Palanga – tarp mažiausiai įsiskolinusių 60-ies šalies savivaldybių

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, pareiškė, kad bene didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai. Kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų, o Vilniaus viršija net ir metines pajamas. Kaip parodė dienraščio „Respublika“ tyrimas, Palanga tarp 60-ies šalies savivaldybių yra tarp mažiausiai įsiskolinusių bankams ir šalies biudžetui – pagal skolos dalį palyginti su savivaldybės biudžeto metinėmis pajamomis, kurorto savivaldybė yra garbingoje 8-oje vietoje.

Skolos limitai turi
tendenciją didėti
„... Šiandien savivaldybių skolos limitai turi tendenciją didėti. Limitas šiandien siekia maždaug 75 proc. metinių savivaldybių pajamų. Jei tendencija išliktų, tai vieną dieną gali atsitikti taip, kad savivaldybės dirbs tik tam, kad grąžintų skolas. Atkreipčiau dėmesį į didžiųjų miestų savivaldybes“, – pareiškė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas priminė, kad savivaldybėms teisės aktais yra nustatyti skolinimosi limitai, kurių jos neturi teisės viršyti. Tačiau, pasirodo, savivaldybės išmoko gudrauti ir teisės aktus apeiti: pavyzdžiui, apeina skolų limitus, neatsiskaitydamos už paslaugas bei prekes savoms įmonėms.

„Kiauri“ įstatymai
Pasirodo, įstatymuose palikta spraga. Kaip „Respublikai“ paaiškino Finansų ministerijos atstovas Vytautas Lenkutis, nors ir numatyta tam tikra riba, iki kurios galima skolintis, tačiau, pavyzdžiui, skola laikomi tik savivaldybių įsipareigojimai kredito įstaigoms. O kitiems kreditoriams jie neretai būna skolingi net daugiau nei bankams. Pavyzdžiui, ministerija skelbia, kad Vilniaus šių metų planuojamos pajamos yra 546,5 mln. litų. Tačiau realiai su valstybės skiriamomis lėšomis jos sieks beveik 1,4 mlrd. litų. O skola, kaip skelbia ta pati ministerija, siekia 632 mln. litų, arba 112 proc. metinių pajamų. Tačiau, pasak V. Lenkučio, tai yra tik Vilniaus skolos kredito įstaigoms. Bendra sostinės skola su įsiskolinimais už prekes, paslaugas, darbus rangovams – apie 1,2 mlrd. litų.
„... Savivaldybių skolos man tai labai neskaniai kvepia. Atrodo, kad kai kurios savivaldybės paprasčiausiai leidžia pinigus kur nori, nes tikisi, kad valstybė paskui juos atiduos. Neatsakingai elgiasi. O tai, kad ne visi įsiskolinimai laikomi skola, yra absurdas. Nežinau, kodėl taip yra“, – sakė Seimo narys B. Bradauskas.

Randa skylių
Seimo narys, profesorius ekonomistas Povilas Gylys sako: „Savivaldybių biudžetai yra nacionalinio biudžeto dalis. Pavyzdžiui, mes niekur nepabėgsime nuo milijardinės Vilniaus skolos. Savo neatsakingumu, avialinijų ir kitais projektais Vilnius didina visos valstybės skolą. O savivaldybė artėja prie nemokumo, kai nebesugebės atiduoti skolų. Bet jų bankai juk nenurašys. Labiausiai tikėtinas variantas, kad valstybė turės įsikišti ir gelbėti Vilniaus miestą. Atrodytų, kodėl koks rokiškėnas turi gelbėti Vilnių. Tačiau Vilnius juk yra Lietuvos dalis. Jei Vilnius paskelbtų nemokumą, tai būtų smūgis visam viešajam sektoriui, nes kristų kredito įstaigų pasitikėjimas juo ir būtų priežastis didinti palūkanas. Tiesa, bankai vis tiek skolintų, nes biudžetinės institucijos bet kokiu atveju skolas atiduos. Man tik keista, kodėl nėra sunorminti tokie dalykai kaip skolinimosi limitai savivaldybėms. Tačiau čia jau reikia finansų ministro klausti, kodėl skaičiuojant skolas, imami tik įsipareigojimai kredito įstaigoms“.

Kalčiausia – Vyriausybė
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas tvirtino, kad Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas, kalbėdamas apie savivaldybių įsiskolinimų grėsmę finansiniam šalies stabilumui, buvo teisus, tačiau nuslėpė, dėl ko tokia situacija susiklostė.
„Gaila, kad Lietuvos banko vadovas nutyli, kodėl taip išaugo savivaldybių įsiskolinimai. O iš tikrųjų, kai prasidėjo krizė, Andriaus Kubiliaus Vyriausybė „nukirpo“ apie 30 proc. lėšų, valstybės skiriamų savivaldybių savarankiškoms funkcijoms vykdyti – švietimo reikmėms, miesto tvarkymui, apšvietimui, komunalinėms reikmėms ir t.t. O tai sudaro apie pusę visų išlaidų. Finansavimas sumažintas, o viskas taip pabrango. Todėl skolos ir auga, kol bus prieita iki bankroto. O kas tai yra bankrotas savivaldybei? Bankrotu vadinama tai, kai nebėra pinigų švietimo sistemos aplinkai, darbo užmokesčiui, pavėžėjimui, šienavimui, gatvių valymui, sniego išvežimui. Bankrotas yra tai, kad miestas nevalytas, nešienautas“, – savo supratimą apie bankrotą dėstė R. Malinauskas.