Palanga – 8-oji tarp 60-ies šalies savivaldybių, kuriose geriausia gyventi

Aštuntą kartą žurnalo „Veido“ sudarytas Lietuvos savivaldybių reitingas yra palankus pajūrio savivaldybėms – jose gyvenimo kokybė 2014-iaisiais buvo bene aukščiausia. Į pirmąjį dešimtuką, pirmąkart per reitingų sudarymo istoriją, pateko visos pajūrio savivaldybės: Klaipėdos rajono savivaldybė – 1-oji (pernai-5-a), Neringa – 3-ioji (pernai 2-a), Klaipėdos miestas, kaip ir pernai, liko 4-as, o Palangos miesto savivaldybė pakilo iš 11-osios vietos pernai į 8-ąją poziciją šiemet. Nors sakoma, kad pajūrio gyventojai – labiau „atsipūtę“ ir besimėgaujantys gyvenimu, nuo šiol galima prie šių žodžių pridėti – džiaugiasi kokybiškiausiu, geriausiu gyvenimu.

Įvertino pagal daug kriterijų

Savaitinio žurnalo ekspertai, sudarę savivaldybių reitingus, atsižvelgė į eilę kriterijų, pavyzdžiui, socialinių pašalpų gavėjų skaičių tūkstančiui savivaldybės gyventojų, nusikalstamumo lygį, registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį, investicijų kiekį vienam gyventojui, tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui, migracijos lygį, taip atlyginimo dydį.

Pavyzdžiui, Palangoje 1000 gyventojų tenka 42 socialinių pašalpų gavėjai, Klaipėdos mieste – 32,5, o Neringoje – rekordiškai mažai, vos 15.

Tarp daugiausiai socialines pašalpas mokančių savivaldybių – pasienio savivaldybės, taip pat Anykščiai, Mažeikiai, Alytaus rajonas. Geresnis rodiklis nei Palangoje pagal šį rodiklį – tik pirmas keturias pozicijas užėmusiose savivaldybėse: Vilniuje, Neringoje, Klaipėdos mieste ir rajone.

Pagal nusikalstamumo lygį Palanga – tarp lyderiaujančiųjų, bet neabejotina, kad kurorto saugumo rodiklius blogina administracinių teisės pažeidimų „lavina“, kaip ir kiekvienais metais, vasarą.

Pagal registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį Palangos rodiklis – vienas geriausių. Nenuostabu: Palangą „gelbsti“ vasara, kai net daugelis pensijinio amžiaus gyventojų verslauja: nuomoja būstą.

Pagal vietines investicijas Palanga lenkia net Kauno miestą ir Neringą – yra 5-a.

Mūsų miestas 2014-iaisiais buvo tarp keturių geriausių šalies savivaldybių, kuriose buvo teigiamas migracijos saldo – daugiau atvyko gyventi žmonių, nei išvyko. Blogiausias rodiklis pagal šį kriterijų – Skuode, Visagine, Akmenėje.

Tik pagal vidutinį darbo užmokestį Palangos miesto savivaldybė atsidūrė lentelės gale. Tai irgi nestebina, nes dauguma palangiškių dirba paslaugų – viename mažiausiai apmokamų – sektorių.

Kitais metais būsime tarp geriausiųjų?

Palangos meras Šarūnas Vaitkus džiaugiasi Palangos sėkme, kad, anot jo, bendras visų – ir miestelėnų – darbas Palangą kilstelėjo į 8-ąją vietą. „Stengsimės dirbti dar geriau, kad kitais metais Palanga atsidurtų geriausiųjų penketuke“, – sakė meras.

Priminsime, kad 2011-aisiais „Veido“ savivaldybių reitinge Palanga buvo 31-oji, 2012-aisiais šoktelėjo į 9-ąją vietą, o pernai buvo 11-a.

Tarybos narys, „centristų“ lyderis Albinas Stankus sakė, kad Palangos situacija yra „unikali“, nes neturime pramonės ir žemės ūkio, kurie lemia ekonominius rodiklius vienoje ar kitoje savivaldybėje. „Bet dėl to ypač ir malonu, kad būdami unikalūs, atsidūrėme taip aukštai. Juk ne juokas: vasarą pusę Lietuvos migdome ir maitiname“, – sakė A. Stankus.

Tuo tarpu savivaldybės opozicijos atstovas, socialdemokratas Artūras Sabaliauskas sakė, kad derėtų klausti, ar Palangoje gyvenimas gražėja ar gerėja.

„Jeigu paklaustumėte, ar gražėja, taip, išties, jis tampa gražesnis. Tai – akivaizdu. Tampa toks, nes Palanga sulaukė didelio šalies pastarųjų vyriausybių dėmesio, įsisavino europines lėšas. Bet kalbant apie gerėjimą, gyvenimas Palangoje negerėja taip, kaip norėtųsi. Vis dar gerokai atsiliekame nuo kitų kurortų pagal infrastruktūros išvystymą“, – sakė „Palangos tiltui“  A. Sabaliauskas.

Anot jo, Palangos 8-oji vieta – visos Tarybos darbo įvertinimas. „Jokiu būdu ne vieno žmogaus“, – sakė socialdemokratas.

Kuo ypatingos pajūrio savivaldybės

„Veido“ ekspertai pastebėjo, kad Klaipėdos rajone, Neringoje ir Palangoje 2013 metais gyveno daugiau žmonių nei metais anksčiau. „Pažvelgus į Lietuvos vakarus iš tiesų susidaro įspūdis, kad ten viskas gerai. Nors Neringoje ir Palangoje vidutinis darbo užmokestis nesiekia 2 tūkst. Lt ir yra mažesnis nei, tarkime, Visagine, Utenoje ar Akmenėje, žmonės puikiai pragyvena iš to, kiek uždirba, – čia nedaug žmonių gauna socialines pašalpas ir yra santykinai nedidelis nedarbas. Klaipėdoje jau gražia tradicija tampa finansinis stabilumas bei gana tvarkingas savivaldybės finansų valdymas. Galima samprotauti, kad ten yra uostas, didelė infrastruktūra ir papildomi mokesčiai, ateinantys iš gana reikšmingų Lietuvoje verslo sričių. Kita vertus, matome, kad toks teigiamas atgarsis jaučiamas visame regione. Tuomet, nori nenori, tenka ieškoti sąsajų ir su žmonių mentalitetu. Pajūrio gyventojai, renkantys savivaldybes, ko gero, dar turi vokiškos tvarkos mentalitetą, kuris padeda pasiekti tokių rezultatų“, – „Veidui“ svarstė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, savivaldybių finansinei padėčiai didelę įtaką turi tai, kiek jos yra laisvos nuo socialinių išmokų mokėjimo. „Savivaldybė gali būti finansiškai stabilesnė ir likusius pinigus skirti kitoms reikmėms, kurios sukuria pridėtinę vertę ir yra naudojamos produktyviau. Miestas gali skirti daugiau investicijų ateičiai, o pinigus, surenkamus iš mokesčių, panaudoti vien „pavalgymui“. Tuomet ir jaučiamas santykinis situacijos gerėjimas kitų savivaldybių atžvilgiu“, – teigė banko vyriausiasis ekonomistas.

Neringa – komforto ir saugumo oazė

Neringa, anot jo, apskritai atrodo kaip komforto ir saugumo salelė: socialines išmokas čia gauna vos pusantro procento gyventojų, mieste gyvena mažiausiai bedarbių, o žemo nusikalstamumo rodiklio galėtų pavydėti bet kurios kitos savivaldybės policijos pareigūnai.

„Daug gyventojų, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Neringoje, ten iš tikrųjų negyvena. Turiu ne vieną pažįstamą, kuris formaliai gyvena Neringoje, o išties ten būna labai retai. Svarbus dalykas – persikėlimas keltu. Vietiniams gyventojams čia teikiama pirmenybė, todėl keliantis su automobiliu bei turint nekilnojamojo turto pajūryje deklaruoti gyvenamąją vietą Neringoje yra labai paranku“, – aiškino Lietuvos Visuomenės geografijos ir demografijos instituto direktorius, profesorius Donatas Burneika.

„Neringos savivaldybė – labai specifinė. Tai – ypatinga Lietuvos vieta. Norint į ją patekti automobiliu reikia sumokėti nemažą ekologinį mokestį, kuris tampa savivaldybės pajamomis. Kitas dalykas – ten gyvenantys žmonės turi arba nedidelį verslą, arba teikia apgyvendinimo paslaugas, tad tikrai nedeklaruoja savęs kaip bedarbių. Daugelis gyventojų ten nedirba samdomo darbo. Pinigų visiems metams jie užsidirba per vasaros atostogų sezoną“, – Neringos ypatumus aiškino G. Nausėda.

Jo teigimu, žmonės ten gali jaustis itin saugiai, nes nusikalstamumui Neringoje vietos tiesiog nėra. „Ta vieta yra savotiškai izoliuota, skaidri, visi vienas kitą pažįsta. Sunku įsivaizduoti, koks gali būti nusikalstamumas vietos gyventojų atžvilgiu. Pati aplinka diktuoja, kad bendruomenė tam ypač netolerantiška ir nusikaltėliai savo terpės ten neranda“, – mano ekonomistas.

Kodėl skiriasi Neringos ir Palangos rodikliai?

Paklaustas, kodėl kito kurortinio miesto Palangos socialiniai ir ekonominiai rodikliai skiriasi, nors ten nemažai gyventojų taip pat verčiasi panašiu vasaros verslu – nuomoja būstus atvykstantiems poilsiautojams, SEB ekonomistas sakė, kad šių miestelių padėtį sunku palyginti.

„Palanga yra daug didesnis miestelis, ten yra įvairesnės veiklos, manau, kad tai nepalygintina. Palanga nėra izoliuota ar atskira – ją lengva pasiekti iš išorės. O Neringa ir transporto požiūriu yra unikali vieta, nes į ją nepakliūsi kaip nors kitaip nei keltu. Panašumų, žinoma, esama, tačiau Neringai šie dalykai taikytini tris kartus labiau“, – neabejoja ekonomistas.

D. Burneika savo teiginį, kad Neringoje yra daug „fikcinių“ gyventojų, realiai gyvenančių kituose šalies miestuose, taiko ir visam pajūrio regionui. „Labai daug žmonių tiesiog deklaruoja savo gyvenamąją vietą pajūryje, turi ten nekilnojamojo turto, tad situacija neatsispindi labai tiksliai. Žmonės suinteresuoti deklaruoti gyvenamąją vietą ten. Kraštas yra gyvybingas, savo efektą duoda Klaipėda, tas efektas paveikia ir Palangą, ir tą pačią Neringą“, – teigia Visuomenės geografijos ir demografijos instituto direktorius.

Tai, kad Klaipėdos rajonas „Veido“ pasirinktais rodikliais lenkia Klaipėdos miestą, specialistai aiškina Vakarų valstybėse populiariu reiškiniu, kai geresnes pajamas gaunantys asmenys iš miesto kraustosi į jo prieigas. Pasak ekspertų, kertine pajūrio ašimi vis tiek lieka pats uostamiestis, kuris suteikia ekonominės ir socialinės gyvybės visam regionui. „Klaipėdos centrinė dalis, kaip ir Vilniaus ar Kauno, sensta, daugiabučių rajonai visuose miestuose turi tam tikrų problemų. Išvažiuoja tie, kurie turi darbą ir didesnes nei vidutines pajamas“, – aiškina D. Burneika.

G. Nausėda priduria, kad neretai rajono gyventojai savo pajamas uždirba mieste, tačiau mokesčius moka rajono savivaldybei: „Žmogus gali gyventi Priekulėje, bet važiuoja dirbti į Klaipėdą. Klaipėda tarsi koks megapolis pritraukia nemažai darbo jėgos iš aplinkinių kaimų ir miestelių. Vyksta vidinė migracija. Kita vertus, pagal mūsų surinktą statistiką, emigracija į užsienį iš Klaipėdos apskrities yra viena didžiausių šalyje“.

Tamsioji zona – Šilutės savivaldybė

„Veido“ surinkti ir įvertinti duomenys rodo, kad pajamos, gaunamos Klaipėdos rajone dirbančių žmonių, nedaug atsilieka nuo tų, kurios pragyvenimui uždirbamos pačiame uostamiestyje. Klaipėdoje vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekia beveik 2538, Klaipėdos rajone – 2116 Lt. Lietuvos pajūrio ekonominį patrauklumą jau seniai suvokia ir užsieniečiai: vienam Klaipėdos miesto gyventojui 2012 m. teko 15 593 Lt tiesioginių užsienio investicijų, rajono – 16 951 Lt. Vienam nykštukinės Neringos ir šiek tiek didesnės Palangos gyventojui teko atitinkamai 6738 ir 6179 Lt tiesioginių investicijų iš užsienio.

Įdomu pastebėti, kad pagal šį rodiklį Lietuvoje pirmauja kitas vakarinės šalies dalies miestas Mažeikiai, kuriame tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui siekia net 61 867 Lt, tačiau tai lengvai paaiškinama faktu, jog ten veikia Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ valdoma naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, o joje dirba beveik pusantro tūkstančio Mažeikių gyventojų. Šalia puikiose pozicijose įsitvirtinusių abiejų Klaipėdos – rajono ir miesto – savivaldybių, Neringos bei Palangos šiek tiek nublanksta geriausių šalies savivaldybių dvidešimtuką užbaigianti Kretinga. Šioje savivaldybėje pavydėtini socialiniai gyvenimo rodikliai – mažas nedarbas ir nusikalstamumas, tačiau koją pakišo santykinai didelis socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius bei maža dalis gyventojams tenkančių tiesioginių užsienio investicijų.

O štai pajūrio zonos „juodoji skylė“ – Šilutės savivaldybė. Netoli jūros esanti ir į Kuršių marias atsiremianti savivaldybė reitinge užima tik 42 vietą. Joje 86 asmenys iš tūkstančio gauna socialines pašalpas, gana didelis nusikalstamumo rodiklis (tiesa, mažesnis nei Palangoje) bei didelis nedarbas – registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis siekia 14. Į kitus miestus arba į užsienį iš Šilutės savivaldybės 2013 m. išvyko beveik 1,5 proc. gyventojų.

Gyventi prie pasienio – blogiausia

„Šilutės yra gana nepatogi geografinė padėtis – iki Klaipėdos daugiau nei 50 kilometrų, todėl žmonėms važiuoti į darbą ten jau per toli, tiek uostamiesčio įtaka jau nesiekia. Pats faktas, kad ji yra pamaryje, Šilutei nieko neduoda. Kita vertus, Šilutėje, priešingai nei kitose to regiono savivaldybėse, iš esmės nėra jokio turistų srauto, todėl jos padėtis yra tokia pati kaip ir kitų Lietuvos periferinių savivaldybių“, – aiškina Visuomenės geografijos ir demografijos instituto ekspertas.

Žemiausioje reitingo vietoje atsidūrė savivaldybės, esančios Lietuvos ir kaimyninių valstybių pasienyje: tai su Lenkija besiribojanti Kalvarijos savivaldybė, su Baltarusija ir Lenkija bendras ribas turintis Lazdijų rajonas, pačiuose šalies rytuose esantys Šalčininkai bei šiauriau esančios Ignalinos (pasienis su Baltarusija), Zarasų (Latvijos ir Baltarusijos pasienis) ir Skuodo (pasienis su Latvija) savivaldybės. Ten gyvenantys žmonės daugeliu atveju gauna mažiausias pajamas, savivaldybių administracijai tenka mokėti daugiausiai socialinių pašalpų, klesti nedarbas. Šiuos rajonus taip pat aplenkia ir užsienio šalių investuotojai.