Laikų pabaigai „nepanikioras“ premjeras Gintautas Paluckas nėra blogiausias variantas!

Kai pasaulyje siaučia uraganai (politiniai), o kai kur politika – tiesiog balaganas, sutikite, kad reikalai Lietuvoje – ne prasčiausi, nors priežasčių skalambyti pavojaus varpais – užtektinai. 

Nors šiai Vyriausybei daug kas žadėjo krachą vos tik ją suformavus, ji rieda toliau, atšipindama ir pikčiausiųjų dantis – saulės iš Rytų neparvežė ir nesiruošia tai daryti, o Lietuva nesugriuvo.

Saulė vis dar leidžiasi Vakaruose, nors daug kam atrodo, kad ji ten jau nusileido visiems laikams.

Vadovauti tokiai Vyriausybei, kur du koalicijos partneriai –  Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Skvernelis ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Žemaitaitis – nesikalba (iki šiol?) – ne pyragai, o ragai.

Pirmasis – erelis, o antrasis – protingas durnelis, bet kai tarp jų stovi toks švytintis premjeras Gintautas Paluckas, valstybės laivelis kol kas iriasi per didelę audrą (istorinę ar kosminę?) visai neblogai.

Tvirtas socialdemokratų premjeras į viską – ir į Žemaitaičio sparnuotas frazes Seime ir socmedijose – žiūri atlaidžiai, su šypsena ir, žinoma, praktiškai – ach, ta saldi 86 Seimo narių dauguma 141 parlamentarų salėje : „Aš tų citatų nerankioju, man jos nėra aktualios. Man svarbu, kad koalicija duotų balsus ir koalicijai davus balsus aš matau tikrą pokytį priėmus tam tikrus sprendimus – įstatymų pakeitimus,“ – G. Paluckas neseniai sakė.

Jeigu kam nors labai nepatinka kuri nors valdančiosios koalicijos partija, siūlyčiau pakeliauti po Lietuvą –  maža, bet marga – politiškai taip pat – ta mūsų žemė, ar ne?

Sutikite, kad Seime per mūsų trumpą Nepriklausomybę jau matėme visko – ir Venckienės „garliavinius“, ir Valinsko „šoumenus“, ir neretai anarchišką „Laisvę.“

Prašau nesekite pasakų, kad tik konservatoriai myli Tėvynę bei turi Dangaus dovaną krizes suvaldyti! 

Atvirkščiai – puikiai geba ir jas sukelti, ypač jei prie partijos vairo stovi Gabrielius – ne Arkangelas, o Anūkas, su kuriuo vertėme batką Baltarusijoje ir klupdėme Kiniją.

Teisybės dėlei, būtent konservatoriai – ne visada pagrįstai –  joja ant bauginimo arkliuko – Rusija, Kinija ar marsiečiais.

Su TS-LKD premjeru, truputį naciuku Laurynu Kasčiūnu, jau, matyt, būtume įsikibę Rusijai į koją – Kaliningradas gali būti mūsų! – šeštadieniais vykę į privalomus karinius mokymus visiems – nuo darželinukų iki senukų – bei mokėję tokius gynybos mokesčius, kad Kubiliaus naktinė reforma 2008 metais atrodytų kaip malonus šlapias paauglio sapnas.

G. Palucko vyriausybė veikia istoriniu metu – gynybos struktūroje nelieka – ar jos lieka mažai – Amerikos, didžiausios ligšiolinės Lietuvos sąjungininkės. 

Nato skėtis, kuriuo didžiavomės kaip maži vaikai smėlio dėžėje – kaip rėtis, o Lietuvos gynyba po Amerikos šunybės – mūsų pačių reikalas.

Amerika durimis trinktelėjo ne keturiems metams, nes prezidentas Donaldas Trumpas siekia žymiai daugiau nei tik išrauti savo pirmtako, crooked (sukčiaus) Džou Baideno palikimą su visomis šaknimis ir šakelėmis  –  iškastruoti visą liberalią demokratiją, ant kurios yra pastatyta visa Amerika ir Vakarų Europa, Lietuva – taip pat.

Trumpą lengva skaityti – Amerika jam atrodo leftistų ir komunistų užvaldyta ir žlugdoma, Europa – tokia pati, be to, daug metų turškiasi Amerikos pinigais sukurtoje gerovėje ir po Amerikos gynybos skėčiu. Iki Trampo tarifų pasiutpolkės vidutinis JAV tarifas ES prekėms tebuvo apie 3.5 procento. 

Galėčiau pajuokauti: kol Europa ir Lietuva nepakeis savo konstitucinės santvarkos ir neįkurs Dievo karalystės, Trumpui, kuris yra įsitikinęs savo dieviška misija, būsime visai neįdomūs. 

G. Paluckas, S. Skvernelis ir R. Žemaitaitis – protingi vyrai, puikiai supranta, tik viešai nesako, kad JAV karių išvedimas iš Europos – ir Lietuvos – tik laiko klausimas.  

Jeigu panikuosi, kiekvienas lūšies viauktelėjimas ar pirstelėjimas miške Baltarusijos-Lietuvos pasieny gali atrodyti kaip rusiškų tankų džeržgėjimas. 

Chm, kada numatytos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų pratybos pasienyje? Šiais metais? Ar kai, padedant Amerikai, Rusija parklupdys Ukrainą?

Juokinga manyti, kad 6 procentai bendrojo vidaus produkto gynybai mus apgins! Kodėl 6, o ne 6,737378, 8.939 ar visi 15 procentų?

Spustelsi „gazą“, ekonomikos šarnyrai išlėks. O dabar Lietuvos ekonomika (žinoma, ir buvusios TS-LKD vyriausybės nuopelnas) – daug tvirtesnė nei brolių latvių, o estai sėdi recesijoje jau tris metus.

Žodžiu, priežasčių nerimui ar panikai – nors vežimu vežk, tačiau premjeras G. Paluckas visus ramina atsakingai: „Koalicijos partneriai neturėtų, gąsdinti ir bauginti visuomenės.“

Buvusiam konservatorių vedliui, o dabar žurnalistikos pirmakursiui Gabrieliui  Landsbergiui tokia atsakinga ramybė – ne prie širdies: „Galiausiai kils visai kitokio pobūdžio visuomenės panika, kai gyventojai pradės suprasti, arba jau dabar vis labiau pradeda suprasti, kad situacija progresuoja daug labiau negu jiems atskleidžia valdžia. Kai jauti nerimą, o Vyriausybė tau pasako „nesijaudink“, tai juk vis tiek jauti nerimą“ – jis  įspėjo praėjusią savaitę.

Ach, pone Gabrieliau, kad tik spėtumėte laiku į savo vilą Graikijoje pabėgti!

Lietuvos žmonės, drįstu pasakyti, nėra tokie naivūs, bailūs ir „panikiorai“. 

Su skausmu genuose, perduodamuose iš vienos kartos į kitą, bei  su puoselėjama istorine atmintimi esame daug tvirtesni nei kiti! Kartoti nė nereikia – gynyba yra šios Vyriausybės svarbiausias reikalas.

Premjeras G. Paluckas tampa visų šalies žmonių, o ne Vilniaus burbulo premjeru: per keturis mėnesius G. Paluckas aplankė tiek šalies savivaldybių, kiek jo pirmtakė, konservatorė I. Šimonytė, neaplankė jų per keturis savo premjeravimo metus.

Žinoma, dar labai anksti Palucką girti, nes Vyriausybės laukia milžiniški sprendimai – dėl gynybos, dėl nekilnojamo turto apmokestinimo galvojant apie gynybos biudžeto didinimą, mūsų karių siuntimo į Ukrainą bei kiti.

Bet kol kas G. Paluckui noriu tarti: „Ačiū, premjere, už atsakingą ramybę!“

Linas JEGELEVIČIUS

„Palangos tiltas“ redaktorius