117-ąja kultūros vertybe paskelbtas pastatas J. Basanavičiaus g. 35

Šių metų pradžioje, vasario 7 dieną, į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktas dar vienas Palangoje esantis objektas – pastatas J. Basanavičiaus g. 35. Registre nurodoma, jog jo vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis: XX a. ketvirtajame dešimtmetyje iškilęs pastatas atspindi to laikmečio medinės kurortų architektūros stilių.

Statyta praėjusio amžiaus 4 dešimtmetį

Apie patį pastatą istorinės medžiagos nėra daug. Tačiau jis, kaip ir šalia esanti bei šių metų pradžioje į Kultūros vertybių registrą įrašytoji buvusi vila „Gintaras“ J. Basanavičiaus g. 37, iškilęs tame pačiame istoriškai susiformavusiame kvartale, apie kurį istorinėje pažymoje rašė istorikė Janina Valančiūtė.

XIX a. abiejų pastatų vieta prie dabartinės J. Basanavičiaus gatvės pietų kraštinės priklausė Palangos dvaro žemėms ir atskiru sklypu nebuvo išskirta. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ši J. Basanavičiaus g. atkarpa vadinta Tiškevičiaus gatve (lenkišikai – Ulica Tyszkiewiczowska), kiek vėliau – Tiškevičiaus alėja (lenkiškai – Al. Tyszkiewicza). Nuo 1923 m. gatvė vadinta J. Basanavičiaus gatve, Basanavičiaus prospektu, šnekamojoje kalboje – Basanavičiaus bulvaru. Taip gatvė pavadinta 1923 m. Palangoje apsilankiusio valstybės, politikos, visuomenės, kultūros veikėjo, 1918 m. Nepriklausomybės akto signataro, tautos patriarcho Jono Basanavičiaus garbei. Jo atminimas įamžintas 2002 metais dabartinių J. Basanavičiaus ir Vytauto gatvių kampe pastačius skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtą paminklą.

Pastatyti „Naujojoje Palangoje“

Pastatas, kurio adresas – J. Basanavičiaus g. 35, stovi Palangos miesto centrinėje dalyje, XIX a. II pusėje nutiestos J. Basanavičiaus gatvės pietų pakraštyje, Palangos istorinės dalies, kuri taip pat registruota kultūros vertybė, teritorijoje.

J. Basanavičiaus gatvė buvo vienas iš nedaugelio pagal Palangos 1877 m. išplėtimo projektinį planą realizuotų struktūrinių elementų. Teigiama, kad gatvė nutiesta seno neapstatyto kelio Rąžės upelio pietų pakrante link jūros vietoje. Kaip pažymi istorikė J. Valančiūtė, kelias kažkodėl nepažymėtas Palangos 1877 m. tikrosios būklės plane.

Kaip jau minėta, žemė toje vietoje priklausė grafams Tiškevičiams. Po baudžiavos Kuršo gubernijoje panaikinimo 1831 m. (Kuršo gubernijai Palanga priklausė 1819-1918 m.; 1919-1921 m. priklausė Latvijos respublikai, 1921 m. prijungta prie Lietuvos, priklausė Kretingos apskričiai) dalis dvaro žemės išdalinta sklypais išperkamosios nuomos teise. Dalis žemės prie dabartinės J. Basanavičiaus g. liko grafams Tiškevičiams. Jie prie gatvės, arčiau Rąžės upelio1877-1880 m. giminaičiams ir svečiams pasistatė fachverkinių vasarnamių kompleksą.

Namai sklypuose XIX a. antrojoje pusėje statyti mediniai, stačiakampiai, dažnai dvigaliai, su atvirais priebučiais fasade, dekoruoti drožinėtais ornamentais.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje prie J. Basanavičiaus g. statytų vasarnamių architektūroje persipynę keli architektūriniai stiliai; buvo ryškus Šveicarijos užmiesčio vilų (bokšteliai, erkeriai, aukšti stogai) stilius. Dauguma pastatų buvo mediniai, vieno aukšto. Vasarnamiai statyti karkasinės konstrukcijos su užpildu.

XX a. 3-4 dešimtmečiais statyti paprastesnės architektūros, mažiau dekoruoti kurortiniai statiniai. Palangos istorinės struktūros požiūriu pastatas stovi Palangos istorinėje dalyje, kuri XVIII a. inventoriuose vadinta „Palangos miestu“ (lenkiškai – Miasto Połonga), arba „Naująja Palanga“. Ji atitinka teritoriją į pietus nuo Rąžės upelio.

Medinės kurortų architektūros pavyzdys

Šių metų vasario 7-ąją į Kultūros vertybių registrą įrašytajam pastatui J. Basanavičiaus g. 35 suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo.

Prie vertingųjų pastato savybių priskiriamas jo aukštingumas – vieno aukšto su pastoge ir dviejų aukštų.

Privalu yra išsaugoti pastato tūrinę erdvinę kompoziciją, stogo formą bei jo dangos tipą. Statinio tūris – sudėtinis, netaisyklingos „T“ raidės formos plano, sudarytas iš dviejų aukštų šiaurės vakarų korpuso bei vieno aukšto su pastoge ir ertikiu pietryčių korpuso. Namo stogo forma – dvišlaitė, jo dangos medžiaga – molio čerpių tipas.

Vertingas yra ir išorinių kapitalinių sienų tinklas (viduje perplanavimas pakeistas) bei sienų angos – stačiakampės durų, langų angos.

Prie saugotinų vertingųjų savybių priskiriamas fasadų architektūrinis sprendimas, atspindintis XX a. pradžios medinę kurortų vilų stilistiką: fasadų architektūros tūrinės detalės – šiaurės rytų fasado uždara veranda su balkonu virš jos; šiaurės vakarų fasado antrojo aukšto priestatas; šiaurės rytų fasado mezoninas. Privalu saugoti fasadų apdailą ir puošybą – fasadų apkalimo lentomis tipą, frontonų ir ertikio apkalimo kiaurapjūviu pjaustinėtų galų lentomis tipą, langų apvadų tipą, pastato kampų medinių apvadų tipą bei šiaurės rytų ir pietryčių fasado frontono dekorą.

Vertingos yra ir statinio konstrukcijos: medinės sijinės perdangos profiliuotais galais tipas bei  medinės profiliuotų galų gegninės konstrukcijos tipas, o taip pat stalių ir kitų medžiagų gaminiai: medinių durų tipas, medinių balkono turėklų medžiagiškumas ir profiluotų vėjalenčių tipas.

Kultūros vertybių registre taip pat nurodomos artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės: pastatas J. Basanavičiaus g. 35 patenka į Palangos miesto istorinę dalį, vakarų pusėje ribojasi su pastatu, kurio unikalus kodas – 37589, rytų pusėje ribojasi su vila ,,Jūros akis“, kurios unikalus kodas – 1289.