Seniūnaičiai: susitikimai su miesto valdžia ir tarnybomis turi vykti nuolat

Į tradicinį „Palangos tilto“ kavarytį praėjusį antradienį rinkosi Palangos miesto, Šventosios, Nemirsetos ir Būtingės seniūnaičiai bei miesto savivaldybės atstovai – administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė ir mero patarėja Jurgita Vanagė. Susitikimo metu seniūnaičiai dalijosi aktualiomis problemomis, viešai išsakė ne tik gyventojų prašymus ir pageidavimus, bet dėstė ir savo asmeninius siūlymus bei skundus, taip pat teikė pasiūlymus savivaldybei. Didžiausias seniūnaičių noras – kad bėdų aptarimas su miesto valdžia vyktų nors kartą per pusmetį.

Trūksta bendrų susitikimų
„Palangos tilto“ redaktoriui seniūnaičių paklausus, kaip dažnai jie turi progą susitikti visi kartu ir pabendrauti su valdžios atstovais, visi kaip vienas teigė, kad tokių bendrų susitikimų labai trūksta. Vilimiškės seniūnaitis Jonas Jukna sakė, kad jam sunku kaskart varstyti mero duris: „Šiais metais visi seniūnaičiai su valdžia dar nebuvome susitikę, bet praėjusiais metais, kiek teko eiti, tai esu ir pats patenkintas, ir mano seniūnaitijos gyventojai. Sunkiai, bet dažniausiai sulaukdavau teigiamų atsakymų. Bet yra įsisenėjusių klausimų, tarkim, kad ir žolės pjovimas. Sunku rasti ir žmonių, ir finansavimo. Ne vieną kartą kėliau klausimą dėl apželdinimo prie Palangos ženklo ties įvažiavimu. Dažnai iš šono žiūrint, ten atrodo kaip kemsynė, o tai tikrai nepuošia miesto prieigų. O bandant patekti pas merą ar vicemerą, dažnai tenka sulaukti atsakymo, kad šią savaitę nepateksite. Ką tokiu atveju turiu pasakyti savo gyventojams? Nesu gavęs atsakymo, kad nepriims, bet, manau, būtų lengviau, jei būtų organizuotas bendras susitikimas su visais seniūnaičiais ir valdžios atstovu. Gal kartą per ketvirtį ar pusmetį. Būna tokių atvejų, kai tuos pačius klausimus reikia judinti ir judinti, tad vis minti taką vienam pačiam pas merą lyg ir nesinori“.
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Violeta Staskonienė seniūnaičius įvardijo kaip seniūno pagalbininkus, o mero patarėja Jurgita Vanagė sakė, kad su seniūnaičiais susitikti galinti ir pati: „Nors bendro seniūnaičių ir miesto mero susitikimo nebuvo, nemanau, kad yra didelis skirtumas, kas priima – meras, ar vicemeras, ar mero pavaduotojai. Bet kokiu atveju, tai yra ta pati komanda, ir jei kyla kokios nors problemos, nemanau, kad jos išsprendžiamos blogiau, jei perduodamos vicemerui. Dirbama yra kartu, ir informacija vis tiek pasiekia merą“.

Šventojiškiams daug lengviau
Šventosios seniūnaitis Ramutis Šeštokas džiaugėsi naująja Šventosios valdžia ir įvertino Palangos rajonų seniūnaičių sudėtingesnę veiklą, kuomet turi kreiptis tiesiogiai į savivaldybę.
„Mums, Šventosios seniūnaičiams, dabar yra kur kas paprasčiau nei Palangai. Mes turime seniūnę, į kurią galime kreiptis bet kokiais klausimais. Palangos seniūnaičiams jau sudėtingiau, jie turi kaskart keliauti į savivaldybę ir ieškoti sprendimo. Kuomet Šventąja rūpinosi Eugenijus Čilinskas, iki kurio buvo sunku prisimušti, buvo sudėtinga bendradarbiauti, o su naująją Šventosios seniūne, kuri, akivaizdu, noriai dirba ir deda visas pastangas, daug kas pasidarė paprasčiau. Prisiminkime dalyvavimą tiesioginiuose seniūno rinkimuose – pirmą kartą turėjome teisę rinkti ir mes. Bet kalbant apie visus seniūnaičius, pritariu išsakytai minčiai, kad turėtume susitikti visi bent kartą per ketvirtį. Komunikacijos klausimai šiek tiek keblūs. Asmeniškai dar esu pastebėjęs, kad reikalingos būtų ir seniūnaičio vizitinės kortelės, nes bendraujame su žmonėmis dažnai, tad prisistatyti ir dalintis savo kontaktais būtų paprasčiau. Juo labiau, kad Tarybos nariai – turi, tad kuo mes išskirtiniai. Jei jau prakalbom apie Tarybos narius, tai kokie bevyktų renginiai, į juos pastarieji pakviečiami, o mes dažniausiai ne. Seniūnaičiai jaučiasi nuskriausti“, – kalbėjo R. Šeštokas.

Seniūnaičiai dažniausiai skurdina savo kišenes
Tarybos nariai gauna išmokas kanceliarinėms išlaidoms, o štai seniūnaičiai savo veiklą vykdo iš asmeninių lėšų. Gelbsti nebent laimėtas vienas kitas projektas, kurių sumos, deja, juokingos – keli šimtai eurų. Palangos seniūnaitis Eugenijus Simutis tai įvardijo taip: „Viskas vykdoma iš savų lėšų. Savivaldybės įstatymuose yra numatyta, kad seniūnaičiams gali būti skiriamas finansavimas, bet tam turi pritarti Taryba, o šiandien toks sprendimas nėra paruoštas. Seniūnaitis yra vienas iš bendruomenės atstovų, šie žmonės, kaip bebūtų, yra renkami, jų niekas nepaskiria. Tad jis toks pats bendruomenės narys, ir negauti finansavimo ar, kaip jau minėta, galimybės pasisakyti bent jau ketvirtyje kartą, mano manymu, yra labai neteisinga. Per paskutinius ketverius metus buvome susitikę vieną vienintelį kartą su vicemeru, kai juo buvo Saulius Simė“.

Nemirseta kantriai laukia kanalizacijos įvedimo
Nemirsetos seniūnaitis Laimutis Kondratas pritaria R. Šeštoko minčiai, kad komunikuojant tenka žmonėms palikti savo kontaktus, tad pats asmeniškai dalina iš savo lėšų padarytas vizitines korteles. Tačiau tai ne didžiausias galvos skausmas. Pasak L. Kondrato, gyventojai vertina miesto valdžios darbą pagal tai, kaip patys pajaučia pagerėjimą: „Mes, kiek įstengiame, tvarkomės savo seniūnaitijoje patys. Pavydžiai žiūrime į miestą, kuomet negalime naudotis visais infrastruktūros malonumais. Mūsų seniūnaitijoje tėra vos 50 metrų asfaltuotų kelių – vasarą skęstame dulkėse. Neturime net elementarios kanalizacijos ir nuolat yra dumiamos akys šiuo klausimu, kad kanalizacijos sistema bus įrengta galbūt net iš vietinių resursų, galbūt bus gaunami Europos Sąjungos pinigai ir pan. Mes tai puikiai jaučiame. Jei reikia statyti kelio ženklus, tai praeiname labai sudėtingas ir vargingas procedūras, kol patys savomis lėšomis arba rašydami projektus gauname finansavimą. Rašome projektus ir ieškome bet kokios finansinės paramos. Pajutome ir kitokį UAB „Palangos komunalinio ūkio“ darbą bei požiūrį pasikeitus bendrovės direktoriui. Darbai anksčiau buvo vykdomi atsakingiau ir nuosekliau. Mes bijome, kad visa ši sistema dar labiau „neišskystų“, jei nebus tvirtos rankos. Elementarūs pavyzdžiai: kelių greideriavimas, šiukšlių vežimas. Stringa grafikai, tampa nebeaišku, kaip tvarkomas pajūris, kaip išvežamas plastikas iš specialiųjų konteinerių“.
Apie atliekų išvežimo trikdžius pretenzijų turi ir šventojiškiai. „Išdalino gyventojams konteinerius, kuriuose metamos plastiko atliekos. Nors grafikai patvirtinti, tačiau veža neaišku kada. Komunalininkai argumentuoja, kad tai ne jų rūpestis, tuo užsiima kita firma, bet tai negali būti ir gyventojų rūpestis. Vis dėlto su kitomis atliekų tvarkymo įmonėmis sutartis sudaręs vis tiek komunalinis, tad čia jų rūpestis“, – piktinosi R. Šeštokas.
Strėlių į UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pusę laidė ir E. Simutis, kurio valdomoje Palangos seniūnaitijoje gyventojai skundžiasi per dideliu druskos kiekiu ant šaligatvių: „Susidaro įspūdis, kad Palangoje stengiamasi išberti kuo daugiau druskos. Dar visai neseniai buvo paskelbta informacija, kad išbarstytos 39 tonos druskos, kai per tą patį laikotarpį Kaunas išbarstė 90 tonų. Sulyginkime Kauną ir Palangą. Sunku suvokti, kur panaudojami tokie kiekiai. Mano seniūnaitijos gyventojai skundžiasi, kad į darbus ir namo parsineša labai daug druskos, nes šaligatviuose barstomi per dideli kiekiai, o kai kurios atokesnės gatvės visiškai nevalytos. Čia aš matau problemą“.

Laimėti pinigai – poilsio ir sporto zonoms
Seniūnaičiai turi galimybę rašyti projektus ir laimėti bent minimalią sumą lėšų, kurias galėtų panaudoti savo seniūnaitijų infrastruktūrai. Vilimiškės seniūnaitis J. Jukna, laimėjęs pirmąjį konkursą, pastatė skelbimų lentas, kad būtų lengvesnis komunikavimas vieniems su kitais. Tvarkė ir kelius, vežėsi gruntą: „Neturime ir asfaltuotų gatvių, suoliukų, apželdinimo, o visiems šiems dalykams vis trūksta lėšų“.
Būtingės seniūnaitis Vytautas Kryževičius guodėsi, kad projektų metų skiriama labai mažai lėšų. Daugių daugiausiai yra gavę iki 400-500 eurų, kuriuos panaudojo mokyklos lauko sporto įrenginiams, įrengė darželyje žaidimų aikštelę.
Pasak Medvalakio-Virbališkės seniūnaičio Sauliaus Bagdono, dažniausiai projektų idėjos išplaukia iš pačių gyventojų prašymų: „Vienais metais projektą rašėme dėl vieno senjoro prašymo, kad pagyvenę žmonės yra primiršti. Iš Rytų kvartalo tenka toli eiti, viešasis transportas ten nekursuoja, tad žmonės pasigedo suoliukų, kad galėtų sustoti pailsėti. Tad įrengiau suoliukus, šiukšliadėžes. Kitais metais Medvalakio rajone mokyklos stadione pastatėme keletą sporto įrenginių. Tačiau projektus laimėti kasmet darosi vis sunkiau. Šiemet sąlygos dar sudėtingesnės ir vienas punktas mane ypatingai neramina, kuriame parašyta, kad prioritetas bus skiriamas tam, kuris prisidės 10 proc. prie jau turimų lėšų. Klausimas – iš kur pas seniūnaitį tos lėšos?“

Iš kur gauti 10 procentų?
Palangos seniūnaitis E. Simutis nusiteikęs dar pesimistiškiau ir teigia, kad tokie sąlygų sunkinimai vyksta dėl vienintelės priežasties, kad projektų būtų laimima kuo mažiau: „Manau, kad sumos nėra labai didelės ir savivaldybė sugebės numatyti tam lėšų. Bet projekte jau turi būti prisegta sutartis, kad skiriamas tas 10 proc. finansavimas. Akivaizdu, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, jog projektų būtų laimima kuo mažiau, nes šiai dienai nė viena savivaldybė nėra patvirtinusi savo biudžeto. Tad projekto laimėjimo galimybės apsunkinamos. Už laimėtus pinigus įrengėme paplūdimio tinklinio aikštelę, du treniruoklius pastatėme. Yra planų sekti Birštono pavyzdžiu ir įrengti knygų inkilėlius. Kalbėjome jau su parko direkcija, kad būtų pastatomi nameliai, kuriuose būtų įvairios knygos. Atėjai į parką ar Meilės alėją, išsitraukei knygą, paskaitei – malonumas. Vienose seniūnaitijose aktualūs kelių ar apželdinimo klausimai. Man šiandien opus klausimas yra kiemų apšvietimas. Gyventojai skundžiasi dėl Druskininkų gatvės, kad kairėje pusėje apšviesti visi kiemai, o dešinėje – tamsu. Ir visi pirštu rodo, kad kairėje pusėje gyvena savivaldybės administracijos direktorė, tad ir apšvietimas tik tuose kiemuose. Kreipiausi į administraciją, žadėjo biudžete numatyti tam lėšų“.

Nemirsetoje trūksta ne tik kelio ženklų, bet ir perėjų
Nemirsetos seniūnaitija skęsta dulkėse, trūksta ne tik kelio ženklų, bet ir pėsčiųjų perėjų. Tačiau tai, anot seniūnaičio L. Kondrato, dar smulkmenos: „Pietinėje miesto pusėje keliukas, vedantis į stovėjimo aikštelę, vasarą būna tiek apstatomas, kad iškilus gaisro ar kitos nelaimės atveju, sunku būtų privažiuoti. Sunku tokias atvejais išvežti ir šiukšles. Daug metų stebiu ir mąstau jau pats važiuoti į regioninius kelius, nes mūsų administracijai akivaizdu pernelyg sudėtinga suderinti, kad regioninių kelių ruože būtų laiku nupjaunama žolė ir kad Joninių nepasitiktume su žole iki pažastų. Buvo atvejis, kai iššoko šernas ir sukėlė avariją. Neturime ir pėsčiųjų perėjos ties „Dobilu“, autobusų stotelės su stogu. Galiausiai yra du žirgynai, kurie stovi šalia kelio ir nėra jokių įspėjamųjų ženklų, kad kelyje reikia saugotis gyvūnų“.

Už interneto paslaugas Nemirsetoje prašoma 150 eurų
Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Nemirsetos gyvenvietėje buvo nutiestas plačiajuostis šviesolaidis, bet kai gyventojai pradėjo aiškintis apie galimybę prisijungti, paslaugos teikėjas pateikė protu sunkiai suvokiamas kainas: „Kreipiausi dėl to į Seimą, tad žiūrėsim, kuo viskas baigsis. Išvedžiotas ne vienas kilometras, išdalintos premijos ir medaliai, o praktinę naudą iš to turi vos vienas kitas, nes paslaugų teikėjas prašo 120-150 eurų už mėnesį naudojimosi internetu. Šalia yra kempingas, tad šis klausimas, manau, dar bus keliamas ne kartą. Dar viena bėda yra tapęs reprezentacinis objektas – tai Nemirsetos kurhauzas, kuris vieną gražią dieną tikrai nugrius. Naujojo kempingo šis griuvėsis tikrai nepuošia, juo labiau, kad gali įvykti ir kokia nelaimė. Jeigu uždengėme plėvele, tai dar nereiškia, kad jis nenugrius“.

Valdžios atstovai išgirdo seniūnaičius?
Seniūnaičiai išsakė daug pageidavimų, tačiau vienas bendras visiems – nors ir retai, bet turi būti numatyti susitikimai su valdžia ir miesto tvarkymo tarnybomis. „Norėtumėme, kad tektų kuo mažiau varstyti savivaldybės duris dėl atitinkamų tarnybų darbo. Tad grįžtu prie jau išsakyto pageidavimo – bendru susitikimų. Tik galbūt būtų sudėtinga suderinti, nes visi ateisime su skirtingais klausimais ir pageidavimais. Antra vertus, sprendimai gali būti panašūs ir apie kiekvieno bėdas sužinotume visi iškart. Trūksta grįžtamojo ryšio“, – pageidavimus išsakė J. Jukna.
V. Staskonienė seniūnaičiams priminė, kad kiekvienas savivaldybėje yra laukiamas: „Akivaizdu, kad yra poreikis organizuoti bendrus susitikimus, bet niekas niekada nėra atsisakęs priimti, ne vienas esate buvęs atvykęs ir išklausytas. Bendradarbiaukime, priminkime vieni kitiems apie keltus klausimus ar tam tikrų tarnybų sutrikusį darbą, kaip buvo įvardyta“. Tokiems pasisakymams pritarė ir J. Vanagė: „Klausant iš šalies susidaro įspūdis, kad tarp savivaldybės ir seniūnaičių nėra jokio kontakto. Manau, kad tie bendri susitikimai būtų tikslingi, bet jus kuruoja ir seniūnė, tad reikia kalbėti ir apie tai, kas tuos susitikimus turėtų inicijuoti. Savivaldybės durys tikrai nė vienam neužvertos ir tokie susitikimai, jei yra reikalingi, tikrai bus“.