A. Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ pripažintas kultūros vertybe

(Pabaiga. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 89)

Šie metai turėtų tapti įsimintini ir besirūpinantiems Palangos kultūros paveldu, ir architektams: pirmą kartą miesto istorijoje į Kultūros paveldo registrą įrašytas vadinamuoju sovietmečiu projektuotas ir statytas pastatas: liepos mėnesį regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam viešbučiui „Žilvinas“.

Pastato architektūros įvertinimas
„Suprojektuotas sovietmečiu, kapitalistiniame pasaulyje išplitusių pažangių naujosios architektūros idėjų įtakoje, Lietuvoje šis pastatas yra unikalus tiek savo architektūrine forma, tiek konstrukciniu sprendimu, bei itin žavi subtiliu santykiu su gamta, ypač reikšmingu konkrečioje situacijoje, – pažymoje nekilnojamojo kultūros paveldo objekto reikšmingumo požymiams nustatyti rašo atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Vilija Andriulionienė. – Išskaidytas ir virš žemės pakeltas pastato tūris jautriai įkomponuotas tarp esamų medžių ir neužstoja augančių želdynų, paprastos formos ir natūralios medžiagos nekonkuruoja su gamtine aplinka, o horizontalios langų juostos ir lodžijos vizualiai sumažina pastato aukštį bei užtikrina gamtinės aplinkos ir patalpų vidaus ryšį. Neatsitiktinai pastato architektūrinis ir konstrukcinis sprendimas yra aukštai vertinamas tiek atitinkamos srities specialistų, tiek plačiosios visuomenės“.
V. Andriulionienė pateikia ir kelias ištraukas, jos nuomone, įrodančias neabejotiną šio statinio reikšmingumo pripažinimą.
„Ruošdamiesi respublikos Architektų sąjungos valdybos išplėstiniam plenumui (tema „Lietuvos architektūros vystymosi kryptys“), architektūros teorijos, kritikos ir propagandos komisija apklausė architektus, projektuotojus, mokslo, mokymo ir administracinių įstaigų darbuotojus. Vienas anketos klausimų turėjo tikslą nustatyti geriausius dviejų pastarųjų dešimtmečių Lietuvos architektūros pavyzdžius. Įdomus didelis atsakymų glaustumas. Įvairių architektų kartų nuomonės beveik nesiskyrė. Tai šeši kūriniai – favoritai: V. Čekanausko Dailės parodų rūmai, G. Baravyko ir V. Vieliaus Revoliucijos muziejus, A. Lėcko poilsio namai „Žilvinas“, A. ir V. Nasvyčių Centrinio pašto pastatas, G. Baravyko Santuokų rūmai ir J. Šeiboko Ryšių kompleksas“ („Architektūros kritikai gerinti“. Statyba ir architektūra, 3(275), 1982).
„Įvertinus 1960-1990 m. pastatų – naujojo Lietuvos architektūros paveldo – kultūrinę, visuomeninę, meninę, stilistinę reikšmes, užtikrinti jų išsaugojimo valstybinį statusą. Vieni iš ryškiausių to laikmečio pastatų yra Vilniaus Sporto rūmai (arch. Z. Liandzbergis, E. Chlomauskas), M. Žilinsko paveikslų galerija Kaune (arch. E. Miliūnas, arch. K. Kisielius), poilsio namai „Žilvinas“ (arch. A. Lėckas) Palangoje ir kt.“ ( XVIII LAS suvažiavimo rezoliucija „Dėl naujojo Lietuvos architektūros ir urbanistikos paveldo išsaugojimo“, 2011-04-29).
„Namas atitinka vieną iš Le Korbiuzje postulatų, teigiančių, kad pastatas turi užimti kuo mažesnį žemės plotą. „Žilvinas“ tarytum kabo ore, nes jis pakeltas ant trijų stulpų-laiptų narvelių. Jis skęsta medžių lapijoj ir pats atrodo kaip medis, žmogaus žvilgsniui visai neužstoja gamtos. Architektūros ir gamtos simbiozės pavyzdys. Kurorte, kur landšaftas yra vienas reikšmingiausių komponentų, tai labai svarbu“. (Iš interviu su buvusiu Palangos miesto vyriausiuoju architektu Leonu Mardosu; A. Žemaitytė. „Palangos vasaros“. Literatūra ir menas, 1981 m. rugsėjo 12 d.).

Pernai ir šiemet – po du objektus
Viešbučio „Žilvinas“ pastatas į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašytas šių metų liepos mėnesį. Į šį registrą objektas įtrauktas Palangos miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos teikimu.
Palangos miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą sudaro penki nariai. Jai vadovauja habilituotas daktaras Petras Grecevičius, besispecializuojantis urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo srityje, pirmininko pavaduotoja Irma Leščinskaitė-Mikulėnienė,  dailės krypties meno licenciatė, kurios specializacija Taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas.
Povandeniniu nekilnojamuoju kultūros paveldu rūpinasi habilituotas mokslų daktaras, akademikas Vladas Žulkus, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, architektūrinio, urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė-ekspertizės specialisto kategoriją turinti architektė Laima Šliogerienė kuruoja architektūrinį nekilnojamąjį kultūros paveldą, etnokultūrinio, istorinio, memorialinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė-ekspertė Janina Valančiūtė Taryboje atsakinga už istorinį nekilnojamąjį kultūros paveldą.
Tarybos siūlymu, pernai į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą įrašyti du objektai: gegužės mėnesį įregistruota Šventojoje, Paupio gatvėje esanti Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie Kunigiškių karjero esantis Kunigiškių senkapis.
Šiais metais Kultūros vertybių registras, be viešbučio „Žilvinas“, pasipildė dar vienu Palangos objektu – Birutės al. 46 esanti Lietuvos karininkų ramovės vila.

Akcentuojama išskirtinė architektūra
Kaip jau minėta, Kultūros vertybių registre A. Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ įrašytas šių metų liepos 11 dieną. Jam suteiktas registrinio regioninio objekto statusas. Prie vertingųjų naujosios vertybės savybių pobūdžių priskiriamas kraštovaizdis (pastatas įsikūręs 16 tūkst. 139 kv. m. plote), itin akcentuojamas lemiantis reikšmingumą bei retas architektūrinis pobūdis.
Saugotinu pripažintas statinio aukštingumas – trijų aukštų pastatas. Taip pat ir jo tūrinė erdvinė kompozicija: pastatas – daugiatūris, sudarytas iš trijų vienodų tam tikra tvarka sujungtų dviaukščių korpusų, pakeltų virš žemės ant trijų atramų, sutapdintų su laiptinių tūriais. Pabrėžtina, jog virš žemės pakeltas pastato tūris jautriai įkomponuotas tarp esamų medžių. Stogo forma – nepakitusi.
Prie vertingųjų savybių priskirtas aukštų išplanavimas – pirmąjį pastato aukštą sudarančios trys atskirai stovinčios kvadratinio plano laiptinės, kituose dviejuose aukštuose aplink kiekvieną laiptinę veidrodiniu principu išdėstyti vienodos planinės struktūros viešbučio kambariai. Beje, planinė struktūra nepakitusi nuo pastato eksploatavimo pradžios; būklė – gera.
Saugotini fasadų architektūriniai sprendimai: naujosios architektūros idėjas atspindintis pastatas, unikalus tiek savo architektūrine forma, tiek konstrukciniu sprendimu, subtiliu santykiu su gamta;   fasadų apdaila – dekoratyvinis betonas; raudonų keraminių plytų mūro kolonų apdailos tipas (po keturias kolonas prie kiekvienos laiptinės); pakelto tūrio apačios medinių dailylenčių apkalos tipas su įmontuotais kvadratiniais šviestuvais; lodžijų atitvarų tipas (pirminės atitvaros buvo iš vientisos plokštės, dabartinės sumontuotos iš atskirų dailylenčių horizontaliai).
Privalu išsaugoti ir konstrukcijas – monolitines gelžbetonines konstrukcijas ir atitvaras – diafragmas iš monolitinio gelžbetonio; funkcinę įrangą – gelžbetoninius vidaus laiptus (po vienerius keturių maršų laiptus kiekviename korpuse); inžinerinę įrangą – vidinio lietaus vandens nuvedimo sistemą.
Prie vertingųjų savybių priskirti ir mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai – atraminės sienelės iš skaldytų akmenų mūro.
Kaip jau minėta, itin didelis dėmesys turi būti skiriamas želdynams ir želdiniams, išlaikant  teritorijos apželdinimo charakterį, kuris nepakitęs nuo objekto pastatymo.
Prie vertingųjų savybių priskiriama pirminė ir istoriškai susiklosčiusi objekto paskirtis – poilsio namai.
Kultūros vertybių registre įrašyta ir pastato statybos data – 1969 m., pabrėžiama, jog jo projekto autoriai – vienas žymiausių XX amžiaus pabaigos lietuvių architektų Algimantas Lėckas (1934-2009) bei konstruktorius Kęstutis Augustinas.