Lietuvos savivaldybių indeksas 2014: iš septynių miestų Palanga šešta

Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet atliekamas tyrimas, vadinamasis Lietuvos savivaldybių indeksas, Palangai ir šiemet nebuvo palankus: iš septynių miestų savivaldybių ji pripažinta šešta. 2014-ųjų gruodį, įvertinus 2013-ųjų duomenis, geriausiu paskelbtas Klaipėdos miestas, o prasčiausiai įvertinti Šiauliai. Iš 53-ijų rajonų savivaldybių pirmoje vietoje antrus metus iš eilės įsitvirtina Kauno rajono savivaldybė, indekso apačioje – Alytaus rajonas.

Vertina dešimt sričių
Ketvirtą kartą Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas vertina, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai savivaldybės valdomos, bei matuoja žmonių ekonominę laisvę savivaldybėse.
Savivaldybės vertinamos dešimtyje gyventojams ir investuotojams aktualių sričių: komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos, mokesčiai, turto valdymas, administracija, biudžetas.
Kiekviena sritis sudaryta iš rodiklių, kuriems savivaldybė gali daryti tiesioginę įtaką savo sprendimais. Pastarųjų reikšmės įvertinamos balais nuo 0 iki 100, taip išrikiuojant savivaldybes nuo geriausios iki blogiausios.
Vadovaujantis indekso vertybėmis, ideali savivaldybė yra tokia, kuri taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas; savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų; mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių; mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Pirmauja Klaipėda
7-ių miestų savivaldybių reitingą pradeda Klaipėdos miestas (81 balas iš 100 galimų). Toliau rikiuojasi Vilniaus m. (75), Panevėžio m. (63,6), Kauno m. (61,3), Alytaus m. (56,9), Palangos m. (38,4), Šiaulių m. (34,1) savivaldybės.
„Pirmaujanti Klaipėda – patraukli verslui, savivaldybė nevaržo konkurencijos, o iš to laimi gyventojai – turi daugiau galimybių pasirinkti, kas juos gydys, kas išveš šiukšles. Tačiau tai nereiškia, kad nėra, kur tobulėti. Klaipėdai kaip ir didžiajai daliai Lietuvos savivaldybių reikia sunerimti dėl didelių skolų“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Vadovaujantis 2013 metų duomenimis, 42 Lietuvos savivaldybės grimzdo į skolas. Per 2013 metus skolos išaugo dar 118 mln. litų. Miestų savivaldybių skolos vidutiniškai siekia 55 proc. nuo pajamų, rajonų savivaldybių mažiau – vidutiniškai 46 proc. nuo pajamų. Skolų augimą pavyko suvaldyti trečdaliui, t. y. 18-ai, šalies savivaldybių – šiose savivaldybėse skolos per 2013 metus mažėjo.
„Indekso apačioje esantys Šiauliai taip pat yra įkritę į gilią skolos duobę, tačiau sveikintina, kad miestas jau pradėjo kapanotis ir per 2013 metus skolą sugebėjo sumažinti. Juk augančios skolos reiškia ir augančias palūkanas, už ką mokesčių pavidalu susimoka ne kas kitas, o gyventojai. Skolindamiesi galime sulaukti ir tokios dienos, kai savivaldybėms teks galvoti vien apie skolos grąžinimą, laiko ir pinigų pasirūpinti moksleivių vežimu į mokyklą ar gatvių apšvietimu tiesiog nebebus“, – teigia LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.

Teigiamos tendencijos
Lietuvos savivaldybių indekso 2014 duomenys atskleidė ir teigiamų tendencijų. Pavyzdžiui, savivaldybės atsisako nenaudojamų pastatų ir nereikalingų verslų.
„Tai labai teigiama tendencija, kuri parodo, kad savivaldybės vis labiau supranta, kad ne savivaldybių darbas yra kirpti ar prausti gyventojus. Nusimetusi šalutinių funkcijų naštą savivaldybė visą dėmesį ir jėgas gali skirti savo tiesioginiam darbui – efektyviam savivaldybės valdymui, investicijų pritraukimui“, – teigia L. Rekašius.
Iš 53-ijų rajonų savivaldybių antrus metus indekse pirmauja Kauno rajonas, kur gerai įvertinta tiek investicinė, tiek socialinė aplinka. Pavyzdžiui, per 2013 metus Kauno rajone vietinės investicijos didėjo 29 proc., pašalpų gavėjų mažėjo 11 proc. Prasčiausiai iš rajonų savivaldybių šiemet įvertinta Alytaus rajono savivaldybė.
Geriausiųjų penketuką (iš 53-ių ne miestų savivaldybių) sudaro Kauno r. (70,2 balo iš 100), Plungės r. (68), Klaipėdos r. (65,8), Druskininkų r. (63,9), Kėdainių r. (63,6) savivaldybės.

Palanga – šešta
Palangos m. savivaldybė, surinkusi 39 balus iš 100, indekse užėmė 6 vietą iš 7 miestų savivaldybių. Savivaldybė indekse išlaikė tą pačią vietą, kaip ir pernai. Nors pagerėjo sveikatos, socialinės rūpybos ir mokestinės aplinkos vertinimas, tačiau pablogėjo komunalinio ūkio, biudžeto bei švietimo sričių vertinimai.
Sveikatos srityje (gavusi 95,2 balo Palanga yra trečia po geriausiai įvertinto Panevėžio ir antroje vietoje likusios Klaipėdos) geresnis įvertinimas nei praėjusiais metais skirtas už aukštą konkurencijos lygį. Savivaldybėje tarp šeimos gydytojų daugėjo dirbančių privačiai. Taip pat daugiau gyventojų rinkosi privačių šeimos gydytojų paslaugas. Mažėjantis bedarbių, negalinčių ilgiau nei metus susirasti darbo, bei socialinės paramos gavėjų skaičius pagerino socialinės rūpybos srities įvertinimą. Savivaldybėje mokesčių tarifai išliko nepakitę, tačiau mokestinės aplinkos vertinimas gerėjo pastariesiems išaugus kitose savivaldybėse, pvz., nekilnojamojo turto mokesčiui Alytuje.
Gerai įvertinta ir transporto sritis – Palangai skirta 100 balų ir ji dalijasi pirma vieta su Alytaus savivaldybe.

Daugiausiai valdininkų...
Užimti aukštesnę poziciją savivaldybei sutrukdė prastesni nei praėjusiais metais švietimo, biudžeto bei komunalinio ūkio sričių įvertinimai.
Patalpų panaudojimas mokyklose Palangos m. savivaldybėje yra vienas neefektyviausių tarp visų miestų savivaldybių.
Tarp miestų savivaldybių vienam gyventojui pajamų daugiausiai tenka Palangos m., tačiau miesto skola vis vien auga. Tai lėmė žemesnį biudžeto srities įvertinimą.
Savivaldybei priklausanti vandens tiekimo įmonė dirbo nuostolingai, o šilumos tiekimo kaina yra viena iš didžiausių tarp miestų savivaldybių.
Geresnį bendrą įvertinimą sutrukdė gauti ir tai, kad vienam savivaldybės gyventojui tenka daugiausiai savivaldybės darbuotojų, palyginti su kitomis miestų savivaldybėmis. Tai rodo darbo neefektyvumą.

„Palangos tilto“, LLRI inf.