Nenuorama Antanas nuo kurio žagsi Prezidentė, premjeras ir Palangos meras

Aštuoniasdešimt dvejų palangiškio Antano Bartkaus diena dažnai prasideda vienodai- prie rašomojo stalo: atkreipti kurio nors valstybės ar vietos valdžios pareigūno dėmesį į esančias ir tariamas Palangos ar valstybės bėdas. Garbaus amžiaus pašnekovas  prisipažino parašęs ne vieną laišką buvusiam prezidentui Valdui Adamkui, dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, premjerui Algirdui Butkevičiui, jais yra užvertęs miesto merą Šarūną Vaitkų ir kitus politikus, taip pat savo mėgstamą kurorto laikraštį „Palangos tiltą.“. Kai nenuoramos Antano laiškų srautas baigiasi, vadinasi, kad jis- Floridoje, kur gyvena senolio dukra. Apie savo gyvenimą A. Bartkus jau suguldė mintis į mokyklinį sąsiuvinį. „Bus ką mano anūkams ir proanūkiams paskaityti,“- sako įdomus žmogus.

Didžiuojasi atžalomis

Garbaus amžiaus palangiškis su žmona išaugino ir į gyvenimą išleido keturis vaikus: tris dukras ir sūnų. Kalbėdamas apie savo atžalas, pašnekovas neslėpė pasididžiavimo. "Dvi mano dukros - Aušra ir Jūratė labai gerai mokėsi, baigė vidurinę mokyklą aukso medaliu. Dukra Jūratė Budrienė ir Žemės ūkio akademiją baigė raudonu diplomu. Būdama trečiame kurse ji ištekėjo, pagimdė vaiką, kurį mes pora metų auginome, kol dukra baigė mokslus. Tada ji išsivežė savo vaiką į Širvintus. Dabar dukra dirba "Kretingos grūduose" komercijos direktore", - pasakojo pašnekovas.

Kita A. Bartkaus dukra - Asta, pašnekovo teigimu, buvusi labai sportiška. " Ji baigė Šiaulių Pedagoginį, žaidė krepšinį. Asta žaidė Šiaulių Pedagoginio rinktinėje. Baigusi ji įgijo keturias specialybes. Paskui dirbo Lapėse mokytoja, o vėliau išvažiavo į JAV, kur dirba padavėja ant Meksikos įlankos kranto. Iš pradžių jai buvo sunku, valė viešbučius, dabar jau įsitvirtino - greit dirbs nuomotoja. Bepigu žmonėms Floridoje, kur jie nežino, kas yra radiatorius, kur nuolat šilta. Dar Radvilišky kai mokėsi vidurinėje mokykloje, Asta už įvairias komandas žaidė krepšinį", - kalbėjo A. Bartkus.

Dukra Asta - ne vienintelė pašnekovo atžala, išvykusi laimės ieškoti už Atlanto. Pasididžiavimo savo vaikais neslepiantis tėvas pasakojo, jog dukra Aušra - valymo firmos direktorė JAV. "Jos vyras dirba golfo direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Anūkas Povilas jau baigė pirmą kursą Čikagoje", - sakė palangiškis.

Vienintelis pašnekovo sūnus gyvena Lietuvoje. "Sūnus Ovidijus - "Kretingos grūdų" generalinis direktorius. Jis valdo 60 procentų akcijų. Sūnus padėjo man įsigyti butą Palangoje", - pasakojo tėvas.

Pasiteiravus, ar nebuvo gaila taip toli išleisti dukterų, A. Bartkus sakė: "Nebuvo. Tegu važiuoja laimės ieškoti".

Emigracija - labai blogai

Nors dvi dukros gyvena toli nuo tėvynės, garbaus amžiaus palangiškis tikino, jog emigracija mūsų šaliai yra negerai. "Emigraciją vertinu labai blogai. Tie emigrantai atsiunčia šešis milijardus dolerių į Lietuvą - papildo biudžetą, bet emigracija nėra gerai. Per pirmą pusmetį išvyko keturiasdešimt tūkstančių jaunuolių. Mano anūkas Taugirdas universitete visus dalykus baigė anglų kalba ir išvyko į Australiją, bet greit grįžo atgal į Lietuvą", - pasakojo garbaus amžiaus palangiškis.

Pasak pašnekovo, didžiausia emigracijos blogybė ta, kad šalį palieka jauni žmonės. "Į užsienį senukai nevažiuoja - išvyksta jauni žmonės. Pas mus trūksta darbo jėgos, todėl yra blogai. Kaimai tušti, sodybos tuščios, ūkininkai neranda traktoristų, kiaulių šėrėjų, melžėjų - jau dabar jos operatorės", - apgailestavo A. Bartkus.

Pagrindiniu emigracijos varikliu pašnekovas įvardino žemus darbo užmokesčius. "Per mažai moka už darbą. Na, dabar jau didina minimumą, mokinio krepšelį, atstatinėja pensijas", - svarstė pašnekovas.

Lankėsi JAV

Palangiškis beveik kiekvienais metais lanko JAV gyvenančias dukteris, todėl už Atlanto jau yra pabuvęs ne kartą. "Jau dvylika kartų buvau Amerikoj. Dukros mums suveikė žalią kortelę. Mano dukros turi dvi pilietybes - jos iš Lietuvos išvyko dar tada, kai dar galima buvo gauti antrą pilietybę ir neatėmė Lietuvos", - pasakojo pašnekovas.

Neretai viešėdamas svečioje šalyje A. Bartkus turi galimybę stebėti tenykščių žmonių papročius, pomėgius, gyvenimo būdą. "Ten šilta, gražu, kiekviena gyvenvietė turi savo baseiną, paštą. Ten nuvykęs, aš kasdien žvejoju. Dar ten yra salės, kur kiekvieną savaitę susirenka gyventojų susirinkimai. Jie atsineša savo užkandą, savo gėrimą ir susirenka pasitarti. Labai mėgsta amerikietišką futbolą", - savo įspūdžius pasakojo palangiškis.

Pasmalsavus, ar amerikiečiai garbaus amžiaus lietuviui atrodo kultūringi, A. Bartkus sakė: "Labai aukšta kultūra, bet kai kurie milijonieriai - išpuikę. Kai amerikonas ant stalo susidėjęs kojas prie baseino skaito knygą - kur čia kultūra? Bet šiaip kultūra labai gera".

Rašo merui

Paprašytas palyginti lietuvių ir amerikiečių elgesį, palangiškis tikino, jog mūsų šalyje dar labai daug nekultūringų, nemandagių žmonių. "Pernai Palangoje prie vaikų darželio mane moteris partrenkė su dviračiu - matyt, vaiką vežė į darželį. Tai ji net neatsisuko, neatsiprašė, nors mane tikrai užgavo. Daug dar netvarkos Palangoje. Kas savaitę merui rašau kritinius straipsnius ir pasiūlymus: šunys palaidi laksto gatvėse, vieną kartą man net į koją įkando. Betvarkė ir su vandens ūkiu: įvedė mokestį pardavimo kaina", - pasipiktinimo neslėpė pašnekovas, vardindamas ir daugiau, jo nuomone, taisytinų negerovių.

A. Bartkus pateikė ir pasiūlymų, kurie, jo nuomone, galėtų būti miestui naudingi. "Siūlau perkelti pirminį sveikatos centrą ir ligoninę į "Vyturį". Atliks keturi didžiuliai pastatai - gautų į biudžetą pinigų. Važiuojant į ligoninę darytis tyrimų palei plentą eina šaligatvis. Kodėl negali jo palopyti, paremontuoti?" - mintimis dalinosi palangiškis.

Pašnekovas atskleidė ir šiandienos savo užsiėmimą. "Jau penkti metai prižiūriu pusės hektaro ploto žemės sklypą. Ten auga devyniolika vaismedžių. Man tame sklype leidžia susikasti daržiuką. Turiu prižiūrėti, kad bomžai nelaužytų vaismedžių šakų. Tą darbą aš dirbu visuomeniniais pagrindais - už tai, kad leidžia susikasti daržiuką. Ir dar esu visuomeninis policininkas - policijos rėmėjas", - kalbėjo palangiškis.

Ketina išleisti knygą

A. Bartkaus gyvenime būta ir džiugių, ir labai skaudžių išgyvenimų, netekčių. Netrumpą savo gyvenimo kelią palangiškis yra aprašęs storame sąsiuvinyje, tačiau šio rankraščio išleisti kaip knygos pašnekovas tikino neketinantis. "Nespausdinsiu. Paliksiu atminčiai šeimos istoriją, kad neužsimirštų, kai aš numirsiu. Daug kas rašo šeimos istorijas, ir aš parašiau - paliksiu anūkams, proanūkiams", - sakė A. Bartkus.

Aprašyta gyvenimo istorija - ne vienintelis A. Bartkaus rankraštis. "Aš renku tautosaką. Ją renku iš laikraščių, žurnalų, knygų, kai susitinku su žmonėmis - iš jų pasakojimų. Leisiu knygą. Iš viso bus dvi knygos: vieną knygą sudarys mįslės, o antra jos dalis bus patarlės, aforizmai, anekdotai. Kitą knygą rašysiu sveikatos klausimais", - kalbėjo palangiškis. Pasiteiravus, ar domisi sveika gyvensena, sveikatos puoselėjimu ir kitais su sveikata susijusiais klausimais, A. Bartkus tikino, jog ši tema jam yra svarbi. "Nesu sirgęs gripu, tik Amerikoje pirmą kartą susirgau, tai nuo to laiko skiepijamės", - sakė pašnekovas.

50 gramų - per mažai?

A. Bartkus nuėjo ilgą gyvenimo kelią ir sulaukė garbingo amžiaus. Aštuoniasdešimt dveji metai - ne kasdien sutiksi žmogų, kuris gali didžiuotis tiek laiko viešintis šioje ašarų pakalnėje. Paprašytas atskleisti ilgaamžiškumo paslaptį ir galbūt netgi duoti receptą, kaip sulaukti tokio garbingo amžiaus, ilgaamžis šypsojosi. "Po pietų arba ant pusvakarių - čierkutė baltos. Aš taip darau. Kartą šeimos daktarės paklausiau, ar darau nusikaltimą, o ji sako: "Per mažai po penkiasdešimt, gerk po šimtą". Tikriausiai pajuokavo daktarė. Turiu alerginę slogą, kuri nepagydoma, ir alerginį bronchitą. Amerikos Meksikos įlankoje yra ištirpusių keturiolika mineralinių medžiagų - daugiausia druskos. Tai aš tuo vandeniu skalauju nosį - nei slogos, nei bronchito nelieka. Kai einu žvejoti Meksikos įlankoje, pats to vandens pasisemiu ir parsivežu", - pasakojo ilgaamžis ir pridūrė, kad į kitų būgštavimus, esą toks vanduo pilnas mikrobų, nesterilus, jis tik ranka numojantis.

Į devintą dešimtį įkopęs pašnekovas teigė sveikam maistui daug reikšmės neteikiantis. "Valgau viską. Labiausiai keptas maistas patinka. Mano skrandis tik geležies nesuvirškina. Labai mėgstu rūgpienį - tai labai vertingas maistas, nes jis rauginamas kaip naminis pienas. Jį raugindami įdeda rūgimo bakterijų, kurios yra labai vertingos. Dabar mes geriame pasterizuotą pieną, o vaikystėje aš mėgdavau naminį pieną - kuo šiltesnį", - pagiriamųjų žodžių pienui negailėjo ilgaamžis.

Pasiteiravus, ar jaunystėje užsiimdavo sportu, A. Bartkus sakė: "Sportuodavau. Šaškių pirmą atskyrį turėjau. Kai dirbau mokyklos dirrektoriumi, žaidžiau šaškėmis ir krepšinį".

Palanga gera poilsiautojams

A. Bartkus pasakojo jaunystėje, kai dar negyveno Palangoje, dažnai atvykdavęs į kurortą. "Dabar gyvenu Palangoje. Jaunystėje susidėdavau vaikus į mašiną, atvažiuodavome į Palangą, pasidegindavome - ir atgal. Daug kartų esu buvęs Palangos reabilitacinėje ligoninėje", - prisiminė pašnekovas.

Paprašytas palyginti kurortą savo jaunystės laikais ir dabar, palangiškis apgailestavo, jog šiandien Palangoje sudarytos labai geros sąlygos poilsiautojams, tačiau pagyvenusiems žmonėms, pašnekovo nuomone, dėmesio pritrūksta. "Dabar Palangoje poilsiautojams žymiai geriau negu anksčiau: pastatė stadioną, Nemirsetoje atidarys kempingą, padarė vaikų žaidimų aikštelę, išasfaltavo nemažai gatvių, nutiesė dviračių takų. Bet nieko nepadaro biednam žmogui: ar atpigino elektrą, vandenį? Nuo kitų metų įves įvažiavimo mokestį. Paprasti žmonės Palangoje šiandien gyvena žymiai blogiau: pabrango šiluma, vanduo, elektra, šiukšlės. Meras Š. Vaitkus nemyli senų žmonių, o viską daro tik poilsiautojų labui - kam mums, pensininkams, reikalingas tas fontanas?"- klausė garbaus amžiaus sulaukęs palangiškis. Pasiteiravus, ar anksčiau kurorto valdžia labiau rūpinosi pagyvenusiais žmonėmis, A. Bartkus sakė: "Ir anksčiau nė vienas meras pensininkais nesirūpino".

Kalbėdamas apie kurortą šiandien, A. Bartkus išvardino ir daugiau paties pastebėtų negerovių. "Dar Palangoje inspektoriai per mažai kontroliuoja greitį. Važiuoja beveik šimtą kilometrų per valandą mieste, o galima tik penkiasdešimt. J. Basanavičiaus gatvėje žmonės vaikšto dviračių taku. Gerai, kad mano dviratis turi dūdą. Kai uždūduoju, jaunimas sako, ką, negali apvažiuoti? Sakau, aš taisyklių nepažeidinėsiu", - kalbėjo palangiškis.

Trumpai

Gimė: "Kelmės rajone, Saudininkų kaime - pusantro kilometro nuo Dubysos".

Zodiako ženklas: Vandenis

Laisvalaikio pomėgiai: "Maudausi, pasikaitinu, rašau straipsnius, merijai kritinius pasiūlymus, politikams laiškus".

Principas, kuriuo gyvenime vadovaujasi: "Visuomet stengiuosi padėti žmogui".

Apie Palangą: "Dabar Palangoje poilsiautojams žymiai geriau negu anksčiau: pastatė stadioną, Nemirsetoje atidarys kempingą, padarė vaikų žaidimų aikštelę, išasfaltavo nemažai gatvių, nutiesė dviračių takų. Bet nieko nepadaro biednam žmogui".