Karščius lydi peršalimo ligos, sukeltos skersvėjų temperatūrų svyravimų

Įsisiūbavus vasariškiems karščiams, specialistai poilsiautojus perspėja saugotis saulės.

Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai. O bandant atsivėsinti, neretai susergama peršalimo ligomis.

Kaip teigia vietiniai gydytojai, palangiškiai yra pratę prie karščių pajūryje ir žino, kaip elgtis. Kur kas neatsargesni yra atvykėliai, kurie per atostogas nori pasinaudoti saulės voniomis kuo daugiau.

Pavojingos valandos

Perkaisti galima ne tik ilsintis pajūryje, bet ir sportuojant ar intensyviai dirbant.

„Bloga gali pasidaryti ilgai būnant karštoje aplinkoje, kur mažiau gryno oro, tarkime, automobilyje”, – teigė Palangos savivaldybės gydytoja Irma Babičaitė.

Ji patarė gerti daug negazuoto paprasto vandens, rengtis plonais šviesiais drabužiais, stengtis dažniau būti pavėsyje. Įsigyti apsaugos priemonių nuo deginimosi saulėje.

Pasak jos, geriausiai degintis iki 11 valandos ryto ir po pietų, pavyzdžiui, nuo15 valandos, nes tada saulė nėra tokia kenksminga.

Nereikia pamiršti ir kuo mažiau piktnaudžiauti alkoholiu.

Svarbus vanduo

Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Egidijus Rimkus pasakojo, kad per karščius neretai susergama peršalimo ligomis.

„Peršalimo ligos atsiranda nuo didelių skersvėjų. Taip pat, jei iš karštos vietos pereinama į šaltą patalpą. Tada prasideda ligos – pakyla temperatūra, žmogus pradeda karščiuoti, skauda gerklę, sukyla angina“, – vardino gydytojas.

Žmogus gali sau padėti gerdamas daug vandens bei vartodamas vaistus temperatūrai numušti.

Tačiau sunegalavus vaikui iki vienerių metų ar garbaus amžiaus žmogui, anot pašnekovo, geriau būtų kreiptis į medikus.

Karščių tipai

Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, normalios kūno temperatūros palaikymui. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Normalią termoreguliacijos veiklą trikdo per didelė aplinkos drėgmė, senyvas amžius, karščiavimas, skysčių netekimas, širdies ligos, sutrikusi kraujotaka, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai ir taip toliau.

Specialistai nurodo, kad aplinkos temperatūra iki 30 laipsnių šilumos yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei 34 laipsniai šilumos – ekstremali, daugiau nei 38 laipsniai šilumos – žalinga sveikatai, o daugiau nei 42 laipsniai šilumos – pavojinga.

Ekstremalus karštis veikia iš lėto, ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams.

Dėmesys mažiesiems

Ypač nuo saulės reikia saugoti mažuosius. Nudegimai vaikystėje gali atsiliepti vėlesniame amžiuje. Taip pat padidėja rizika vystytis įvairioms odos ligoms. Geriausia apsauga nuo saulės yra kepurė ir drabužiai. Vyresnius kaip 6 mėn. amžiaus vaikus taip pat galima saugoti naudojant kosmetines apsaugos nuo saulės priemones. Kūdikiai iki 6 mėnesių turi būti apsaugoti vengiant tiesioginių saulės spindulių, kadangi jų odoje nėra melanino, apsaugančio gilesnius odos sluoksnius.

Saugant vaikus nuo ultravioletinių spindulių poveikio, reikėtų kruopščiai parinkti drabužėlius, kad vaikui nebūtų karšta ir jie patikimai dengtų visą kūną; ant vežimėlių naudoti apsauginius gaubtus, skėčius; vengti vidurdienio pasivaikščiojimų; kai saulė yra aktyviausia stengtis ilgiau būti pavėsyje; naudojant kosmetines apsaugos nuo saulės priemones, būtina atidžiai perskaityti gamintojo nurodytus įspėjimus.

Saulės ir karščio poveikis:

• Saulės nudegimas;
• Perkaitimas;
• Mėšlungis;
• Šilumos (saulės) smūgis.

Siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio, Visuomenės sveikatos centras pataria:

• Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.
• Gerkite daug skysčių – sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.
• Papildykite prarastas druskas ir mineralus – jų netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį galima atstatyti specialios dietos pagalba bei geriant sultis ir mineralinį vandenį.
• Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
• Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.
• Nepalikite ilgai vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.
• Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.