Paskelbtas Europos lyčių lygybės indeksas: Lietuva tebestovi vietoje

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) paskelbė atnaujintą Lyčių lygybės indeksą, kuriuo matuojama moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungos šalyse. Duomenys rodo, kad visiškos moterų ir vyrų lygybės link vis dar judama lėtai – per metus Lyčių lygybės indeksas padidėjo tik 0,6 balu – nuo 68 iki 68,6 balų iš 100 galimų. Lietuva išlieka 20-oje vietoje. EIGE skelbia, kad augimą labiausiai lėmė pažanga moterų galios srityje. Jei šio progreso nebūtų, indeksas būtų smukęs žemyn dėl Covid-19 pandemijos neigiamo poveikio lyčių lygybei.

EIGE ekspertai tvirtina, kad pandemija visoje Europoje neigiamai paveikė trapius, nuo 2010 stebėtus lyčių lygybės pasiekimus. Pirmą kartą per dešimtmetį lyčių nelygybė didėjo darbo, švietimo, sveikatos būklės ir sveikatos paslaugų prieinamumo srityse. Atskiras indekso autorių dėmesys buvo skirtas su pandemijos poveikiu susijusiai nelygybei darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo srityje: vaikų ir buities priežiūrai, lanksčių darbo sąlygų taikymui.

Lietuva užstrigo 20-oje vietoje

Lyčių lygybės indekse Lietuva pakilo 2,2 balais. Palyginus su kitomis ES valstybėmis, Lietuvos įvertinimas padidėjo labiausiai, tačiau, kaip ir praėjusiais metais, liekame 20-ti. Nors bendroje Europos lentelėje Lietuva stovi vietoje, o įvertinimas (60,6 balų) vis dar atsilieka nuo ES vidurkio (68,6 balų), minimalų lyčių lygybės indekso augimą lėmė pasiekimai galios ir žinių srityse.

Geriausiai Lietuva įvertinta darbo srityje – čia surinkome 73,9 balus ir užėmėme 11 vietą iš visų valstybių narių. Vis dėlto, tai nereiškia pagerėjimo – lyčių lygybės darbo srityje rodiklis nuo 2019 metų netgi šiek tiek sumažėjo (nuo 74,2 iki 73,9 balų). 

„Šie duomenys signalizuoja, kad reikia susirūpinti lyčių lygybe Lietuvos darbo rinkoje. Užimtumo tarnybos duomenimis Lietuvoje moterų nedarbas antrus metus iš eilės yra didesnis nei vyrų. Šiuo metu darbo neturi 7,8 tūkst. daugiau moterų, nei vyrų. Tai rodo, kad pandemijos išaugintas nedarbo atotrūkis vis dar nesugrįžo į priešpandeminę situaciją“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Lyčių lygybės indekse Lietuvos įvertinimas paaugo žinių srityje (+1,5 balų). Labiausiai – dėl pagerėjusios lyčių pusiausvyros aukštojo ir aukštesniojo mokslo studijose. Siekiant nustatyti šį rodiklį, matuojama kiek vyrų ir moterų studijuoja feminizuotomis vadinamas specialybes – pedagogikos, sveikatos ir socialinės rūpybos, humanitarinių bei meno sričių mokslus.

Geresnį įvertinimą Lietuva gavo ir galios srityje (+ 6,1 balų) – čia ji užima 18-ą vietą tarp kitų ES valstybių. Šį pokytį paskatino pažanga politinių sprendimų priėmimo srityje. 2022 m. 42 proc. ministrių ir viceministrių pareigų ėjo moterys (+ 15 proc. nuo 2019 m.). Tai vienas geriausių rodiklių ES. Tiesa, aukščiausiu lygmeniu lygybės vis dar labai trūksta: Seime šiuo metu yra tik 28 proc. moterų, o tai tebėra mažesnis skaičius už ES vidurkį (33 proc.).

EIGE duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje labai ryški lyčių nelygybė pinigų srityje. B. Sabatauskaitė pastebi, kad pažanga sulėtėjusi: „Čia mes nuolat užimame žemą vietą, šiemet – 24-tą. Nuo 2019 metų šalies įvertinimas šioje srityje gerėjo vos puse balo. Problemą patvirtina ir nacionalinė mūsų šalies darbo užmokesčio atotrūkio statistika: 2021 metais moterys uždirbo vidutiniškai 11,1 proc. mažiau, nei vyrai. Akivaizdu, kad mažesni atlyginimai lemia ir mažesnes moterų pensijas, o tai atsiliepia ir skurdo statistikoje. Pernai moterų skurdo lygis siekė 22,4 proc., vyrų – 17,1 proc. Labiausiai skursta 65 metų amžiaus ir vyresnės moterys – net 42 proc.“.

Covid-19 pandemijos poveikis lyčių lygybei Lietuvoje: našta ant moterų pečių

Specialioji šių metų lyčių lygybės indekso tema – pandemijos padariniai. Buvo vertinama, kaip ant vyrų ir moterų pečių krito vaikų priežiūra, ilgalaikė suaugusių asmenų priežiūra, namų ruošos darbai. Taip pat vertinta, kaip keitėsi susitarimai dėl lanksčių darbo sąlygų. 

Remiantis EIGE duomenimis, 2021 metais net 57 proc. Lietuvos moterų nurodė, jog vaikus prižiūri visiškai vienos, arba beveik nepadedamos antrųjų pusių ir kitų asmenų. Tą patį tvirtino tik 13 proc. vyrų. Šis 44 proc. siekiantis nelygybės rodiklis – vienas ryškiausių Europos Sąjungoje. Pandemijos metu  43 proc. moterų ir 21 proc. vyrų teigė, kad vaikų iki 11 metų amžiaus priežiūrai skyrė daugiau nei 4 valandas kasdien. Dauguma moterų ir vyrų savo vaikų priežiūrai pasitelkė senelių ir kitų giminaičių pagalbą. 

Sergančių, negalią ar kitų specialių poreikių turinčių artimųjų ilgalaikė priežiūra taip pat dažniau teko moterims, nei vyrams – 25 proc. moterų ir 14 proc. vyrų nurodė, kad pandemijos metu tam skyrė daugiau nei 4 valandas per dieną. Tiesa, daugiau nei pusė moterų ir vyrų ilgalaikės priežiūros reikmėms naudojosi giminaičių, kaimynų ir draugų pagalba.

Namų ruošos darbai pandemijos metu dažniausiai gulė ant moterų pečių – net 70 proc. moterų, lyginant su 8 proc. vyrų, nurodė namų ruošos darbus atliekančios pačios arba daugiausia pačios. 16 proc. moterų, lyginant su 5 proc. vyrų, namų ruošos darbams skyrė daugiau kaip 4 valandas per dieną.

Anot B. Sabatauskaitės, duomenys rodo, kad pandemija dar labiau pagilino iki šiol egzistavusią ryškią lyčių nelygybę namų ruošos ir priežiūros srityse. „Karantino metu daug žmonių dirbo iš namų, o darbus turėjo derinti su nuotolinėse pamokose dalyvavusių vaikų priežiūra, nes darželiai ar mokyklos buvo laikinai uždaryti. Ilgalaikės artimųjų priežiūros paslaugos tapo sunkiau prieinamos, todėl slaugyti, prižiūrėti vyresnio amžiaus artimuosius ir asmenis su negalia teko patiems. Tiek vaikų, tiek artimųjų priežiūrai moterys skyrė daugiau laiko. Tai rodo, kad visuomenėje vis dar įsisenėjusios lyčių normos, kuriose šie darbai dažniausiai laikomi moteriškais“, – sako B. Sabatauskaitė.

Aukščiausius Lyčių lygybės indekso įvertinimus gavo Švedija, Danija ir Nyderlandai, o žemiausius – Vengrija, Rumunija bei Graikija.

Lyčių lygybės indeksas matuoja ES valstybių lyčių lygybės pažangą šešiose srityse: darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos. Darbo srityje vertinamas moterų ir vyrų užimtumas bei pasiskirstymas į „moteriškas“ ir „vyriškas“ profesijas darbo rinkoje. Pinigų srityje atsižvelgiama į tai, kaip finansiniai resursai (uždarbis, pajamos) pasiskirsto tarp lyčių bei kokioje ekonominėje padėtyje gyvena moterys ir vyrai. Žinių srityje vertinamas moterų ir vyrų dalyvavimas švietimo sistemoje bei lyčių pusiausvyra feminizuotose specialybėse. Laiko srityje matuojama, kiek moterys ir vyrai skiria laiko buities, vaikų priežiūrai ir laisvalaikiui. Galios srityje analizuojama lyčių pusiausvyra politikoje, ekonomikoje ir visuomeninės svarbos organizacijose. Sveikatos srityje vertinama moterų ir vyrų sveikatos būklė, su sveikata susijusi elgsena ir sveikatos paslaugų prieinamumas.