Palangoje – šimtas vienuolika kultūros vertybių

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013-02-28
Peržiūrėta
2391
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

2012 m. į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą įrašyta 1931 m. statyta Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia.
2012 m. į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą įrašyta 1931 m. statyta Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia.

Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie Kunigiškių karjero esantis Kunigiškių senkapis.

Kasmet pasipildo
„Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje, – sakė paveldosaugos klausimus kuruojanti Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė. – Tarp jų – trys kilnojamieji ir 104 nekilnojamieji objektai. Pastarieji skirstomi pagal tipą: įregistruota viena vietovė – Palangos miesto istorinė dalis, 8 kompleksai: Balio Dvariono sodyba, Bažnyčios kompleksas, Palangos dvaro sodyba, Palangos piliakalnis su gyvenviete, vienas pastatų ir trys vilų kompleksai, taip pat 70 pavienių objektų“.
Kultūros vertybių sąrašas nėra baigtinis. Kasmet Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistas atsakingas už paveldosaugą organizuoja konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą – sudaro naujai išaiškintų nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą ir teikia vertinimo tarybai, kuri nusprendžia, kuriems objektams reikia parengti paveldosauginio vertinimo medžiagas, į kurias atsižvelgus, priimamas sprendimas dėl teisinės apsaugos suteikimo naujai išaiškintai kultūros vertybei.
Kultūros skyriaus specialistas potencialius objektus atrenka, atsižvelgdamas į objekto ar jo vertingųjų savybių sunaikinimo grėsmę, Kultūros paveldo departamento, atitinkamos srities specialistų ir aktyvių vietos gyventojų pasiūlymus.

Pernai – du objektai
Palangos miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą sudaro penki nariai. Jai vadovauja habilituotas daktaras Petras Grecevičius, besispecializuojantis urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo srityje, pirmininko pavaduotoja – Irma Leščinskaitė-Mikulėnienė, dailės krypties meno licenciatė, kurios specializacija Taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas.
Povandeniniu nekilnojamuoju kultūros paveldu rūpinasi habilituotas mokslų daktaras, akademikas Vladas Žulkus, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, architektūrinio, urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė-ekspertizės specialisto kategoriją turinti architektė Laima Šliogerienė kuruoja architektūrinį nekilnojamąjį kultūros paveldą, etnokultūrinio, istorinio, memorialinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė-ekspertė Janina Valančiūtė Taryboje atsakinga už istorinį nekilnojamąjį kultūros paveldą.
Tarybos siūlymu, pernai į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą įrašyti du objektai: gegužės mėnesį įregistruota Šventojoje, Paupio gatvėje esanti Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie Kunigiškių karjero esantis Kunigiškių senkapis.
Planuojama šiais metais šį registrą papildyti dar pora Palangoje esančių kultūros vertybių.


Architektūrinis ir archeologinis paveldas
Kalbėdama apie kultūros paveldo objektus Palangoje, K. Litvinienė išskyrė keturias jų grupes.
Architektūrinis paveldas – tai statiniai, jų kompleksai, ansambliai, urbanistiniai objektai, turintys architektūrinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę. Bene geriausiai žinomi kurorto architektūros paveldo objektai – Palangos dvaro sodyba, Gintaro muziejus, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Palangos kurhauzas. Išskirtini architektūrinio paveldo objektai – Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia (1824 m.), ant Šventosios upės kranto stovinti medinė Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės koplyčia (1931 m.), senoji vaistinė Vytauto gatvėje, Nemirsetos kurhauzas. Tebėra išlikusios kurorto vilos – „Anapilis“, „Buršteino“, „Pelėda“, „Jūros akis“, „Romeo ir Džiuljeta“ ir kitos. Valstybės saugomi B. Dvariono, J. Bendoriaus, J. Šliūpo, A. Žmuidzinavičiaus, B. Mingilaitės-Uogintienės ir B. Uoginto namai. Į Kultūros vertybių registrą taip pat įtraukti – A. Mončio namai-muziejus, šiltųjų maudyklių pastatas, Palangos autobusų stotis, Vlado Jurgučio mokykla ir nemažai kitų architektūrinio paveldo objektų.
Archeologinis paveldas – seniausiai pažįstama ir turbūt gausiausia paveldo rūšis, apimanti įvairius žmogaus veiklos pėdsakų turinčius objektus, apie kuriuos sužinome archeologinių kasinėjimų metodais ir iš muziejuose pateikiamų eksponatų. Prie šių objektų priskiriami Anaičių kapinynas, keturi Palangos kapinynai, iš kurių žinomiausi – pagonybės gerbėjų pamėgtas Žemaičių kalnelis ir Naglio kalnas, Palangos piliakalnis, vadinamas Birutės kalnu, Būtingės dvarvietė.

Istorinis bei dailės paveldas
Istorinis paveldas – tai objektai, susiję su krašto istorine raida, įvykiais, visuomenės gyvenimu, žymiomis asmenybėmis ir jų atminimu. Taip pat laidojimo vietos – senosios kapinės, karių, rezistentų ir žymių žmonių kapai. Palangoje taip pat yra istorinio paveldo objektų. Miesto kapinėse ilsisi Lietuvių kompozitorius, pianistas, dirigentas, profesorius Balys Dvarionas (1904-1972), Lietuvių kalbininkas, kraštotyrininkas Antanas Vireliūnas (1887-1925), sklandymo pradininkas Lietuvoje Bronius Oškinis (1913-1985). Į Kultūros vertybių registrą įtrauktos Anaičių etnografinės kapinės, kurių antkapiuose darniai „sugyvena“ lietuvių ir vokiečių kalbos, tarybinių karių kapinės, esančios prieš Palangos bažnyčią, bei žydų senosios kapinės šalia Naglio kalno.
Svarbią Lietuvos kultūros paveldo dalį sudaro dailės vertybės, sukurtos profesionalių menininkų ir liaudies meistrų. Kurortą puošia istorinius įvykius, žymias asmenybes įamžinantys paminklai, skulptūros. Palangai savo darbus kūrė skulptoriai – R. Antinis, N. Gaigalaitė, S. Žirgulis, K. Petrikaitė-Tulienė ir kiti. Savo darbus dovanojo išeivijoje kūręs skulptorius A. Mončys. Pati žinomiausia ir kurorto simboliu tapusi skulptūra – „Jūratė ir Kastytis“ (1959 m.). Nemažiau žinomos ir kitos skulptūros – „Eglė žalčių karalienė“, „Šaulys“, „Žuvėdra“, „Žvejo dukros“. Į Kultūros vertybių registrą taip pat įtraukti – Palangos miesto Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios altoriai su horeljefais, vitražai ir sakykla, paminklai – „Pirmajam lietuviškam spektakliui“ (1899 m.) ir „Pionierių stovyklos tragedijai įamžinti“, paveikslai – „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu (Bochnios Švč. Mergelė Marija)“ ir „Šv. Kazimieras“ bei kiti objektai.

Jūsų komentaras:

GAILA 2013-03-01 16:48 ([email protected] / IP: 174.102.144.109)
O KODEL NERA BUTINGES SENOJI MOKYKLA ?

RIMANTAS 2013-03-01 12:35 (IP: 78.61.250.117)
O KODEL NERA SVENTOSIOS TILTO I JURA .

Taip pat skaitykite

Kaip įprasta, artėjant pavasariui – džiugų metą mūsų sukauptų žinių, iš kartos į kartą perduodamų įgūdžių ir tradicijų puoselėtojų bendruomenėms – skelbiami naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai. Jų šį kartą, jau penktąjį, net devyni – praneša Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tarp nematerialaus kultūros paveldo vertybių – ir Palangos Jurginės.


Palangos savivaldybės teritorija turtinga į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašytomis vertybėmis. Tarp jų – ne vien tie objektai, kurie vertingi savo architektūra ar archeologiniais radiniais. 2012-ųjų spalį Palangoje esančių kultūros vertybių sąrašas papildytas Kunigiškių senkapiu.


Kasmet Kultūros vertybių registras pasipildo naujais objektais, kuriems suteikiama teisinė apsauga. Šių metų pradžioje į Registrą įtrauktos keturios Palangoje esančios kultūros vertybės: pastatai, kurių adresai – J. Basanavičiaus g. 35 ir 37, Tremties ir rezistencijos muziejaus pastatas, esantis J. Basanavičiaus g. 21, bei Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos...


Palangoje – šimtas trylika kultūros vertybių

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 09 | Rubrika: Kultūra

Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 111 kultūros vertybių, registruotų Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: Birutės al. 46 esanti Lietuvos karininkų ramovės vila, regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam viešbučiui...


Šie metai turėtų tapti įsimintini ir besirūpinantiems Palangos kultūros paveldu, ir architektams: pirmą kartą miesto istorijoje į Kultūros paveldo registrą įrašytas vadinamuoju sovietmečiu projektuotas ir statytas pastatas: liepos mėnesį regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam...


Šie metai turėtų tapti įsimintini ir besirūpinantiems Palangos kultūros paveldu, ir architektams: pirmą kartą miesto istorijoje į Kultūros paveldo registrą įrašytas vadinamuoju sovietmečiu projektuotas ir statytas pastatas: liepos mėnesį regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam...


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti medinė Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie...


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti medinė Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Dar du objektus ruošiamasi į jį įrašyti artimiausiu metu. 60 jų yra saugomi valstybės arba jie turi kultūros paminklo statusą, 51 objektas yra tik įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Kas gi valdo minėtąsias vertybes?


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie Kunigiškių karjero...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius