Palangiškių gripas nepuola, bet peršalimo ligos kimba

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, gripo epidemijų „sezonas“ Lietuvoje prasideda gruodį ir tęsiasi beveik iki pavasario pradžios – kovo mėnesio. Gruodį bei sausį didelio sergamumo gripu bei ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) tiek visoje šalyje, tiek mūsų mieste nebuvo užfiksuota. Tačiau pastaruoju metu sergančiųjų skaičius auga. Ir nors Palangoje gripo atvejų diagnozuota nebuvo, peršalimo ligos ir jas lydinčios ŪVKTI kimba ir prie suaugusių, ir prie mažųjų palangiškių.

Palangoje gripo nediagnozuota
„Gripo atvejų Palangoje dar nefiksuojama, o peršalimo sukeltų ligų bei susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius auga, tačiau ne gąsdinančiai“, – paklaustas, ar nepuola palangiškių gripas bei peršalimų sukeliamos ligos, sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėjas Remigijus Kučiauskas.
R. Kučiauskas informavo, jog sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Palangoje penktąją šių metų savaitę (sausio 26 – vasario 1 d.) siekė 29,23 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o prieš tai buvusią savaitę šis rodiklis buvo 27,36 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos penktąją šių metų savaitę diagnozuotos 45 palangiškiams. Sirgo 32 vaikai bei paaugliai iki 17 metų ir 13 suaugusiųjų.
Kaip pastebėjo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėjas, nuo spalio mėnesio, kuris kartais pavadinamas gripo „sezono“ pradžia, iki šio laiko Palangoje apskritai tebuvo pora gripo atvejų, ir tie patys fiksuoti praėjusių metų pabaigoje. Tad palyginti su pora ankstesnių metų, šiemet nei pats gripas, nei kokios sudėtingesnės jo formos negąsdino.
„Tiesa, vadinamasis gripo sezonas dar nesibaigė, jis tęsiasi iki kovo. Bet tikėkimės, kad ši ūmi epidemijomis pasireiškianti liga šiemet Palangą aplenks“, – sakė R. Kučiauskas.

„Tipiško“ gripo nebuvo
VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Šventosios bendrosios praktikos gydytojo kabinete dirbanti daug metų šventojiškių sveikata besirūpinanti šeimos gydytoja Nelia Macienė taip pat pasidžiaugė gan ramiu sezonu.
„Gripo atvejų, kuriuos galėtume pavadinti „tipiškais“, dar nebuvo“, – sakė gydytoja. Tačiau statistika nemeluoja – praėjusią savaitę į gydytoją kreipėsi daugiau peršalimo sukeltų simptomų kamuojamų šventojiškių, nei anksčiau. „Kreipiasi karščiuojantys žmonės, bet temperatūra nebūna didelė, sloguojantys, su skaudančiomis gerklėmis, pakosintys – žodžiu, paskutinėmis dienomis šventojiškius pradėjo kamuoti įprastos peršalimo ligos. Tiesa, diagnozuota ir plaučių uždegimo atvejų, buvo susirgusių angina“, – vardijo N. Macienė.
Gripo atvejų nebuvo diagnozuota ir pačioje Palangoje. „Praėjusią savaitę į gydytojus kreipėsi daugiau žmonių, nei prieš tai buvusį laikotarpį, ėmė sirgti ir suaugę, ir vaikai, – sakė Palangos ASC direktorė, šeimos gydytoja Jūratė Mikutienė. – Pacientams diagnozavome ŪVKT ligas, otitus, bronchitus, buvo keli pneumonijos atvejai. Nors sergamumas išaugo, tačiau pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau“.
Beje, šiais metais mažiau pacientų pasinaudojo galimybe pasiskiepyti nuo gripo. Pernai pasiskiepijusių buvo 430, šiemet – 300, iš jų 20 pacientų už vakciną mokėjo patys. „Galimybe pasiskiepyti nemokamai pasinaudojo visų grupių, kuriems tokia galimybė suteikiama, pacientai: ir sergantys lėtinėmis širdies, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, sergantieji piktybiniais navikais, vyresni nei 65 m. asmenys, taip pat globos bei slaugos įstaigų pacientai ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Tiesa, šiemet mes gavome mažiau nemokamos vakcinos, nei pernai, todėl mažiau ir pasiskiepijusių“, – sakė J. Mikutienė.

„Sezonas“ nesibaigė
„Nors iki šios dienos nediagnozavome nei vieno gripo atvejo, į mūsų bendrosios praktikos gydytojo centrą paskutinę sausio savaitę kreipėsi daugiau peršalusių bei susirgusių ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pacientų, – sakė centrui vadovaujanti šeimos gydytoja Sondra Kulikauskienė. – Gerokai padaugėjo sergančių vaikų, ypač lankančiųjų darželius bei besimokančių pradinėse klasėse“.
Paklausta, ar šis gripo „sezonas“ buvo ramesnis nei ankstesniais metais, S. Kulikauskienė pastebėjo, jog tiek pats gripas, tiek jo epidemijos iki Palangos ateina vėliau – iš pradžių pradeda sirgti Vilnius, Kaunas, paskui jau liga atkeliaujanti iki pajūrio.
„Dažniausiai pas mus gripo ir ŪVKTI pikas būna – jeigu apskritai mus pasieka – vasario antroje pusėje ir net kovo pradžioje, tad, taip sakant, sezonas dar nesibaigė. Tačiau reikia paminėti, jog epidemijos Palangoje jau keli metai nebuvo. Tiesa, prieš porą metų vasario pradžioje, kai keturiose Klaipėdos apskrities savivaldybėse buvo paskelbta gripo epidemija, ir Palangoje buvo pasiektas jos lygis, tačiau jau kitą savaitę sergamumas sumažėjo“, – priminė S. Kulikauskienė.
Pasak gydytojos, labai norėtųsi, kad ligos palangiškius aplenktų. Jeigu oro temperatūra, nuo kurios nemaža dalimi priklauso ir sergamumas gripu bei ŪVKTI, bus „lengvai minusinė“, taip ir turėtų būti. Bet jeigu termometro stulpelis kils virš nulinės padalos ir jei prisidės dar ir drėgmė, susirgimų bus.

Statistika: serga daugiau
„Klaipėdos apskrityje šių metų penktąją savaitę (sausio 26 – vasario 1 d.) sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis palyginti su 4 savaite (sausio 19-25 d.) padidėjo 1,1 karto (nuo 67,92 iki 71,36 atvejų 10 tūkst. gyventojų“, – praneša Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.
Gripu susirgo 31 Klaipėdos apskrities gyventojas (iš jų 15 vaikų). Daugiausia sergančiųjų gripu buvo Šilutės rajone – susirgo 12 žmonių, iš jų du vaikai, Klaipėdos mieste gripu susirgo keturi vaikai ir keturi suaugusieji.
Beje, penktąją šių metų savaitę dėl sunkios gripo ligos eigos buvo hospitalizuoti 2 suaugę Klaipėdos apskrities gyventojai.
Didžiausias sergamumas gripu bei ŪVKTI buvo užregistruotas Klaipėdos mieste – 83,46 atvejai 10 tūkst. gyventojų, mažiausias – Neringos savivaldybėje (atitinkamai 27,80 atvejo).
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos itin aršiai puolė vaikus – vaikų iki 17 metų amžiaus sergamumas ŪVKTI sudarė 77,57 proc.
Dera paminėti, jog, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra 1,04 karto mažesnis už praėjusių metų to paties laikotarpio sergamumo rodiklį. Tada jis siekė 74,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Primename, jog gripo epidemija skelbiama, kai iš 10 tūkstančių gyventojų ŪVKTI ir gripu serga per 100 žmonių, be to, gripo atvejai iš visų peršalimo atvejų turi sudaryti apie 30 procentų.

Bus aktyvi visą vasarį
Kaip teigia ir medikai, ir sveikatos centrų specialistai, viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ūmių ligų, nepaprastai pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų, bus aktyvi visą vasarį.
Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Šios infekcijos epidemijos Lietuvoje paprastai kyla gruodžio-vasario mėnesiais, todėl atėjus pavojingiausiam sezonui, kuomet tikėtina didžiausia tikimybė susirgti, būtina pasisaugoti patiems ir pasirūpinti savo artimųjų sveikata.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras primena, kad gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, kuomet įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę virusas patenka į sveiko žmogaus organizmą. Pavyzdžiui, užsikrėsti šia liga galima prisilietus prie durų rankenos, ant kurios yra gripo virusų. Infekcija taip pat gali sklisti aplinkoje kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint ir net kalbant.
Susirgus gripu pasireiškia šie būdingi gripo simptomai – šaltkrėtis, aukšta temperatūra (iki 39-40 C), kaulų „laužymas“, galvos, raumenų, sąnarių skausmas. Vėliau prisideda sloga, gerklės perštėjimas, kosulys. Dažniausiai skauda ir akis, juntamas bendras organizmo silpnumas. Paprastai gripo simptomai užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Gripui, skirtingai nei paprastam peršalimui, būdinga staigi pradžia ir eiga, ligos pradžioje pasireiškiantis organizmo apsinuodijimas.

Liga, kurios neveikia antibiotikai
„Mes nuolat akcentuojame organizmo grūdinimo, fizinės mankštos svarbą, patariame valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Taip pat labai svarbu kasdien pasirinkti tinkamą aprangą, stengtis neperšalti ir neatšalti kojų, vėdinti patalpas, vengti pervargimo, streso. Imunitetą stiprinti būtina nuolat, tačiau tai itin svarbu žiemą, kuomet tikimybė susirgti itin didelė“, – patarimais dalijosi Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Nijole Mozūraitienė.
Veiksmingiausia priemone nuo gripo šiuo metu laikomi skiepai, kurie nuo šios ligos apsaugo 70-90 proc. atvejų. Svarbu žinoti, kad gripas negydomas antibiotikais – šio viruso jie neveikia. Ligos eigą galima lengvinti tradicinės liaudies medicinos priemonėmis: prieš miegą kaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis, gerti virintą pieną su svogūnu, rugiagėlių žiedų, liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatas.
Visuomenės sveikatos specialistai, norintiems pabėgti nuo gripo viruso, pataria nuolat mankštintis ir grūdintis, vartoti daug žalio maisto, laikytis darbo ir poilsio režimo. Prasidėjus gripo epidemijai, reiktų vengti lankytis viešose vietose.