Grafų Tiškevičių dvasios pakylėta Palanga įsiveržė tarp šalies lyderių

Rasa GEDVILAITĖ, 2016-11-28
Peržiūrėta
1969
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Diskusijoje apie Palangą kaip Tiškevičių miestą dalyvavo M. Statulevičius, K. Litvinienė, Š. Vaitkus, J. Tubinas, V. Strioga ir D. Jurevičius.
Diskusijoje apie Palangą kaip Tiškevičių miestą dalyvavo M. Statulevičius, K. Litvinienė, Š. Vaitkus, J. Tubinas, V. Strioga ir D. Jurevičius.

Tiškevičiai paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje: jų palikimu džiaugiasi daugelis, kaip ir daugelis bando išsaugoti vertingą Tiškevičių paveldą. Apie tai ir dar daugiau diskutuota Palangos miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos praėjusį penktadienį Palangos gintaro muziejuje – Tiškevičių dvare organizuotame forume „Tiškevičių paveldas Lietuvoje: sėkmės istorijos ir naujos galimybės.“

Išsaugotas Tiškevičių paveldas

Forumu siekta pasidalinti Tiškevičių paveldo atstatymo sėkmės istorijomis ir patirtimis, išryškinti Palangos kaip Tiškevičių miesto potencialą.
Kaip pastebėjo forumo organizatoriai, LDK didikų giminių kultūrinio paveldo restauravimas bei įveiklinimas atliepė piliečių poreikį tapatintis su sava istorija ir atrasti kultūrai savas kilnias/kilmingas gyvenimo formas. Reikšmingi pavyzdžiai yra Plungės, Palangos, Kretingos, Raudondvario, Pakruojo, Burbiškio, Zyplių ir kitų dvarų įvairiapusis atstatymas.
Pirmojoje forumo dalyje diskutuota apie kultūros paveldą ir Tiškevičių paveldo atstatymo sėkmės atvejus – Užutrakio, Kretingos, Raudondvario dvarai. O antrojoje dalyje dėmesys skirtas Palangai, kuri pavadinta Tiškevičių miestu. Pastebima, jog vis labiau atrandamas Tiškevičių kaip Palangos miesto įkūrėjų paveldas tampa miesto vertingumo ir išskirtinumo vystymo pamatu.
Apie Palangos Tiškevičių paveldą ir jo išvystymo potencialą pasakojo Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Kristina Litvinienė, pasidžiaugusi, jog dedant daug pastangų Palangos savivaldybei, jai netenka raudonuoti iš gėdos prieš aukštesnio rango valdininkus dėl netvarkomo kultūrinio paveldo. Ji dėkojo ir verslininkams, kurie taip pat rūpinasi kultūrinio paveldo išlikimu.
„Paveldo išsaugojimui skiriama nemažai lėšų. Stengiamasi išsaugoti paveldo objektus, įamžinti žymių žmonių atminimą. Kiek teko kalbėtis su kitų savivaldybių atstovais, retai kurie skiria tiek daug dėmesio ir lėšų paveldui saugoti“, – paminėjo K. Litvinienė.

Virtualus Tiškevičių bulvaras

Sukurtas virtualus Tiškevičių bulvaras jau kurį laiką labai padeda supažindinti visus atvykusiuosius su tokia Palanga, kokia ji buvo Tiškevičių laikais. Žmonės, sekdami žemėlapyje nurodytomis vietomis, turi galimybę aplankyti 20 stotelių.
Kultūros skyriaus vyr. specialistė paminėjo, jog esama verslininkų, kurie išties rūpinasi, jog paveldo objektai išliktų labai mažai pasikeitę, pristato jų istoriją, kartais gal kiek pagražintą, tačiau tuo dar labiau traukiančią, tokią, kaip pavyzdžiui, pateikia „Jūros akies“ vilos savininkai. Vienas iš kambarių pavadintas „Meilužės“ vardu, neva čia apsistodavo meilužė. Tačiau esama ir tokių, kurie neskiria pakankamai dėmesio savo turtui, kuris priskiriamas saugotiniems objektams. Vieną iš pavyzdžių ji paminėjo „Baltąją“ vilą. Savininkai jos nenori nei restauruoti, nei nevykdo savo pažadų. Vasaros metu šią vieną gražiausių Palangos vilų užstoja atrakcionai, juos saugantys stogeliai.
„Lengviausias kelias privatininkams yra laukti, kol galiausiai pastatas nugrius, tačiau džiugu, jog ne visi nueina šiuo keliu. Puikus pavyzdys yra vilos „Jūrapilis“ arba vadinamos „Komodos“ savininkas, kuris nusprendė atkurti saugojamą vilą ir ten sukurti jaukią erdvę atvykstantiems į Palangą svečiams“, – paminėjo K. Litvinienė.
Tačiau, pasak specialistės, daug jau šiais laikais jau ir nebelikę Tiškevičių turto, tokių kaip šiltosios arba šaltosios maudyklės. Pastarosiomis mėgdavo naudotis Palangoje viešėjusios damos, kurios jūros vandenį pajausdavo ne įprastai brisdamos į bangas, o jas įtempdavo speciali karietaitė. Šiltosios maudyklės praversdavo, kai į Baltijos jūros bangas nesinorėdavo šokti dėl prasto oro.

Su kai kuriais sunku susitarti
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, siekdamas atskleisti visas Palangos puses – ne tik blizgančias – atkreipė dėmesį, jog ne visuomet lengva būna susitarti su paveldosauginių objektų savininkais dėl jų tinkamos priežiūros.
„Kaip matėte, buvo parodyta „Baltoji“ vila, kurioje mėgdavo lankytis prezidentas Antanas Smetona, tai yra akcentuota ir memorialinėje lentelėje, kabančioje ant vilos. Jos savininkei gal maždaug prieš 15 metų Savivaldybė grąžino sklypo dalį vien dėl to, jog ji pažadėjo pastatyti paminklą, skirtą A. Smetonai. Tačiau šiandien mes turime įnirtingą kovą dėl ten vystomos veiklos. Ir jokio pažadėto paminklo ten nėra iki šiol. Sklype vyksta pramoginė veikla, stogeliai užstoja gražią vilą. Tai puikiai parodo savininkų požiūrį į jų turimą paveldosauginį turtą, – pateikė pavyzdį meras. – Labai džiugu, jog tvarkomos paveldosauginės privatizuotos vilos, viena iš tokių yra „Jūros akis“, tačiau labai noriu atkreipti verslininkų dėmesį: neužstatykite savo prižiūrimų objektų įvairiais kioskeliais, šaldytuvais ar panašiais atributais. Taip objektai praranda savo grožį ir yra užgožiami. Tikiu, jog J. Basanavičiaus gatvė laikui bėgant pakeis savo veidą. Džiaugiamės, jog pastaraisiais metais jis ir taip labai pakito, nebeliko gatvės visiškai nepuošusių kioskelių“.

Mintis atgaivinti ledainę

Tačiau meras nepamiršo pasidžiaugti ir jau nuveiktais gerais darbais, tokiais, kaip visiškai atnaujintas Palangos gintaro muziejus, Birutės parkas, Kurhauzo dalis, vila „Anapilis“. Visi objektai sulaukia didelio lankytojų dėmesio. „Mes dėsime visas pastangas, kad būtų atnaujintos ir vilos „Romeo“ bei „Džiuljeta“, – sakė meras, pabrėžęs, jog tik visi supratę, ką mes turime ir kaip tuo reikia didžiuotis, atrasime ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos sėkmę.
Beje, Palangos gintaro muziejaus tarptautinių ir nacionalinių projektų koordinatorė Regina Makauskienė, pristatydama muziejaus ateities viziją, atskleidė, jog puoselėjama mintis netoli tvenkinio atgaivinti ledainę. Taip pat išpuoselėtame Birutės parke jau vasaromis važinėja karieta, kuri laikui bėgant tampa gražiu simboliu.
„Dabar labai tampa madinga sakyti, kad „Palanga man nepatinka“, kiek daug neigiamo dėmesio sulaukia kurortas žiniasklaidoje, tačiau mes matome tai, ką norime matyti. Žinoma, jeigu laiką leisime tik triukšmingoje gatvėje, tai mes iki parko galime ir neprieiti. Veiksmo Palangoje, ypač vasaros metu, yra labai daug, skųstis tikrai nėra kuo. Tikiu, kad veiklų ateityje dar daugės“, – savo pastebėjimą išsakė R. Makauskienė.

Keičiasi verslininkų požiūris

Diskusijoje, kurioje dalyvavo Š. Vaitkus, K. Litvinienė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, UAB „E energija“ vadovas, Lietuvos kamerinio orkestro mecenatas Virginijus Strioga, UAB „Eriadas“ direktorius Donatas Jurevičius bei Palangos verslo atstovai, meras akcentavo, jog savivaldybė nekuria verslininkams kliūčių, jeigu jie parodo iniciatyvą.
Visgi pastebėta, jog kartais savivaldybė nėra pajėgi padėti įgyvendinti visus verslininkų užmojus, tačiau bendradarbiauti visada galima ir kartu rasti tinkamus sprendimus.
„Pastebime, jog verslininkai jau pradeda kiek kitaip vertinti savo veiklą. Jiems jau tampa svarbu klientus pritraukti kokybiškomis paslaugomis. Visgi konkurencija yra didžiulė. Džiaugiamės, jog vis daugiau į kurortą ateina verslininkų, norinčių čia investuoti. Tai parodo ir Lietuvos laisvosios rinkos sudarytas reitingas, kuriame pagal investuotojų skaičių esame ketvirtoje vietoje tarp mažųjų savivaldybių. Išryškėjo ir kitokia tendencija: įsigiję būstus Palangoje žmonės atvažiuoja ne tik vasaromis, bet ir kitais metų laikais. Jie naudojasi miesto paslaugomis, lankosi miesto kavinukėse. Tai jau po truputį skatina miesto judėjimą. Tačiau, aišku, tai vyksta per lėtai. Mes neabejotinai laimėsime, pasitelkę kultūrinius renginius ir pasiūlydami daugiau gydymo paslaugų“, – kalbėjo meras.

Palangiškiai daugiau šypsosi

Apibendrindama visas išsakytas mintis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė pastebėjo, jog palangiškiai pastaruoju metu daugiau pradėjo šypsotis, miestas sparčiai pagražėjo, suteikdamas daugiau gerų emocijų.
„Tiškevičiai yra toji giminė, kuri mūsų šalyje padėjo paveldosaugos pagrindus. Neabejoju, jog Palanga tampa lydere, saugant Tiškevičių paveldą. Kalbant apie visą Tiškevičių palikimą, tai yra unikalus dalykas, prie kurio mes turime galimybę prisiliesti. Girdėjome, jog Tiškevičiai buvo išvystę ir sanatorinį gydymą, kurio šiais laikais trūksta. Tačiau tikiu, kad netrukus ir tai bus sukurta. Mes visi labai didžiuojamės palangiškiais ir jų įdėtu triūsu, kad Tiškevičių paveldas būtų išsaugotas ir džiugintų visus čia atvykusius“, – kalbėjo D. Varnaitė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos senosios gimnazijos bendruomenė šį pavasarį, kovo mėnesį, džiaugėsi literatūrinių konkursų ir olimpiadų prizininkais. 


Lietuvoje gyvenamąją vietą yra deklaravę virš 3 mln. žmonių, skelbia Registrų centras. Žmonių pernai daugėjo aštuoniose šalies savivaldybėse, taip pat Palangoje.


Nors bendras verslo nesėkmių skaičius sumažėjo, bankrotai, turto areštai, įmonių tuštėjimo virusas pernai labiausiai kamavo Rokiškio, Rietavo ir Visagino savivaldybes. Iš didmiesčių didžiausia nesėkmių koncentracija pasižymėjo Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, o iš kurortinių miestų pagal nesėkmes išsiskyrė Palanga. Tokiu duomenis paskelbė kreditingumo...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Palanga tarp šalies mažųjų savivaldybių - penkta

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 15 | Rubrika: Miestas

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r....


Savivaldybių gerovės indekse Palanga – tarp šalies lyderių

"Palangos tilto" informacija, 2018 11 16 | Rubrika: Miestas

Palanga pagal Savivaldybių gerovės indeksą užima aukštą 8 vietą tarp 60 šalies savivaldybių, o pagal kriterijų „Socialinis saugumas“ nusileidžia tik sostinei ir užima 2 vietą. Tokius duomenis šią savaitę pristatė išsamią savivaldybių gerovės analizę atlikęs Vilniaus politikos analizės institutas.


Tiškevičiai paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje: jų palikimu džiaugiasi daugelis, kaip ir daugelis bando išsaugoti vertingą Tiškevičių paveldą. Apie tai ir dar daugiau diskutuota Palangos miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos praėjusį penktadienį Palangos gintaro muziejuje – Tiškevičių...


Penktadienį Aplinkos ministerijoje pasirašyta rangos darbų sutartis dėl 14 Palangos daugiabučių renovacijos pradžios. Tad jau metų pabaigoje nemaža dalis kurorto gyventojų galės įvertinti namo renovacijos naudą – iki lapkričio dalyje miesto daugiabučių bus baigti modernizavimo darbai.


Palanga – tarp mažiausiai įsiskolinusių 60-ies šalies savivaldybių

Parengta pagal „Respubliką“, 2013 07 01 | Rubrika: Miestas

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, pareiškė, kad bene didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai. Kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų, o Vilniaus viršija net ir metines pajamas. Kaip parodė dienraščio „Respublika“ tyrimas, Palanga tarp...


Palangoje – gili žiema ir gali nueiti J. Basanavičiaus gatve iki pat tilo galo taip ir nesutikęs nė gyvos dvasios. Nors, regis, verslas žiemą merdi, taip nėra: Palangoje atsidūrė tarp savivaldybių, kuriose nedarbo lygis per paskutinius metus sumažėjo daugiausiai – net 36 procentais. Geresniu nedarbo mažėjimu gali pasigirti tik Šilalės rajono savivaldybė (per metus bedarbių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius