Išliūdėdami save, džiaugsmui jaučiame realaus gyvenimo prasmyną

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2018-10-11
Peržiūrėta
1921
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Išliūdėdami save, džiaugsmui jaučiame realaus gyvenimo prasmyną

Gyveni žmogus svajingai ir spalvingai, tad ir prasmingai – kai nenusigyveni dvasiškai. Kai siela jauti mus mylinčią gegužę spinduliuojantį gyvenimą. Lauki. Tikies. Liūdi. Pralaimi... Ir pralaimėdamas – laimi. Visada yra gerbtinas galutinis rezultatas. „Arba – arba“.
Dvasinis skausmas – kai Likimo kompasas pameta kryptį, o žodžiai – prasmę ir vertę: „Kur čia aš jau benueisiu, jei... Eisiu. Griūsiu. Mirsiu“.
Jei ką nors suskausta kūne – tai tik užsiėmimas. Bėris Dobilo nemins. „Kaip tau pavyko nenumirti?“ Stebėk save. Kantriai mintimis naikink tai, ką daręs ne taip, dar Gamta pamėtės „vaistų“.
Išminties mokomės mąstydami. Gaila, ne kiekvienam, net greta vienodas, mums skirtas Likimo ir santvarkų „slides išbandydami“ skirtingai suprantame sąvokas „etika“, „logika“, „artimo interesai ir meilė“, „sąžiningumas“. Jos gyvos nuo tada, kai aistrų obuolio žvalgėsi Ievutė su Adomu.
„Mano ašaros sūrios man vienai“, – dažnai kartodavo šiltaširdė ir šviesių Atminties žodžių verta buvusi kurso draugė ir bendradarbė, publicistė, literatė, psichologė Janina Irnastaitė (1947–1996) – ją dar prisimena Kretingos ir Klaipėdos redakcijų žurnalistai, bet labiausiai – skaitytojai. Už gebėjimą žmogiškai susikalbėti su žmonėmis.
Nors absoliučiai nuoširdžių žmonių nė su žiburiu nerasi. Ypač dabar – chaoso ir rėksmingų prekeivių laikais.
„Anamalija“, – vienu žodžiu apibūdina spausdintą žodį tebergerbianti palangiškė kaimynė. – Kur atjauta, gailestis, mandagumas? Vyrai gali pasakyti tik „labas“, o visa kita, kas po „labas“ – jau „priekabiavimas“.
Šitaip daugumoje vietų yra dabar iš sotumo, godumo ir perpirkų iš prekių gausos. Svetimėjam. Turtingųjų tyla. Štai todėl gausėja keturkojų gerbėjų, o Nemirsetoj, – valio! – yra net legalus šunų pliažas.
Savo širdimi ir liesu kūneliu esu stebėjęs, išjautęs, išliūdėjęs sykiu su lietuviais LTSR jų gyvensenos ir nuotaikų pokyčius ir drąsiai tvirtinu, jog tokių materialiai turtingų dešimtmečių Lietuvoje dar nėra buvę. Peržvelk Palangą, ankstų rugsėjo rytą Sodų-Taikos gatves, o ir tą automobilinę upę, kuri nenutrūkstamu srautu kiaurą parą dabar atiteka į Palangą – amo neteksi: mes turime visa, ką geriausio turi pasaulio civilizacija.
Juokai – visos verksenos. Reikia žaboti apetitus, pavydo priepuolius, išmokti valdyti savo centrinę nervų sistemą, džiaugtis mažu trupiniu, kuris spinduliuku puošia viso gyvenimo „pyragą“. O jokiame aukcione antro gyvenimo nenusipirksi. Nors materija formuoja sąmonę pagal K. Marksą, turtų irgi neišsineši.
Visko buvo, yra ir bus. Vertinkime pagarbiau savųjų ir kaimynų šypsenas, ir jų kiekvieną kūrybišką uostą bendruomenės labui, nepraraskime savigarbos ir orumo.
Nepasimetę sibiruose, sykiu augę lietuviukai, nepasimeskim, nenusigyvenkim prekybos centruose.
Daug metų įspūdingai, ilgai ir nuoširdžiai vadovavusi Žemaitijoje sava kūrybine energija žinomam Šaukėnų kultūros centrui, juos stiprinusi, meno saviveiklos dalyvių, muziejininkų, literatų optimizmą gaivinusi, ir poetiškam idealizmui dabar ištikima Sofija Blažienė neseniai į Palangą atsiuntė ne tik širviškai prasmingą laišką, bet ir eilėraštį „Mus raminantys angelai“.

Danguj paukščiai,
Jūroj – žuvys,
Sodai – žemės vidury –
Mūsų Angelai čia supas...
Ir suprasti negali –
Kurti grožį ima ūpas,
Skęsti meilės sūkury...

Kai bijome jauni pasenti,
Kai vis dar norime gyventi,
Kai tirpstame iš laimės...
Ar kai be galo neramu,
Mes ieškome pagalbos Angelų –
O jie į sodus protėvių sutūpę,
Nes mūsų bėdos Jiems dar rūpi...

Rūpėkime vieni kitiems. Paskutinį žodį, lyg kibirkštį, išsaugokime rytojaus santarvei. Nederėtų užgauti. Tavo brolis – jaunesnis, o jau nėra. Širdies klausykim. „Gedai, o kaip tau pavyko iki šiol nenumirti?“ Betgi tai – antietiški, sergančios arba ateistinės, girtos sielos klausimas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Gyvenimas Lietuvoje po truputį gerėja – remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) duomenimis, vertinant gyvenimo kokybę atskirose šalies savivaldybėse, nuo 2013-ųjų iki 2021 metų daugelyje jų sparčiausiai augo materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir konkurencingumas.


Kovo 17 d. Palangos pensininkų bendrijos „Bočiai“ nariai kartu su Palangos Jaunimo ir kultūros centro vyrų choru „Jūros šauliai“ dalyvavo Žemaitijos „Bočių“ bendrijų susibūrime „Kartu gyvenimo keliu žingsniuojam“, kuris vyko Naujoje Akmenėje.


Šiandien jauni žmonės dažniausiai veržiasi dirbti sau ar didelėse tarptautinėse kompanijose, tačiau kai kuriems svajonių darbdavys – savivaldybė. Juk toks darbdavys – bene patikimiausias, su visomis garantijomis valstybės tarnautojui. Šiais metais Palangos miesto savivaldybėje pradėjo dirbti Kristijonas Matonis, vilnietis, naujasis Juridinio ir personalo skyriaus...


Gyveni žmogus svajingai ir spalvingai, tad ir prasmingai – kai nenusigyveni dvasiškai. Kai siela jauti mus mylinčią gegužę spinduliuojantį gyvenimą. Lauki. Tikies. Liūdi. Pralaimi... Ir pralaimėdamas – laimi. Visada yra gerbtinas galutinis rezultatas. „Arba – arba“.


Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą Lietuvoje, nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai skatinami dalyvauti Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamame projekte „Atrask save“. Būtent šio projekto teikiamas galimybes Palangos miesto savivaldybėje susirinkusiems specialistams, dirbantiems su bendruomenėmis, pristatė šio projekto koordinatorė Julija...


Palangos meras Šarūnas Vaitkus pirmadienį susitiko su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos nariais, dalyvaujančiais neįgaliųjų, judančių rankomis varomais vežimėliais su specialiais priedais, maratone „Nugalėk save“. Palangoje apsilankę maratono dalyviai išbandė neįgaliesiems pritaikytą Lino taką, o susitikę su meru išsakė savo vertinimus ir pasiūlymus.


Šeštadienį, birželio 11 d., 10 val. per Lietuvos ryto televiziją pamatykite gražėjančią Palangą – laidos „Gyvenu čia“ kūrybinė grupė su vedėju Juozu Gaižausku televizijos žiūrovams pabers pluoštą įdomybių: akimirkos iš Palangos mugės, pokalbiai su meru, garsaus krepšininko treneriu, taip pat „Anapilio“ vilos paslapčių...


„Depresija nėra nei ponų liga, nei išpaikimas, nei tinginystė. Tai – ir liga, ir tam tikra žmogaus būsena, kurią galima pavadinti krize. Nors gal teisingausia būtų įvardinti, kad depresija yra pyktis, nukreiptas į save“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto elgesio medicinos instituto klinikos Streso ligų skyriaus dienos stacionaro gydytojas...


Pastaraisiais metais socialiniai tinklai tapo ypač populiarūs. Šių tinklų esmė – pritraukti interneto vartotojus, mėgstančius bendrauti virtualiai, suteikiant jiems galimybę išreikšti save bei surasti „draugų“ su panašiais interesais. Savęs rodymas, viešas asmeninių duomenų, intymių smulkmenų skelbimas labiau būdingas jaunimui. Tačiau žinių...


Keisti gyvenimo būdą – itin sunkus uždavinys, kurį įveikti pasiseka tikrai ne visiems. Tačiau kartais priverčia pats gyvenimas, o perkopus svarbiausią laiptelį, nelabai ir besinori grįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo. Būtent tokios patirties teko pasisemti ir sveikos gyvensenos propaguotojui Daliui Viršilui. „Mūsų dukrelei reiškėsi nuolatinė alergija, tad pradėjome domėtis, kur problema...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius