Sezono aptarimas: miestelėnų problemos neišklausytos

Vakar S.Vainiūno muzikos mokyklos salėje miesto valdžia surengė tradiciniu tapusį vasaros sezono aptarimą. Jame susirinkę atsakingų Savivaldybės bei kai kurių tarnybų vadovai išsakė praėjusios vasaros problemas bei pateikė savo pasiūlymus joms spręsti. Nors į aptarimą susirinko skaitlinga aktyviausiosios kurorto bendruomenės dalis, kuri tikėjosi iš Palangos vadovų išgirsti atsakymus į šiuo metu aktualiausius klausimus dėl šilumos, vandens kainų, dėl mokesčio už šiukšles, dėl bendrovės „Palangos butų ūkis“ administravimo mokesčio, meras Vytautas Stalmokas atrėžė, jog šįsyk rūpimomis problemomis nebus diskutuojama, nes po dviejų savaičių jis surengsiąs dar vieną pasitarimą.

J.Basanavičiaus gatvė – antri Gariūnai

Savivaldybės Turto ir verslo skyriaus vedėja Zoja Strikaitienė teigė, kad šiemet Palangoje ir Šventojoje buvo nustatyta 290 viešųjų vietų prekybai, o į biudžetą surinkta apie 1 mln. litų rinkliavų. Apibendrindama vasaros sezono metu kurorto prekybą ji akcentavo, kad didžiausia problema – privačiose valdose dirbantys prekeiviai, nes jiems nereikia leidimų. Anot vedėjos, jei nustatytose savivaldybės viešosiose prekybos vietose padėtis nekėlė rūpesčių, tai privačiose valdose prekeiviai kuo norėjo, tuo prekiavo. Tad nenuostabu, kad J.Basanavičiaus gatvė vėl tapo panaši į Gariūnus. Taip pat sudėtinga buvo suvaldyti keturratį transportą bei jau ne vienerius metus nelegaliai čeburekais, alumi ir kepta duona prekiaujančius nepilnamečius. Vedėjos Z.Strikaitienės siūlymu, būtų racionaliausia, kad prekiaujantiems palapinėse būtų leista išnešiojamoji prekyba. Be to, Architektūros ir urbanistikos skyrius rengia specialųjį prekybos vietų išdėstymo planą, tad tikimasi, kad turint šį dokumentą, prekybą pavyks įsprausti į rėmus.

Galvaskausmis – prekyba alkoholiu

Miestelėnai piktinosi dėl  buvusiame viešbutyje „Pajūris“ veikiančios visą parą alkoholinių gėrimų parduotuvės. Pasak jų, kas ten darosi nuo 6 iki 8 valandos ryto, tai gėda Palangai. Klausta, jei negalima sudrausminti siautėjančio jaunimėlio, nejau nėra priemonių suvaldyti prekiautojų? Tiek meras, tiek skyriaus vedėja pripažino, kad ši vieta – galvos skausmas. Vedėjos Z.Strikaitienės tikinimu, verslininkai sugeba greitai prisitaikyti ir įkuria tokią viešojo maitinimo įstaigą, kuri dirba kaip užkandinė.

Miesto Tarybos narė Salomėja Slaboševičienė atkreipė dėmesį į dar vieną skaudulį – prekiaujančius Turgaus gatvėje ant šaligatvio. Buvo pripažinta, kad su šiais agresyviais ir nepaisančiais nustatytos tvarkos atvykėliais iš kitų rajonų, kurie nenori prekiauti turguje, kovoti sudėtinga. Siūlyta jiems pastatyti stalus ir tokiu būdu leisti prekiauti.

Savo ruožtu, miesto Tarybos narys Dainius Želvys mestelėjo, kad nors miesto Taryba yra priėmusi nemažai šią veiklą reglamentuojančių sprendimų, tačiau kaip buvo balaganas, taip ir yra. Pasak politiko, sezono įkarštyje Statybos ir miesto ūkio komitetas tikrino prekybos vietas ir konstatavo, jog J.Basanavičiaus gatvėje dirba apie 50 procentų (jei ne daugiau) nelegalų, tačiau jiems išgyvendinti nebuvo imtasi jokių priemonių. Ta pati padėtis ir su prekyba alkoholiu. Jei patys kavinių ir restoranų savininkai sutinka, kad jų panosėje prekiaujama pigesniu alkoholiu ir keliamas triukšmas, tai, matyt, juos tokie konkurentai tenkina.

„Kariauta“ su čeburekininkais

Palangos miesto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Arūnas Alijošius taip pat sakė, jog nemažai skundų sulaukta dėl nelegalios čeburekų prekybos. Per vasaros sezoną, jo teigimu, buvo patikrinta per 600 objektų, o su verslininkais surengta 15 susitikimų dėl maisto kokybės saugumo užtikrinimo. Taip pat „kariauta“ su renginių metu vykdančiais veiklą verslininkais, kurie nenori sutikti su keliamais reikalavais, o ir būna atvejų, kai pastarieji suranda užtarėjų. Miesto Tarybos narys D.Želvys panoro sužinoti, kokie kiekiai žuvies ir čeburekų buvo konfiskuoti iš nelegalių prekeivių. Tarnybos vadovo A.Elijošiaus tvirtinimu, 200 kg žuvies ir daugiau kaip pusantro tūkstančio čeburekų. Jo siūlymu, reiktų šią prekybą legalizuoti ir tokiu būdu būtų išvengta galimybė apsinuodyti maistu, nes dabar, kai dirbama nelegaliai, tokia tikimybė yra.

Problema – stovyklavietės

Palangos visuomenės sveikatos centro vadovas Remigijus Kučiauskas atkreipė dėmesį dėl organizuojamų vasaros vaikų stovyklų bei turistinių stovyklaviečių veiklos. Jo manymu, vertėtų sukurti įvairių institucijų darbuotojų komisiją, kuri tikrintų, kaip įrengti objektai, tarkime, per savaitę, ir taip kartu padėtų verslininkams spręsti iškilusias problemas.

Renginiai vyko

Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Rekašius, kalbėdamas apie  praėjusios vasaros sezono metu vykusius renginius, sakė, kad nors ir esant sudėtingai ekonominei situacijai, renginiai vyko. Pastarieji buvo gal ir ne tokie įspūdingi, tačiau, vasaros sezono atidarymo šventė buvo sėkminga. Vedėjas apgailestavo, kad dėl lėšų trūkumo neįvyks sakralinės muzikos festivalis. Tačiau patikino, jog Kalėdų eglutės įžiebimo šventė bus. Už komercinius renginius, V.Rekašiaus teigimu, šiemet surinkta 6 tūkst. litų mažiau nei pernai.

Pensininkai vegetuoja

Bendruomenei atstovaujančios pensininkės skundėsi, kad bendrijai „Bočiai“ apskritai nėra kur susirinkti. Tad tenka glaustis „Luizoje“. Jos norėjo sužinoti, į kieno rankas pateko kino teatras „Naglis“ ir kodėl tarpsezoniu jame negali virti kultūrinis miesto gyvenimas. Priekaištauta, jog buvusios purvo gydyklos apleistos, „Anapilis“ atiduotas, Kurhauzas sudegęs, o palangiškiai vegetuoja ir jaučiasi išmesti už borto. Meras V.Stalmokas suskato guosti pensininkus, patikinęs, jog  bus rekonstruota vasaros estrada, kurios viena dalis bus šildoma. Palangiškiai replikavo, kad  naujoji estrada bus tada, kai jų nebebus, o jiems gyventi reikia šiandien.

Rykštė – šešėlinis verslas

Miesto viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas tvirtino, jog viešbučių rykštė –  šešėlinis verslas, konkrečiai – „vedliai“ pakelėse. Anot jo, šis klanas apskritai nemoka jokių mokesčių ir jam žinoma, kiek jie uždirba. Pasak G.Sičiūno, pasidomėjus, kiek išduota verslo liudijimų patalpoms nuomoti, darosi juokinga. Verslininko teigimu, jei ir ateityje nebus jokios kontrolės, tai viešbučiai, kuriems mokesčiai didinami, konkurencijos neatlaikys. „Liepą Smilčių gatvėje sugebama išnuomoti net šiltnamį, o pervažiavus per tris link jūros vedančias gatves, suskaičiuota, kad daugiau nei trijuose šimtuose namų teikiamos nuomos paslaugas. Taip pat jis atkreipė dėmesį, jog mieste nėra vieningos reklamos koncepcijos. Kurortas, pasak G.Sičiūno, turi būti reklamuojamas ne tik šalies, bet ir Europos bei viso pasaulio mastu. Kita, anot G.Sičiūno,  svarbi būtinybė, tai visuomeninių objektų – baseinų, pirčių bei pramogų kompleksų statyba.

Ko pasigenda turistai?

Turizmo informacijos centro vadovė Ala Valužienė pagarsino, ko pasigenda atvykę į Palangą turistai. Pasak jos, atvykusieji į kurortą ieško kempingų, vaikų kavinių bei kavinių, siūlančių vegetarišką maistą,  valiutų keityklų, budinčių vaistinių, tualetų, savitarnos skalbyklų, vaikų žaidimo aikštelių. Taip pat turistai norėtų vandens pramogų ir plaukiojimo  laivais. A.Valužienė atkreipė dėmesį, jog dažnas užsimena, kad Palangoje ne daug kas moka užsienio kalbas bei pageidautų, kad sekmadieniais dirbtų Gintaro muziejus.

Siūlo plėsti parkomatų tinklą

Šiemet įkurto Palangos miesto rinkliavų centro vadovas Gintaras Žukevičius, pasidžiaugęs surinktomis lėšomis už automobilių parkavimą nustatytose miesto gatvėse, sakė, kad kitą vasarą reikėtų jų tinklą praplėsti iki 60. Tokiu būdu, pavyktų uždirbti apie 1 mln. litų, o net galima prognozuoti, jog kartu su automobilių stovėjimo aikštelėmis ši suma padidėtų iki pusantro milijono.

Aktyviausi - vagys

Palangos policijos komisariato viršininko pavaduotojas Andrius Grigaitis, apibendrindamas vasaros sezono kriminogeninę situaciją, sakė, kad ypač siautėjo dviračių vagys. Anot pavaduotojo, sumažėjus finansavimui, praėjusį sezoną buvo komandiruota žymiai mažiau papildomų pajėgų, tad darbo krūviai policijai išties buvo nemaži. Itin gelbėjo Viešojo saugumo tarnyba, kurią įvardijo smogiamąja jėga. A.Grigaičio teigimu, iš viso įvykdyta per 220 nusikalstamų veikų. Tačiau sumažėjo sunkių nusikaltimų, taip pat automobilių vagysčių. Didžiausia problema – narkotikai. Su šios rūšies nusikaltimais dirba patyrę specialistai. Už įvairius pažeidimus, kaip viešosios rimties trikdymą, gėrimą viešoje vietoje bei kitus, surašyta per 500 administracinių teisės pažeidimų protokolų. Iš jų vien už nelegalią prekybą viešosiose vietose – 120 ir net 90 protokolų surašyta čeburekų prekeiviams, su kuriais peštis tas pats, kas kovoti su vėjo malūnais.

Vasaros sezono metu sulaikyti 43 neblaivūs vairuotojai, o už kelio ženklų nepaisymą administracinės baudos skirtos 1931 piliečiui. Už greičio viršijimą bausti 234 vairuotojai. Iš viso skirta pažeidėjams baudų daugiau kaip už 290 tūkst. litų.

Karščiausi taškai

Pareigūnas A.Grigaitis pripažino, kad vasaros sezono matu karščiausi taškai yra J.Basanavičiaus gatvė, atrakcionai, dėl kurių veiklos per parą sulaukiama nemažai gyventojų skundų. Taip pat skųstasi dėl automobilių ratų blokavimo. Spręstini klausimai ir dėl automobilių stovėjimo aikštelės prie kavinės „Medūza“ bei dėl statomų transporto priemonių ant šaligatvių bei žaliųjų vejų. Komisaro pavaduotojas siūlė atsisakyti automobilių ratų blokavimo. Jis kvietė palangiškius burtis į saugios kaimynystės grupes ir tokiu būdu visiems sutelktinai užtikrinti savo ir svečių saugumą.

Miestelėnai domėjosi, kada policija persikels į miesto centrą, siūlydami net vietą – buvusios miesto pirties teritoriją. Taip pat jie pritarė A.Grigaičio kvietimui bendru sutarimu rūpintis savo saugumu, teigdami, kad noriai sutiktų būti policijos rėmėjais.

Miesto Tarybos narys D.Želvys atkreipė dėmesį, kad kurorte viešbučiai „Gamanta“ ir „Kerpė“ savavališkai rezervuoja automobiliams stovėti vietas. Pasak jo, pasidarė lenteles ir reguliuoja mieste eismą.

Šventoji nori tvarkytis

Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas, kalbėdamas apie seniūnijos problemas, sakė, kad žmonės skundžiasi dėl šunų vedžiojimo pajūryje, dėl siūlymo dalyvauti apklausose, kuriose renkami asmeniniai duomenys, dėl atrakcionų veiklos. Taip pat seniūnas atkreipė dėmesį dėl įvažiavimo, į Gelbėjimo stotį, kuris užpustomas smėliu, dėl nevaldomos išorinės reklamos, kuri nepamokestinta. E.Čilinskas siūlė pradėti projektuoti automobilių stovėjimo aikštelę prie įvažiavimo į Šventąją bei sutvarkyti autobusų laukimo stoteles, atnaujinti Miško tako apšvietimą.

Gelbėtojai plušėjo

Palangos gelbėtojų tarnybos vadas Tomas Žulkus pateikė informaciją apie šią vasarą įvykusius nelaimingus atsitikimus jūroje. Pasak jo, tragiškiausia nelaimė įvyko Šventojoje už„Energetiko“, kai nuskendo keturi žmonės, ir vienas prie jūros tilto. Išgelbėti 198 skendusieji, kuriems grėsė pavojus gyvybei. Tomas Žulkus atkreipė dėmesį, kad būtina numatyti dar vieną gelbėtojų postą ties Ošupio taku. Taip pat norėjo sužinoti, kada bus baigti Gelbėjimo stoties statybos darbai.

Rūpestis – jūros tiltas

Bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus, apžvelgdamas nuveiktus darbus bei problemas, teigė, jog nemažai vargta su radusiais nakvynę paplūdimiuose. Taip pat, anot jo, „palaida bala“ ir J.Basanavičiaus gatvėje bei gėlių vagystės. Pasak direktoriaus, gėles vagia ne svetimi, o jis įtariąs, kad miestiečiai. Tačiau, pasak K.Skieraus, opiausias klausimas – jūros tiltas, kuris vargiai ar atlaikys kitą sezoną. Jam suremontuoti reikėtų apie 3 mln. litų, kuriuos turėtų surasti ir Vyriausybė. Taip pat būtina valyti Rąžės upelį. Šiems darbams tikimasi gauti europinių pinigų. Kalbėdamas apie medinius takus ir laiptus, vedančius per kopas, direktorius sakė, kad ir juos reikia perkloti iš naujo. Taip pat reikia įsigyti dar apie dešimt konteinerinių tualetų, kurie būtų įrengti nuo Žvejų gatvės link Ošupio tako.

Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Alvidas Bacius taip pat akcentavo, kad mieste didžiausia problema – vandalizmas ir šiukšlinimas. Anot jo, niokojami informaciniai stendai, šiukšlių dėžės bei kitas inventorius. Į  kurorto gyventojams rūpimą klausimą dėl praplėstų kapinių atidarymo buvo atsakyta, kad spalio pirmąjį dešimtadienį jos turėtų pradėti veikti.

 Rakštis – sezoninė urbanizacija 

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas pagrindine problema įvardijo sezoninę urbanizaciją. Pasak jo, pagal tikimybę, specialusis  planas turėtų būti baigtas. Taip pat, anot miesto architekto, pastebima tendencija, kai verslininkai suderina leidimą statyti vienokį laikiną statinį, o iš tiesų atsiranda visai ne pagal projektą derintas statinys. Laikinai einančio miesto vyriausiojo architekto pareigas S,Bradūno klausta, kiek buvo surašyta protokolų dėl nelegalių statinių ir konkrečiai dėl atrakciono „Velnio ratas“. Skyriaus vedėjas sakė, jog kurorte pripažinta, kad nelegalus, o tuo tarpu Klaipėdoje pasakyta, kad tai įrenginys.

Užjautė merą

Aptarime kalbėjo ir jame dalyvavęs Seimo narys Pranas Žeimys. Parlamentaras užjautęs merą Vytautą Stalmoką, kad jam pavyko dar „nepralošti“ Palangos, nes kitos šalies savivaldybės jau ties bankroto riba, paprašė susirinkusiųjų Savivaldybės darbuotojų nevadinti biurokratais. Tačiau, pasak seimūno, šis susitikimas ganėtinai keistas, nes miesto valdžia, didindama mokesčius, kažkodėl lyg ir draudžia miestelėnams kalbėti tokiais rūpimais klausimais, kaip mokesčiai už šiukšles, Butų ūkio administravimo, šilumos, vandens kainos. Taip pat, parlamentaro teigimu, nepriimtina, kad Palanga tapo antraisiais Gariūnais ir tokia padėtis netoleruotina. Į kurorto pensininkų prašymą pasakyti, kaip jis balsuos Seime dėl pensijų išmokų mažinimo, P.Žeimys sakė, kad pasiūlymą pateikė Vyriausybė ir teks už jį balsuoti, pridūręs, kad gaunantiems mažas pensijas, pastarosios žymiai nemažės.