Meras Šarūnas Vaitkus: „Neįmanoma kiekvienais metais „paleisti“ po naują didelį objektą“

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus tikisi, kad valstybė laimės teisminius ginčus dėl Kurhauzo su jo bendrasavininku, Jackų šeimyna. Meras pokalbyje su „Palangos tiltu“ diplomatiškai nutylėjo, ar jam suprantama užimta Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) „tylėjimo“ pozicija po jos prezidento Dariaus Miklovo viešų skandalų. Užtat Š. Vaitkus priekaištavo kandidatams į Seimą Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje, kad jų pasisakymuose „iki šiol neišgirdęs“, kokių naujų teisės aktų priėmimų ar jau veikiančių įstatymų pakeitimus jie, jeigu bus išrinkti į Seimą, inicijuos Palangos labui.

– Po virtinės Palangos miestui palankių teismo sprendimų dėl Kurhauzo reikalų – po palankaus teismų požiūrio Palanga atstatė mūrinę Kurhauzo dalį – Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas, kad pastato bendrasavininkas Gediminas Jacka bei jo šeimos nariai tinkamai prižiūri jiems priklausančią dalį, ir dėl to nėra priežasčių paimti jų Kurhauzo dalį į valstybės rankas, buvo tarsi šaltas dušas. Ar prieš skųsdami teismo sprendimą Klaipėdos apygardos teismui, prašysite savivaldybės teisininkų patikslinti kai kurias ieškinio, kuriame savivaldybė yra trečiu asmeniu, detales, kad aukštesnės instancijos teismas turėtų svaresnį pagrindą tenkinti ieškovo, Kultūros paveldo departamento (KPD) ir Palangos miesto savivaldybės, prašymą paimti Jackų Kurhauzo dalį į valstybės rankas?
– Perfrazuodamas mūsų prezidentės (Dalios Grybauskaitės – aut.) žodžius, pasakysiu: teismo sprendimai – nekomentuojami. Iš esmės kalbant, kiekvieną teismo sprendimą reikia vykdyti. Bet be abejonės, savo poziciją dėl priimto sprendimo aš turiu. Tai – natūralu. Pati valstybė, tiksliau ieškovas, Kultūros paveldo departamentas, spręs pildyti ar nepildyti ieškinį. Savivaldybės poziciją teismui papildomu argumentu pareikšime.
Noriu pasakyti vieną paprastą dalyką: kaip žmogui, palangiškiui, visoje Kurhauzo istorijoje man viskas pakankamai aišku. Kokių dar šiam ar kitiems teismams reikia įrodymų nuo 2002-ųjų metų, kuomet Kurhauzas sudegė? Dalis, dėl kurios pasisakė Palangos miesto apylinkės teismas, yra labai apgailėtinos būklės. Pastatas nebuvo iki pamatų sudegęs, tad ir jo medinėje dalyje, dėl kurios dabar vyksta teismai, manau, buvo galima daug ką išsaugoti, jeigu būtų laiku imtasi tam tikrų priemonių.
Šią bylą aš matau kaip miesto ir valstybės bylą. Tai – ne asmeninė ar vienos kurios nors šeimos byla. Jau keturiolika metų palangiškiai mato, kokia yra situacija.
Palanga, didžiausias šalies kurortas, garsus ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, negali niekaip suprasti, kodėl tiek metų miesto centre, vienoje gražiausių miesto dalių, yra griuvėsiai ir niekas nesiima jokių priemonių.
Noriu pabrėžti, kad mes visomis teisinėmis priemonėmis sieksime, kad būtų atstatytas visas Kurhauzo ansamblis.
– Ar po Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo kalbėjotės dėl jo su KPD vadovais? Ką jie sakė?
– Taip. Be abejonės, mes kalbėjomės. KPD atstovai pokalbio metu mane informavo, kad šį teismo sprendimą skųs. Tik pakartosiu įsitikinimą, kad Lietuvoje teisingumas yra, o kad pastatas yra sunykęs dėl to, kad nebuvo prižiūrimas, matyt, žino ir kiekvienas penktokas. Kas buvo Kurhauzo padegimo iniciatorius, kas vilkino visus klausimus dėl sklypo prie Kurhauzo, taip pat, matyt, žino kiekvienas palangiškis. Pakartosiu ir tai, kad valstybė ėmėsi priemonių, nes problemą išspręsti gražiuoju – derybomis – nepavyko, nes valstybė buvo „užversta“ skundais, apie šimtu jų, pasak kultūros paveldo departamento.
Jeigu žmogus nori atstatyti savo turtą, jis jį atstato – dalyvauja derybose, ar net eina į kompromisus. Deja, šiuo atveju nieko panašaus nebūta.
– Labai tikėtina, kad teismai dėl Jackų Kurhauzo dalies paėmimo į valstybės rankas nusitęs. Neabejotina, kad esant nepalankiam galutiniam verdiktui dėl Kurhauzo Lietuvoje, G. Jacka kreiptųsi į Žmogaus teisių teismą Strasbūre ir, tikėtina, jame sulauktų palankaus sprendimo, nes europinė teisė, kaip ir Lietuvos Konstitucija, įtvirtina privačios nuosavybės neliečiamumą. Ar dėl to savivaldybei nebūtų protingiau vėl G. Jackai siūlyti jo dalį Kurhauze išpirkti? Tokių svarstymų jau būta anksčiau...
– Teismai dabar turėtų ilgai nebevykti, manau, kad klausimas bus išspręstas dar šiais metais.
Pirmiausia reikia sulaukti galutinio teismo sprendimo.
– Lietuvoje – taip, bet Kurhauzo bendrasavininkas skųs jam nepalankų galutinį sprendimą Strasbūre. Tuo ir jūs, matyt, neabejojate.
– Klaipėdos apygardos teismo sprendimas įsiteisins iš karto, vadinasi, galėsime daryti tolesnius sprendimus... Antra, Lietuvos valstybė ne šiaip sau bylinėjasi su Kurhauzo bendrasavininku – kartoju, iš jo nebuvo noro ir nusiteikimo klausimą spręsti geranoriškai.
– Jums priminsiu ir kitą neseniai Palangoje, ir ne tik, nuskambėjusį įvykį, turiu omeny Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) prezidento Dariaus Miklovo ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Petro Keinio konfliktą savivaldybėje. Paaiškėjus, kad D. Miklovas nepagarbiai elgiasi su policijos pareigūnais, atvykusiais į jo kavinę pagal skundą dėl triukšmo ir kad FNTT vykdo tyrimą dėl D. Miklovo ūkinės veiklos, PVRA prezidentas nesustabdė savo vadovavimo asociacijai. Dar daugiau: pačios asociacijos nariai nesiėmė priemonių laikinai sustabdyti, kol vyksta tyrimas, savo asociacijos prezidento įgaliojimus. Ar savivaldybė nori turėti reikalų su tokia asociacija, kuri nesugeba priimti sprendimų savo viduje, kai privalo juos priimti?
– Turėčiau pripažinti, kad man, kaip miesto vadovui, yra gėda dėl kai kurių veiksmų, iš kur jie bebūtų. Taip pat ir dėl jūsų paminėto asmens veiksmų.
Bet aš galvoju taip: asociacija yra savarankiška organizacija, todėl ji – jos valdymo organai, Taryba ar kas kita – sprendžia, kaip elgtis. Jie patys, ne kas kitas, turi inicijuoti sprendimus, o kokie jie yra asociacijai reikalingi, ji pati geriau žino. Jeigu miesto verslui, ir PVRA, tinka toks prezidentas, koks yra, puiku. Savivaldybė siekia vieno, kad mieste vyrautų tvarka ir švara, kad būtų laikomasi bendrai priimtų taisyklių. Ir savivaldybė dėl to nori kalbėtis, ir kalbasi, su kiekviena asociacija, kuri deklaruoja tokius siekinius. Vardan to, kad niekas Palangos nebadytų pirštais, kad čia 24 valandas groja garsi muzika, kad atvykę užsieniečiai, užsisakę viešbutį J. Basanavičiaus gatvėje, nesiskųstų, kad jie negali miegoti, nes kavinėje šalia muzika pliekia ir po vidurnakčio.
Patikinu, kad kaip miesto vadovas, kartu su atitinkamomis institucijomis įdėsime visas pastangas, kad tokių dalykų nebūtų. Ir miestelėnai, ir kurorto svečiai nori čia jaustis saugiai ir matyti tvarką bei švarą. Lygiai to siekia ir savivaldybė, ir didžioji dalis miesto verslo. Vadinasi, mūsų visų tikslas – bendras.
– Iki Seimo rinkimų liko labai nedaug. Matyt, Palangai daugiau pagalbos reikėtų ir iš teisėkūros. Pavyzdžiui, už savivaldybės pareigūnų reikalavimų nevykdymą administraciniame teisės pažeidimų kodekse yra numatytos tokios juokingai mažos baudos, kad vietos pažeidėjams jas patogiau sumokėti nei įvykdyti teisėtą reikalavimą...
– Pastebėsiu, kad nors stebėjau kandidatų į Seimą Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje debatus Kretingoje, seku, ką jie viešai kalba žiniasklaidoje, jų pasisakymuose pasigendu minčių, kokius naujus teisės aktus ar jau veikiančių įstatymų pakeitimus jie, jeigu būsią išrinkti į Seimą, inicijuos vardan Palangos ir miestelėnų intereso.
Aš negirdėjau, kad kandidatai keltų Palangos problemas, nors, kas jomis tikrai domisi, jos žinomos.
Tarkime, negirdėjau, kad kandidatai kalbėtų, jog nėra reglamentų statybų srityje kurortinėse zonose. Statomi vienbučiai ir dvibučiai namai pagal projektus, o vėliau jie virsta į daugiabučius. Turime tokių statybų, kurias statybos reglamentas leidžia vykdyti be savivaldybės pritarimo. Kalbu apie medinius namelius iki 50 kvadratinių metrų. Jeigu mes tokio proceso nesustabdysime, kaip atrodys – ar jau atrodo – Kunigiškiai? Kiti plotai? Aš noriu iš kandidatų į Seimą pagaliau išgirsti, ką jie siūlo keisti teisės aktuose, kad šie dalykai būtų sureguliuoti.
– Kokios pagalbos dar pageidautumėte iš naujųjų Seimo narių?
– Manau, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų savivaldybėms padėti kontroliuoti infrastruktūros mokestį. Daug ir kitokio pobūdžio problematikos, kuriai spręsti reikia teisėkūros pagalbos.
– Miestui aktualus klausimas – nuolatinis statinių paskirties keitimas. Dokumentuose numatyta administracinė pastatų paskirtis, kuri vėliau keičiama į gyvenamąją. Ar tai ne bėda?
– Įstatymai aiškiai reglamentuoja, kaip ir kada paskirtis gali būti keičiama. Tikrai nėra taip, kad statoma, kas patinka, ir kaip patinka, o tuomet keičiama paskirtis. Kiekvienu atveju rengiamas detalusis planas, kuris daromas pagal bendrąjį miesto planą, kurį Palanga pasitvirtino dar 2008 metais.
Todėl neleisti keisti paskirties, jei tai leidžia bendrasis planas, savivaldybė negali. Problemos, kurią jūs čia formuluojate, iš esmės nėra – viską šiandien reguliuoja pati rinka. Kaip matome, žmonės pastaruoju metu suvokia, kad geriau investuoti yra į patį verslą – viešbučius, poilsio namus, sanatorijas.
Tas bumas, kai žmonės Palangoje pirko nekilnojamą turtą, dažniausiai antrinį būstą, jau praėjo. Žmonės vis dažniau atvažiuoja į Palangą praleisti čia dieną ar dvi patogiai viešbutyje, užuot įsigijus čia būstą, kuris būtų naudojamas nedaug.
Kad dar neseniai liūdnai atrodžiusiose Palangos vietose, pavyzdžiui, buvusioje pirties teritorijoje, pasistatė nauji kvartalai, tikrai nėra blogai.
Esu už tai, kad į Palangą ateitų statytojai, kurie gražintų Palangą, kurtų pridėtinę vertę, žinoma, laikydamiesi įstatymų.
– Kalbant apie investicijas į Palangą, kurortas kiekvienais metais pastaruoju metu atidarydavo stambius, svarbius infrastruktūros objektus – kalbu apie universalią sporto areną, Koncertų salę, tačiau šiais metais Palanga neatidarė jokio didesnio viešosios infrastruktūros objekto. Ar laikinai stabtelėjome?
– Man šiek tiek keistoka jūsų klausimo formuluotė. Neįmanoma kiekvienais metais „paleisti“ po naują didelį infrastruktūros objektą, jeigu neturi techninio projekto.
Techninė dokumentacija rengiama kartais ilgiau nei vyksta statybos. Šiuo metu yra rengiami įvairių objektų Palangoje techniniai projektai. Pavyzdžiui, baseino, centrinės miesto aikštės Šventojoje, jau parengta buvusios autobusų stoties aikštės techninė dokumentacija. Pradėta Grafų Tiškevičių alėjos rekonstrukcija. Prieš savaitę Palangos kurorto muziejui perduota restauruota istorinė vila „Anapilis“.
Netrukus prasidės Senosios gimnazijos renovacija, prasidės lopšelio-darželio „Žilvinas“ rekonstrukcija. Negalima tikėtis, kad kiekvienais metais būtų atiduodama visuomenei po didelį naują objektą.
– Palangiškiai ir kurorto svečiai mieste įprato prie daug gerų dalykų paskutiniaisiais metais, dėl to ir mano toks klausimas...
– Mieste vyksta daug darbų, ir tai yra matoma.
– „Palangos tiltas“ praėjusiame numeryje svarstė ledo arenos temą. Ar sprendžiant miesto sezoniškumo klausimą, Palangai reikalinga ledo arena?
– Savivaldybė nėra verslas, ir jos funkcijos nėra tokios, kokias turi verslas. Beje, savivaldybė ir verslas Palangoje sėkmingai bendradarbiauja, ir turime ne vieną gražų tokio bendradarbiavimo pavyzdį.
Atsakant į jūsų klausimą, teritorijai Bangų gatvėje yra patvirtintas detalusis planas, joje numatytos arba uždarų teniso kortų, arba ledo arenos statybos. Arba abu kartu.
Kitas žingsnis – ieškoti investuotojo, kad toks objektas čia atsirastų. Tą mes ir siekiame daryti. Kiekvienas miestas dirba su komerciniais objektais kaip mes.
Vienas iš pagrindinių miesto prioritetų – baseino statyba, o tam pirmiausia reikia turėti techninį projektą ir statybos leidimą. Šiuo metu tai ir daroma – atliekamos techninio projekto ir statybos darbų rangos viešųjų pirkimų procedūros.
Iki kitų metų balandžio mėnesio, ar, vėliausiai, gegužės, jau turėsime techninį projektą ir statybų leidimą. Tada pradėsime statybos darbus.
– Pasibaigus šiam Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui, lieka daug klaustukų, ar Lietuva – ir Palanga – sulauks europinio finansavimo naujajam laikotarpiui po 2020-ųjų metų. ES lėšos buvo itin svarbios statant ne vieną didelį kurorto infrastruktūros objektą, pavyzdžiui, universalią sporto areną, Koncertų salę. Ar nesant ES finansavimo, nesulėtės Palangos vystymasis? Ar papildomų mokestinių priemonių svarstymas bus Palangos išeitis užtikrinant, kad infrastruktūros vystymas kurorte nesulėtėtų?
– Palanga niekada nebuvo tarp tų savivaldybių, kurios gautų didelę europinę paramą. Gaila, kad 2007–2013 metų ES finansavimo laikotarpiu Palanga buvo labai blogoje padėtyje, nes neturėjo pateiktų projektų, galinčių pretenduoti į ES paramą.
Net ir 2007-2013 metų laikotarpio pabaigoje, jau paskirsčius finansavimą, Palangai pavyko susirinkti palyginti nemažai europinių pinigų likučių. Ir Koncertų salei, ir kempingui Nemirsetoje, ir kai kuriems kitiems objektams.
Šiame ES finansavimo laikotarpyje (2014–2020) didelių infrastruktūros objektų finansavimas nėra numatytas. Finansavimas daugiau yras skirtas socialiniams, mokymo dalykams šiame laikotarpyje.
Galbūt pastebėjote, kad kiekviename miesto Tarybos posėdyje yra pateikiamos nors kelios paraiškos (paskutiniame Tarybos posėdyje jų buvo dvi) europiniam projektų finansavimui gauti.
– Ar savivaldybė artimiausiu metu svarstys papildomas mokestines priemones surinkti daugiau biudžeto pajamų?
– Įstatymai labai aiškiai numato, kokius mokesčiu savivaldybė gali rinkti. Tikrai jokių mokesčių, kuriuos administruoja savivaldybė, artimiausiu metu nedidinsime. Priešingai, ir turto, ir žemės, ir žemės nuomos mokesčiai Palangoje yra nedidinami, o kai kuriais atvejais, net mažinami.
– Vasara karščiu šiemet nelepino, vietos verslininkai skundžiasi, tačiau miestas skelbia surinkęs daugiau rinkliavų. Kaip tai pavyko?
– Oras, išties, labai nelepino. Ypač rugpjūtis buvo lietingas. Tačiau, tikrai, savivaldybės duomenys rodo kitką. Pavyzdžiui, nuo sausio iki liepos mėnesio svečių, apsistojusių viešbučiuose ir privačiame apgyvendinimo sektoriuje, sulaukta 30 tūkst. daugiau, nei tokiu pat metu pernai. Rinkliavos iš automobilių parkavimo taip pat surinkta daugiau šiemet.
Džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais padidėjus konkurencijai tarp kurorto maitinimo ir apgyvendinimo sektorių, verslininkai investuoja į savo kavinių, restoranų atnaujinimą, paslaugų kokybę. Vasarą važinėdamas po miestą dviračiu, pastebėjau, kad kai kuriuose restoranuose nuolat būdavo nusidriekusios eilutės, nors kainos juose – ne pačios mažiausios. Tai – iškalbinga. Jeigu verslas supras, kad reikia keisti J. Basanavičiaus gatvės įvaizdį, laimės visi – ir patys verslininkai, ir miestas, ir Palangos svečiai. Nenorinčių dirbti pagal taisykles, laimei, nedaug, du ar trys. Tikiu, kad ir jie padarys atitinkamas išvadas.