Palangos meras Šarūnas Vaitkus - apie čiupimą už jaučio ragų, skiepijimąsi, 60 Savivaldybės įvykdytų projektų 2020 metais, kurorto skolą ir viltis Naujaisiais

Nors 2020-ieji metai dėl koronaviruso pandemijos ir karantino buvo istoriškai sunkūs pasauliui, Lietuvai ir Palangai, Šarūnas Vaitkus, didžiausio šalies kurorto, Palangos, meras tiki, kad Naujieji visiems bus geresni. „Nuoširdžiai linkiu, kad 2021 metais vėl galėtume drąsiai susitikti ir bendrauti, nedėvėdami veidus dengiančių apsauginių kaukių, lankyti renginius ir priimti svečius,“ – Š. Vaitkus sakė vieninteliam Palangos laikraščiui „Palangos tiltas“. „Aš skiepysiuosi nuo koronaviruso,“ – pridūrė.

–Mere, Naujieji metai pagal kinų kalendorių – Jaučio. Pasakykite nuoširdžiai, nesikonsultuodamas su savo specialistais, ar žinote, ar yra Palangos miesto savivaldybėje žmonių, kurie laiko ūkį – turi ir jautį? Gal ir visus Palangos jaučius ir karves suskaičiavęs esate?

– Ne, tikrai nesu skaičiavęs nei karvių, nei jaučių (šypsosi). Be to, ir nesu pastebėjęs, kad kas kurorte augintų jaučius (šypsosi). Kadaise žmonės Palangoje augino gyvulius, tai patvirtina ir vienos iš gatvių pavadinimas – Ganyklų g. Tačiau gyvenimas per laiką labai smarkiai pasikeitė. Esame šiuolaikiškas kurortas, tad neabejoju, Palangos miesto savivaldybės gyventojams dabar kur kas aktualiau, nei karvių ar jaučių auginimas, yra apgyvendinimo, aptarnavimo, viešojo maitinimo, pramogų ir kitos paslaugos (šypsosi).

–O kada pats paskutinį karą čiupinėjote jaučio ragus?
–Jei kalbame perkeltine prasme, „jautį už ragų“ griebiu kaskart, kai mieste iškyla kokia problema, spręstinas klausimas ar kyla gera idėja. Tai darau nuolat. O jei kalbėtume tiesiogiai – atvirai pasakius, net nežinau, kur arčiausiai tą jautį būtų galima atrasti (šypsosi).

–Kokie Palangai buvo 2020-ieji metai?
–Tai – ir sudėtingi dėl visa pasaulį apėmusios pandemijos, ir kartu labai sėkmingi metai. Per šiuos metus mieste įgyvendinome apie 60 projektų – atnaujinta, rekonstruota nemažai gatvių, sutvarkytos viešosios erdvės, kultūros paveldas, nuveikta ir daugiau svarbių darbų.
Iš svarbiausių darbų paminėčiau medinės Kurhauzo dalies restauraciją – ji buvo baigta spalio mėnesį. Šiais metais užbaigta Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcija, smėliu papildyti Palangos paplūdimiai. Sparčiai vyksta Senosios gimnazijos kapitalinis remontas, tvarkomas V. Jurgučio pagrindinės mokyklos stadionas, sutvarkytas socialinėms paslaugoms teikti skirtas pastatas Šventojoje, Žuvėdrų gatvėje – čia įsikurs Palangos socialinių paslaugų centro filialas. Į šalia Savivaldybės esančias naujas, gyventojams patogesnes, neįgaliųjų poreikiams pritaikytas patalpas persikėlė ir Socialinių paslaugų centras – be kitų paslaugų, čia teikiama ir neįgaliųjų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis. Turime visą reikiamą dokumentaciją ir esame paskelbę rangos darbų konkursą Šventosios jūrų antrojo etapo darbų įgyvendinimui.
Galime pasidžiaugti, kad valstybei skyrus pinigų, turėjome galimybę susitvarkyti visus įvažiavimus į Palangą ir Šventąją: S. Dariaus ir S. Girėno gatvę, įvažiavimą į Vytauto g. nuo oro uosto pusės, sutvarkyta ir Vytauto g. atkarpa nuo S. Dariaus ir S. Girėno iki Klaipėdos pl., atnaujinta ir Vytauto gatvės centrinės dalies kelio danga, sutvarkytas antrasis įvažiavimas į Šventąją. Sutvarkytos Žuvėdrų, Kastyčio, Neringos gatvės, Nemirsetos pietinis privažiavimas prie jūros, Kalgraužių g., Bangų g. pėsčiųjų ir dviračių takas. Šiuo metu vykdoma Gintaro g, rekonstrukcija, Valteriškės g. statyba, pradėta J. Simpsono g. statyba ir daug kitų projektų.

–Kokią žalą „kovidas“ padarė Palangai? Jos svetingumo, paslaugų ir turizmo sektoriui? Prašau pasidalinkite skaičiais.
– Ši pandemija neabejotinai paveikė verslą, ypač – turizmo, paslaugų, apgyvendinimo sektorių. Pavyzdžiui, Lietuvos oro uostų duomenimis, šių metų lapkritį Lietuvos oro uostai bendrai pasiekė tik 20 proc. oro uostų pajėgumų, gruodžio mėnesį planuoja pasiekti 40 proc. praėjusiųjų metų pajėgumų. Palangos apgyvendinimo sektoriui antroji pandemijos banga skaudi ir todėl, kad ji sutampa su ne aktyviojo kurortinio sezono metu, kuomet viešbučiai ir taip turi mažiau svečių. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, antrosios pandemijos bangos metu darbo dienomis viešbučių užimtumas siekia vos 5-10 proc. Nuostolių patiria ir kitų verslo sričių atstovai.
Siekdami padėti verslams lengviau išgyventi šį sudėtingą laikotarpį, Savivaldybėje sudarėme darbo grupę, kuri šiuo metu nagrinėja dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams taikomas paramos priemones. Išnagrinėjus esamą situaciją, verslo atstovų pasiūlymus, kreipėmės į Vyriausybę bei pateikėme pasiūlymus, kaip dar, be jau numatytų pagalbos priemonių, būtų galima palengvinti karantino sukeltą žalą verslui. Apie tai, kad reikia ieškoti papildomų galimybių, kaip padėti nuo karantino nukentėjusiam verslui, kalbėjome ir praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos nuotoliniame susitikime su Premjere Ingrida Šimonyte.
–Beje, jūs COVID-19 pandemijos metu dažniausiai dirbate iš savo kabineto. Kodėl? Ar nebijote „kovido“?
– Ne aš vienas dirbu kabinete – tai daro visi vadovai. Negalime sau leisti užsidaryti namuose ir bijoti kovido. Žinoma, privalu būti atsakingiems ir atsargiems, rūpintis ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumu, tačiau mūsų darbo specifika yra tokia, kad dirbti tenka visur – ir kabinete, ir mieste, ir, pasibaigus darbo valandoms, namuose. Dalies darbų ir nebūtų įmanoma atlikti namuose, nes čia, Savivaldybėje, yra visa reikiama duomenų bazė. Be to, Savivaldybėje šiuo metu ir taip dirba vos apie 20 žmonių, likusieji darbuotojai darbuojasi nuotoliniu būdu, tad situacija yra labai sudėtinga.

–Tačiau šviesioji COVID-19 pusė – itin išaugę nekilnojamo turto pardavimai Palangoje, ar ne? Kokia mokestine forma Palanga gauna apčiuopiamą naudą iš tokių sandorių? Ar galite pasidalinti konkrečiais skaičiais?
–Šiandien atsakyti sudėtinga, kadangi neaišku, kokiu tikslu nekilnojamasis turtas yra perkamas. Jei žmonės įsigiję nekilnojamąjį turtą, savo gyvenamąją vietą deklaruos Palangos miesto savivaldybėje, į mūsų miesto biudžetą pateks to gyventojo sumokėtas gyventojų pajamų mokestis. Taip pat gali būti mokamas nekilnojamojo turto mokestis, jei įsigyti būstai naudojami apgyvendinimo paslaugoms teikti – tai gali būti ir pajamos iš verslo liudijimų, rinkliava už vadinamąjį pagalvės mokestį. Tačiau net ir tuo atveju, jei gyventojai Palangoje įsigyja antrąjį būstą, skirtą poilsiui, jie į kurortą atvyks praleisti laisvalaikio. O tai reiškia – naudojasi mūsų verslininkų teikiamomis paslaugomis, pramogomis ir taip padeda užsidirbti vietos gyventojams. Taip pat tokie gyventojai Palangoje naudojasi ir komunalinėmis paslaugomis – moka už suvartotą vandenį, šilumos energiją, atliekų tvarkymą. Didesnis vartotojų skaičius leidžia išlaikyti komunalinių paslaugų kainas stabilias, nedidinti jų.

–Ar Palanga, kaip ir kitos šalies savivaldybės, nepritrūks pinigų 2021 metais?
–Savivaldybių biudžetai turi būti suformuojami be deficito. Atsižvelgiant į prognozuojamas pajamas bus planuojami asignavimai. Savivaldybės numatytos priemonės bus įgyvendinamos pagal finansines galimybes.

–Kokių prašymų ar pageidavimų dėl biudžeto formavimo ir jo lėšų distribucijos šalies savivaldybėms turite naujajai Vyriausybei kaip meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas?
- Pagrindiniai LSA siūlymai dėl 2021 metų biudžeto – nemažinti savivaldybių pajamų ir suteikti galimybes vykdyti investicinius projektus, įsteigiant naują savivaldybių finansinio savarankiškumo instrumentą – Savivaldybių paskolų ir garantijų fondą. Siūlome 2.82 procento padidinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį siekiant kompensuoti prognozuojamą 2021 metams 98,1 mln. eurų savivaldybių biudžetų pajamų sumažėjimą ir išlaikyti savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimą bent jau 2020 metų lygyje. Siekiant užtikrinti kitą esminį savivaldybių finansinio savarankiškumo instrumentą – galimybes skolintis lėšų investiciniams projektams – LSA siūlo jau kitąmet įsteigti Savivaldybių paskolų ir garantijų fondą. Šiam finansiniam mechanizmui formuoti galėtų būti naudojamos ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitos ES struktūrinių fondų lėšos. Pagal poreikį ateityje gali būti skiriamos ir valstybės biudžeto lėšos. LSA taryba taip pat siūlo Seimui, kaip ir pernai, numatyti papildomas lėšas iš valstybės biudžeto (9,27 mln. eurų) gerinti verslo plėtros sąlygas savivaldybėse. Yra ir daugiau siūlymų.
Vienas iš klausimų, kurį asociacija „Klaipėdos regionas“ aktyviai kelia šio metu – Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Tai nėra naujas, tačiau labai svarbus projektas, įgyvendinti jį būtina, kad Palangos oro uostas galėtų funkcionuoti. Todėl kreipėmės į Vyriausybę prašydami peržiūrėti ir papildyti numatytas Ateities ekonomikos DNR plano priemones, įtraukiant Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos projektą kaip būtiną ir neatidėliotiną priemonę. Džiaugiuosi, kad į šį procesą yra aktyviai įsitraukęs LR Seimo narys Mindaugas Skritulskas – jis inicijavo šio klausimo svarstymą Seimo ekonomikos komitete. Komitetas, apsvarstęs klausimą, kreipėsi į Vyriausybę su prašymu 2021 m. biudžete rasti finansų šiam neatidėliotinam projektui įgyvendinti.

Taip pat labai atsakingai rengiamės naujajai Vyriausybei pristatyti ir Šventosios uosto projektą bei galimus finansavimo šaltinius.

–Kalbama apie augančią Lietuvos Vyriausybės skolą ir įsiskolinimus. O kokie jie metų gale yra Palangos miesto savivaldybės?
–Šiuo metu Savivaldybė turi 4,5 mln. eurų įsiskolinimų pagal ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas, ir tai sudaro tikrai nedidelę Savivaldybės biudžeto dalį. Tačiau nei trumpalaikės, nei ilgalaikės paskolos nėra susijusios su COVID-19 – tai yra tradiciniai įsipareigojimai, paskolas imti buvo suplanuota iš anksto, taip pat yra suplanuota, kaip minėtos paskolos bus grąžinamos. Ilgalaikės paskolos imamos infrastruktūros objektams finansuoti: Koncertų salės rekonstrukcijos, Palangos baseino statybos, Šventosios aikštės rekonstrukcijos, Kurhauzo medinės dalies restauracijai. Trumpalaikė paskola, kaip ir kasmet, imta apyvartinėms lėšoms, daugiausia – darbo užmokesčiui (daugiausiai tai susiję su mokytojų atostogomis, kuomet reikia išmokėti atostoginius).

–O kokius matote papildomus Palangos biudžeto papildymo būdus?
– Biudžeto papildymo būdai yra tradiciniai: mokesčių surinkimas, rinkliavos, turto nuoma ir pardavimas, valstybės ir ES fondų dotacijos.

– Ar įvažiavimo į Palangą rinkliavos, kurią Palanga siekė įvesti bene prieš 5 metus, kol kas nebus?
– Ne, kol kas tokių planų nėra. Tam nėra teisinės bazės.

–Kokie didžiausi darbai Palangos laukia naujaisiais metais?
–Vienas iš didžiausių – Šventosios uosto atstatymas. Taip pat labai svarbu sklandžiai pabaigti Senosios gimnazijos kapitalinį remontą, tęsti gatvių rekonstrukcijos bei statybos darbus. Turime pasirengę nemažai projektų, kuriuos ketiname įgyvendinti, pavyzdžiui, Jaunimo savanorystės ir užimtumo centro, Ekstremalaus sporto aikštyno ir kt.
Kitąmet Palanga minės svarbią sukaktį – sukaks 100 metų nuo dienos, kada Palanga buvo grąžinta Lietuvai. Ta proga mieste numatyta daug renginių (jei tam nesutrukdys epidemiologinė situacija šalyje), numatyta ir pastatyti skulptūrinę kompoziciją J. Simpsonui – tarptautinio arbitražo arbitrui, kurio žodis lėmė, kad Palanga atitektų būtent Lietuvai.

–Ar didės miesto gyventojams kurios nors rinkliavos naujais metais? Kurios? Ir kiek?
–Džiaugiuosi, kad nuo 2008 metų tame pačiame lygyje laikosi vandens kaina, iš privačios įmonės į miesto rankas susigrąžinus šilumos ūkį – netgi sumažėjo šilumos kaina. Atliekų tvarkymo kainą taip pat išlaikome nepakaitusią. Kitąmet taip pat neplanuojame didinti rinkliavų, tačiau ne viskas priklauso tik nuo Savivaldybės – jei kiltų įkainiai kitose srityse (pavyzdžiui, atliekų tvarkymo Vartų mokestis), mes taip pat turėtume koreguoti įkainį.

–Kiek kartų 2020-aisiais buvote supykęs ant „Palangos tilto“, vienintelio kurorto laikraščio?
–Nesu piktas žmogus, todėl stengiuosi nepykti nei ant vietos laikraščio, nei ant kurorto gyventojų.

–Kur jūs su šeima pasitiksite Naujuosius metus?
–Kadangi šie metai yra ypatingi, atnešę mums visiems nemažai sunkumų bei išbandymų, turime visi būti sąmoningi, saugoti ne tik save, bet ir savo artimuosius, bei šventes sutikti namuose, artimiausių žmonių ratelyje. Mūsų šeima Naujuosius sutiks namuose, tą patį raginu daryti ir visus kurorto gyventojus. Ateis laikas, kai koronaviruso grėsmė nuslūgs, tuomet ir vėl galėsime susitikti, apkabinti vienas kitą, kartų švęsti. Tačiau kol kas privalome turėti kantrybės ir supratimo, tad visi likime namuose.

–Ko palinkėtumėte mūsų laikraščiui 2021 metais?
–Pirmiausia noriu palinkėti, kad niekuomet nepristigtumėte gerų naujienų. Būkite objektyvūs, operatyvūs, skleiskite geras žinias apie mūsų miestą.

–O palangiškiams? Gal VISIEMS pasiskiepyti nuo „kovido“ naujaisiais metais?
–Nuoširdžiai linkiu, kad 2021 metais vėl galėtume drąsiai susitikti ir bendrauti, nedėvėdami veidus dengiančių apsauginių kaukių, lankyti renginius ir priimti svečius. Ši pandemija kaip niekad aiškiai parodė, kokia didelė vertybė yra bendravimas, susitikimai, apsikabinimai, rankos paspaudimai. Tai yra labai svarbu, mes to labai pasiilgome.
Te Naujieji metai būna geresni už besibaigiančius, teatneša į kiekvienus namus džiaugsmą, meilę, santarvę ir naujas viltis. Kiekvienam palangiškiui linkiu, kad 2021-ieji būtų sėkmingi, kupini prasmingų darbų, naujų sumanymų, išminties ir gerumo.
Te jūsų šventės būna jaukios ir džiaugsmingos, o naujaisiais metais te neapleidžia gera sveikata.

–O jūs, beje, skiepysitės?
–Žinoma.