo – kiekvienas euro centas yra skaičiuojamas“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, jog iš pradžių, tik įsivedus eurą, žmonėms buvo kiek sudėtingiau persiorientuoti, kai kuriems atrodė, kad euro centai yra menkaverčiai, todėl padidėjo šioks toks išlaidavimas, tačiau pamažu žmonės priprato prie naujų pinigų.
„Lapkričio, gruodžio mėnesiais pastebėjau, kad žmonės pradėjo taupyti – gal įtakos turėjo ir tai, kad metų pabaigoje padidėjo išlaidos dovanoms. Pastarosioms irgi daug kas pasitaupo iš anksto. Žmonės pasiskaičiuoja, kokią sumą jie išleidžia dovanų pirkimui, mūsų darbuotojai pasiūlo taupyti kitų metų dovanoms, kad ir po nedidelę sumą atidėti kiekvieną mėnesį, ir, žiūrėk, klientai atsidaro taupomuosius indėlius“, – pasakojo R. Mickūnienė.

Ragina naudotis elektronine bankininkyste
Į banko padalinį pastaruoju metu klientai keliauja dažniausiai be grynųjų pinigų – šių operacijos čia palyginti retos. Ketinantiems pervesti pinigus iš savo sąskaitos į kitą, mokėti mokesčius banko darbuotojai siūlo naudotis elektronine bankininkyste – padalinio Palangoje valdytoja patikino, jog taip yra pigiau ir patogiau.
„Mes pirmiausia žiūrime, kokia iš to nauda klientui. O ji tikrai yra, pirmiausia, nereikia eiti į banką, gaišti laiko, ypač kai dabar taip šalta. Antra, naudojantis internetine bankininkyste, klientui viskas kainuoja pigiau. Padėti indėlį nieko nekainuoja, nepriklausomai nuo to, ar jūs tai atliksite internetu ar banke, tačiau sumokėti komunalinius mokesčius internetu yra nepalyginamai pigiau negu tai atliekant banko padalinyje“, – tikino bankininkė.
Nors šiandien daugelis jau moka naudotis elektronine bankininkyste, tačiau yra žmonių, nežinančių, kaip tai padaryti ar tiesiog nepasitikinčių savo jėgomis. Tokius klientus banko darbuotojai kviečia ateiti į banką, parodo, kaip viską reikia atlikti. „Kurie moka, bet baiminasi, kad jų asmeninis kompiuteris nepakankamai apsaugotas nuo įsilaužimo, tuos kviečiame ateiti pas mus. Jei reikės, mes pabūsime šalia, parodysime, padėsime, o žmogui nereikės laukti eilėje, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, jog tokia pagalba klientui nieko nekainuoja. – Tai mūsų darbas – paaiškinti, kad klientas suprastų“.
Pašnekovė džiaugėsi, jog banko darbuotojų pastangos jau davė vaisių. „Labai smarkiai sumažėjo mokėjimo grynaisiais pinigais. Žinoma, mes norime, kad klientai pas mus ateitų, bet kad jie ateitų į finansines konsultacijas. Yra daug klausimų: taupymas vaikams, pensijos kaupimas, draudimas, vartojimo paskolos, kreditinės kortelės ir įvairių kitų finansinių paslaugų, apie kurias ir skatiname klientus klausti – apie tai, kas yra sudėtingiau, kur reikia daugiau kompetencijos. Būna netgi ir taip, kad pas mus atėję klientai pasikonsultuoja, tada einame prie interneto banko ir parodome, kaip galima ir čia paprastai sudaryti sutartis. Klientus skatiname atsinešti internetinės bankininkystės prisijungimus: mūsų tikslas – greitai ir pigiai aptarnauti“, – kalbėjo R. Mickūnienė.
Nepaisant internetinės bankininkystės privalumų, yra klientų, kurie dėl įvairių priežasčių nenori ja naudotis. „Šie klientai irgi mums svarbūs. Jei žmogus nenori to daryti, jam tiesiog nėra poreikio, raginimas naudotis elektronine bankininkyste jam būtų kaip prievarta. Galbūt tam klientui taip patogiau. Tai yra jo poreikis, ir mes jį gerbiame – nebus taip, kad visus pervesime į internetinę bankininkystę – nebent gal kada nors labai negreitai“, – sakė pašnekovė.

Paskolos – pagal pajamas
Dar viena žmonėms aktuali sritis – paskolos, vieniems tampančios gelbėjimosi ratu patekus į finansų duobę, o kitiems – nemenku iššūkiu. Kad neištiktų nesėkmė, banko darbuotojai ragina savo klientus pranešti apie iškilusius sunkumus ir kartu ieškoti geriausio sprendimo.
„Kai klientas, ketinantis imti paskolą, ateina į banką, mes vertiname jo pajamas. Ir pats žmogus pasitikrina, ar jis galės mokėti vienokią ar kitokią mėnesinę įmoką. Atsižvelgiame, ar šeimoje jis vienas dirba, ar dirbantys yra du asmenys. Kaip bankas įsipareigoja teikti klientui paskolą, taip ir klientas įsipareigoja ją mokėti“, – skolintis atsakingai ragino pašnekovė.
Paprastai atėjusiam imti paskolos klientui banko darbuotojai stengiasi pasiūlyti jam geriausią variantą. „Tarkime, klientas nori imti vartojimo paskolą penkeriems metams. Pasidomime, galbūt jis remontuoja būstą – tokiu atveju yra galimybė paskolą pasiimti dešimčiai metų – automatiškai mažėja mėnesinė įmoka. Siūlome įvairius variantus. Žmonės neretai itin didelį dėmesį kreipia į palūkanas – aš manau, svarbiausia yra ne palūkanos, o mėnesinė įmoka – ar jūs pajėgsite kas mėnesį mokėti tokią sumą? O jei pasiėmęs paskolą klientas susiduria su sunkumais, dėl kurių negali sumokėti įmokos, kviečiame ateiti ir kalbėti apie juos su darbuotojais – kartu ieškosime sprendimo“, – kalbėjo „Swedbank“ padalinio Palangoje vadovė.

Peržiūri mokėjimo istoriją
Ne paslaptis, kad yra žmonių, nuolat besiskolinančių, tačiau neskubančių grąžinti paskolintų pinigų. Pasiteiravus, ar bankas turi kokių nors priemonių, padedančių tokius atpažinti, R. Mickūnienė sakė: „Viskas vyksta bendravimo metu. Jei klientas daug skolinasi, labai greitai viskas pasimato. Netgi ir tai galima peržiūrėti – galbūt jis dirba ir uždirba, bet išleidžia daugiau. Mes žiūrime, ką jis turi greitosiose bendrovėse, ir jei matome, kad žmogus nesusitvarko su finansais, pažiūrime, kuo galėtume jam padėti“.
Vertinant besiskolinantįjį labai svarbu ir tai, kaip jis įmokas mokėdavo anksčiau, jei banke jau yra turėjęs paskolų. „Kai klientas ateina antrą, trečią kartą, mes matome visą mokėjimo istoriją – tai jau yra kliento elgsena. Mes aiškinamės priežastis, kodėl, tarkime, vėlavo mokėti įmokas. Todėl visada kviečiame ateiti, jei žmogus susiduria su problemomis. Jei jis nesikreipia, tada prasideda bėdos“, – tikino pašnekovė. Pasak jos, pastaruoju metu vis daugiau žmonių, susidūrusių su sunkumais, ateina pasikonsultuoti su banko darbuotojais: „Anksčiau tai gal sudėtingiau buvo, bet dabar jau drąsiau ateina, ir pagal galimybes stengiamės spręsti“.

Dirba su jaunimu
Kalbėdama apie gebėjimą valdyti didelius pinigų srautus, pašnekovė teigė, jog tai nėra per trumpą laiką įgyjamas įgūdis. „Swedbank“ vykdo projektą „Kam to reikia?“, kuris supažindina su įvairių profesijų kasdienybe.
„Pati jame dalyvauju. Daug dirbame su jaunimu. Jau mokykloje yra tokių vaikų, kurie mokosi galbūt vidutiniškai, tačiau verslumo atžvilgiu – tik duok, jis nueis, nuvažiuos, padarys. Matosi, kad gavę, tarkime, kokį palikimą, jie neištaškys pinigų – investuos, kažkam padės“, – kalbėjo pašnekovė. R. Mickūnienė atkreipė dėmesį į tai, kad valdant didelius pinigų srautus, dalį jų galbūt reikia skirti labdarai – tai patvirtina ir pasaulio milijonierių patirtis, rodanti, kad vėliau tie paaukoti pinigai sugrįžta su kaupu. „Pinigus reikia mokėti valdyti, reikia juos tinkamai paskirstyti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Banko tarnautojos teigimu, vieniems verslumas yra duotas iš prigimties, o kitiems tenka šią savybę kantriai ugdyti.
„Bet tuos, kurie yra savotiški varikliai, reikia kažkam prilaikyti – atlikti paskaičiavimus, kiek vienos ar kitos idėjos įgyvendinimas pareikalaus išlaidų ir kiek atneš pajamų, kokios yra rizikos. Šį darbą paprastai atlieka analitinių gebėjimų turintys žmonės. Jei sudėsime žmones turinčius daug idėjų su analitikais, verslas turėtų klestėti. Aš ir pati, kaip tiksliųjų mokslų mylėtoja, kartais save pristabdau, kad dabar jau stop, reikia šiuo momentu išlaukti. Kaip ir naudinga kartais atsitraukti nuo rutinos – darbe jos netrūksta, nors ji kiekvieną dieną vis kitokia. išeiti pabendrauti su bendruomene ir mokyklų moksleiviais. Reikia pasidalinti su kitais savo patirtimi, žiniomis – ir, kai grįžti pasisėmęs geros energijos, savo darbą atlieki dar geriau. Būtina išeiti, pasidalinti, todėl, jei kviečia, neatsisakau – ypač daug bendraujame su V. Jurgučio pagrindine mokykla“, – pasakojo pašnekovė.

Skiriasi finansinis raštingumas
Bendraudama su vaikais, R. Mickūnienė visada atsižvelgia į mokinių amžių. „Penktokams ar pradinukams viską pasakoji paprasčiau, vyresniesiems jau kalbu apie finansų valdymą jau plačiau. Moksleiviams visada pristatome ir „Swedbank“ jaunimo programą: kokias galimybes jie turi, ką galima nuveikti – žaisdami, investuodami, atsiskaitydami kortele vaikai gauna taškų, kuriuos keičia į prizus. Po apsilankymų mokyklose ir pokalbių su moksleiviais pas mus banke padaugėja jaunų žmonių, norinčių pabandyti valdyti savo finansus“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, jog jaunimo finansinis raštingumas nėra vienodo lygio: „Yra visaip, bet labai daug jaunimo yra finansiškai pakankamai raštingi. Antra vertus, yra jaunuolių, kurie labai stipriai naudojasi greitaisiais kreditais – nepaskaičiuoja savo finansinių galimybių. Todėl ir mokyklose sakome: skolinkitės atsakingai, kad paskui tėveliams, kurie visada išgyvena dėl savo vaikų, netektų verkti. Siūlome prieš skolinantis pasitarti su tėvais, pasikalbėti su banko darbuotojais ir nepriimti skubotų sprendimų“.
Kalbėdama apie vyresnio amžiaus žmonių finansinį raštingumą, pašnekovė paminėjo šios grupės taupumą. „Vyresni žmonės taupo kiekvieną centą. Vyksta senjorų mokymai – kas nori, ateina, domisi. Daug vyresnio amžiaus žmonių domisi internetine bankininkyste. Iš pradžių būna daug baimės, – o kas, jei aš ką nors padarysiu ne taip – tuomet siūlau skambinti banko darbuotojams“, – kalbėjo R. Mickūnienė. Pašnekovės teigimu, daugelis vyresnio amžiaus žmonių noriai renkasi internetinę bankininkystę, daug kuriems iš jų padeda vaikai, tačiau yra klientų, kuriems to nereikia. „Jie turi kitokį poreikį – ateiti pabendrauti, pasitarti su banko darbuotojais ir tik tada priimti sprendimą“, – kalbėjo banko tarnautoja.

Tikėjimo negriauna
Kai kurie žmonės tiki, jog prisivilioti pinigus gali padėti įvairūs ritualai ar turimi ypatingi daiktai. Stebuklingos monetos laikymą pinginėje ar pinigų medžio auginimą namuose ant palangės R. Mickūnienė vertino kaip žmogui saugumo suteikiantį, nekenksmingą žaidimą. „Atėję pas mus klientai nepasigiria, kad įsigijo, tarkime, pinigų medį, bet jei žmonės tokiais dalykais tiki, ir jiems tai padeda sutaupyti, nereikia išmušti to tikėjimo. Žmonės elgiasi įvairiai – kas augina pinigų medį, kas nešiojasi piniginėje įbrėžtą monetą – jei dėl to žmogus jaučiasi saugus, jei tai jam padeda – nesvarbu, kodėl padaugėjo tų pinigų – gal žmogus labiau taupė, gal pardavė kažką nereikalingo. Jei padeda, puiku. Manau, čia savotiškas placebo efektas – juk jei žmogus įsitikina, kad rytoj bus blogai, tai taip ir nutiks – ir ne dėl to, kad bus bloga diena, bet dėl žmogaus įsitikinimo“, – sakė pašnekovė.