Palangiškiai peršalimo ligas veja grūdindamiesi ir tinkamai maitindamiesi

Eglė PALUBINSKAITĖ

Neįprastai šiltas šių metų ruduo, tačiau dažnas vis dėlto neįvertiname tikrųjų šiuo metų laiku tykančių sveikatos grėsmių, ypač peršalimo ligų. Gydytojai ragina nepamiršti, jog vis dėlto šiuo metu vėlyvas ruduo, kurio metu jau ima pulti bakterinės ir virusinės ligos. Ar esame tam pasiruošę? Kaip apsisaugoti nuo šaltojo metų laiko ligų? Kaip palangiškiai atsispiria joms?

Įvertinkime ligos požymius teisingai
Bakterinių ir virusinių ligų protrūkis, medikų duomenimis, dar stipriai nejaučiamas, ir gydymo įstaigos nėra užgultos sergančių pacientų. UAB „Šventosios ambulatorija“ vadovė, gydytoja Nelia Macienė dar kartą primena, kad, ko gero, geriausias būdas išvengti virusinių infekcijų – skiepai.
„Palangiškiai nežiūri į juos skeptiškai ir skiepijasi vis daugiau pacientų. Tiesa, dažniau skiepus pastaruoju metu renkasi vyresnio amžiaus pacientai, ypač jau ne kartą skiepijęsi ir pajutę akivaizdžią naudą – pavyksta visiškai nesirgti arba ligos forma labai švelni, nenualinanti organizmo“, – sakė ji.
Anot jos, dažnas klaidingai vertiname pirminius ligos požymius. „Jei puola sloga, kosulys, tačiau nėra aukštos temperatūros – veikiausiai tai bus tik peršalimas. O temperatūra jau signalizuoja apie bakterinius susirgimus. Nereikėtų pamiršti ir teisingo ligos gydymo“, – sako ji.
Gydytoja pataria neignoruoti, rodos, labai paprastų peršalimo simptomų. Vis dėlto patariama tokiais atvejais geriau bent kelias dienas gydytis ambulatoriškai, kam, deja, daugelis šiandien nelabai turi laiko ir eina į darbus peršalę, o tai vėliau neretai iššaukia rimtesnius susirgimus.

Patikimiausi vaistai – tinkama mityba ir fizinis aktyvumas
N. Macienė ragina nepamiršti fizinio aktyvumo ir tinkamos mitybos. Neretai pastebima, kad puolama gerti įvairių rūšių vitaminus, tikintis, jog tai apsaugos nuo visų ligų. Tačiau nereikėtų pasikliauti vien tuo ir nepamiršti, jog vitaminų perteklius taip pat gali būti žalingas organizmui. Gydytojos teigimu, geriau imunitetą apsaugo vitaminai, gaunami natūraliu būdu: „Valgykime daugiau vaisių ir daržovių, daugiau judėkime ir būkime gryname ore, grūdinkime organizmą“.
Liaudiškos medicinos priemonės (karšta arbata su medumi, česnakas, imbieras, citrina ir pan.) jau nebelabai gelbės, kai susergama. Imunitetą reikia stiprinti nuolat. Gydytoja pastebi, kad pastaruoju metu ypač pacientai skundžiasi vitamino D trūkumu, kas taip pat nemenkai prisideda prie imuniteto silpimo ir neatsparumo įvairioms infekcinėms ligoms. Natūralus šio vitamino šaltinis – grynas oras ir saulė, tačiau Lietuvoje šaltuoju metų laiku tai sunkiai įmanoma, tad reikėtų nevengti maisto produktų, turinčių šio vitamino: visi žuvies (kurios, pasak gydytojos, lietuviai vartoja ganėtinai mažai), pieno produktai.
Medikė įspėja, kad šiemet prognozuojama agresyvesnio gripo atmaina, kuomet ligą organizmas ištveria kur kas sunkiau, nei sergant lengvesnėmis šios ligos formomis.

Pediatras siūlo stiprinti organizmą
Dažniausiai peršalimo ligoms kur kas neatsparesni vaikai, tad pediatras Alfredas Kerulis ragina vaikus pratinti prie aktyvaus judėjimo ir nuo pat mažens organizmą stiprinti vitaminais, kuriuos gydytojas siūlo rinktis kuo natūralesnius. Medikas akcentuoja, kad liaudiškomis medicinos priemonėmis gelbėtis nuo peršalimo su vaikais ganėtinai sunku, retam kuriam paduosi citrinos ar česnako skiltelę, tad padeda buvimas gryname ore ir teisinga, kuo įvairesnė mityba, kuomet natūraliu būdu gaunama įvairių vitaminų ir taip stiprinamas imuniteto atsparumas. Tačiau vėl gelbėja ir skiepai, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis.

Palangos gyventojai – tikri sveikuoliai
Retai sergančio Tarybos nario Antano Sebecko nuomone, geriausiai nuo peršalimo gelbsti darbas gryname ore, kuomet grūdinamas organizmas. Padeda ir patikimos liaudiškos medicinos priemonės, kurių griebiamasi ne tik užpuolus ligai. Jis įvairias žoles, kaip įvardija pats pašnekovas, vartoja nuolat. Žinoma, nereikia tuo ir piktnaudžiauti. O susirgus pašnekovas išgeria aviečių stiebų ar liepžiedžių arbatos su medumi, ir to dažniausiai jam ir šeimos nariams, taip pat vertinantiems natūralias medicinos priemones, pakanka. Vyras apskritai neatsimenantis, kada kreipėsi į medikus dėl peršalimo. Tad ragina ir kitus kuo daugiau aktyviai judėti, grūdinti organizmą ir nepulti iškart prie cheminių vaistų.
Tarybos narys Mindaugas Skritulskas atrado asmeniškai jam alternatyvų ir pasiteisinusį būdą, kaip užkirsti kelią puolančiai ligai. Paprasčiausiai buvo atsisakyta žalingo įpročio – rūkymo, kas jo nuomone, tikrai padėjo. Rūkymą pašnekovas metęs jau prieš pusantrų metų ir, jo teigimu, turbūt dėl to sekasi sirgti kur kas rečiau nei anksčiau. Organizmas tapo daug atsparesnis. Pašnekovas tikina, jog nuo to laiko sveikata kur kas pagerėjo ir šmaikščiai juokauja, jog kelią puolančioms ligoms užkirto būtent valios pastangomis.

Sveika gyvensena ir natūralios priemonės
Palangiškė Danutė Urbonienė nuo puolančių ligų, kurios moterį „atakuoja“, beje, itin retai, ginasi tik natūraliomis priemonėmis. Ir savo patikimu, jau ne pirmus metus naudojamu receptu dalijasi su kitais: „Trys ar keturi abrikosai, viena slyva ir viena figa. Viskas ryte užpilama, o vakare suvalgoma. Puikus būdas imuniteto stiprinimui ir, beje, natūralus kalio šaltinis“. Taip pat gelbsti ir imbiero, medaus bei citrinos mišinys. Tai du patikimiausi ir efektyviausi moters receptai, kuriuos naudoja pati ir siūlo kitiems. Šios priemonės jau kurį laiką pasiteisinusios. Skiepus pašnekovė linkusi vertinti labiau neigiamai nei teigiamai. Pastebėta, kad po vakcinos susirgus liga pernešama itin sunkiai, tad labiau moteris linkusi į kuo natūralesnes priemones.
Aktyvistė Albina Rakauskienė – taip pat tik už natūralumą. Moteris niekada nesiskiepija, nejaučia tam poreikio ir netoleruotinai vertina vakcinas nuo užkrečiamųjų ligų. Moteris vaistais stengiasi nepiktnaudžiauti ir labiau stengiasi kuo aktyviau leisti savaitgalį – daug važinėja dviračiu ne tik vasarą, bet ir žiemą, kas, moters manymu, turi didelę įtaką organizmo stiprinimui. Taip pat pašnekovė tikina, jog labai svarbu ir mitybos racione skirti svarbią vietą daržovėms ir tinkamai mitybai. Aktyvus judėjimas, natūralios priemonės – patys efektyviausi būdai užkirsti kelią puolančioms ligoms.