Matas Baltrukevičius. Savivaldos rinkimai: konservatoriams trūksta ambicijų

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) artėjančių savivaldos rinkimų turėtų laukti su nerimu. Atsižvelgdami į tendencijas Seimo rinkimuose, jie save pelnytai gali laikyti didmiesčių partija. Tačiau didžiausias TS-LKD mero valdomas miestas yra Palanga. Didžiausias, kuriame partijos atstovas 2019 m. pateko į antrąjį turą, – Mažeikiai. Be to, nors 2019 m. konservatoriai gavo daugiausia balsų, bet pagal merų postų skaičių (11) keturiais atsiliko nuo Lietuvos socialdemokratų partijos.

Savivaldos rinkimai TS-LKD svarbūs ir kitu aspektu. Jie bus geras jėgų pasitikrinimas, parodantis, kokios dabar yra partijos pozicijos regionuose, artėjant svarbesniems – Seimo – rinkimams. 2020 m. už penkių didžiųjų miestų ribų TS-LKD laimėjo tik šešis mandatus. Vėl suveikė „antrojo turo efektas“ – net devyni partijos kandidatai neišsaugojo po pirmojo turo turėtos persvaros. Tai ilgalaikė partijos problema – ji niekada nebuvo populiari „antrojo pasirinkimo“ reitinguose.

Natūralu, jog pagrindinis prioritetas, kaip ir daugelio partijų atveju, yra didieji miestai. Vis dėlto proveržio tikėtis gana sudėtinga. Kandidatu į Vilniaus merus konservatoriai iškėlė Vilniaus vicemerą Valdą Benkunską, kuris jau 12 metų yra tarybos narys.

Nuo pat pirmojo dalyvavimo savivaldos rinkimuose V. Benkunskas gaudavo aukštas pozicijas partijos sąraše, tačiau dabar turi pirmą galimybę išbandyti save tiesioginiuose mero rinkimuose – prieš tai partija kėlė Mykolo Majausko ir Dainiaus Kreivio kandidatūras. Abu jie liko toli nuo antrojo rinkimų turo. Perrinkimo nesiekiant Remigijui Šimašiui, kova dėl mero posto Vilniuje turėtų būti kaip niekada atvira. Tačiau V. Benkunsko pozicija nėra pati dėkingiausia.

Vicemerai visada lieka merų šešėlyje, kai reikia dalytis nuopelnus. O kratytis atsakomybės dėl nepopuliarių sprendimų yra gerokai sudėtingiau. Savotiškai skamba ir pasirinktas šūkis „Meras be cirkų“, kuris netiesiogiai skleidžia žinutę apie dabartinį Vilniaus miesto lyderį. Tada kyla pagrįstas klausimas, kiek „už cirkus“ yra atsakingas Vilniaus vicemeras.

Aiškaus favorito Vilniuje nėra. Artūras Zuokas yra ryškiausia, nors ir kontroversiškai vertinama asmenybė. Be to, jis paskutinius du kartus didelės intrigos antrame merų rinkimų ture nesukūrė. Lukas Savickas, Rasa Budbergytė ar Tomas Vytautas Raskevičius neatrodo neaplenkiami, tačiau nenustebintų, jeigu V. Benkunskui nepavyktų patekti į antrą turą.

Kaune padėtis dar subtilesnė – meras Visvaldas Matijošaitis galėtų būti lengvas taikinys TS-LKD, nes niekaip nesugeba nutraukti verslo ryšių su Rusija. Ne vienam kauniečiui V. Matijošaitis siejasi su kompleksų atsikratymu – pagerėjo miesto folkloru buvusi miesto gatvių būklė, miesto šūkiu tapo geltonose lentelėse nuolat sutinkamas užrašas „Kaunas tvarkosi“, atidarytas modernus stadionas.

Kauno meras visada pagrindiniu kritikos objektu rinkdavosi ne vienus metus iki tol miestą valdžiusius konservatorius. Kaunas turi patriotiškiausio miesto įvaizdį, su kuriuo V. Matijošaičio verslo istorijos sunkiai dera, o antroji mero kadencija buvo blankesnė. Tačiau TS-LKD trūksta paprasčiausio tikėjimo, kad įmanoma įveikti dabartinį Kauno merą. Kandidatu iškeltas Vytautas Juozapaitis, kurio bene vienintelis ryšys su miestu yra tai, kad jis išrinktas į Seimą Aleksoto-Vilijampolės apygardoje, nors yra gimęs Radviliškyje, o ir iki išrinkimo Seimo nariu gyveno Vilniuje. Į antrąjį turą V. Juozapaitis veikiausiai pateks, bet sunku tikėtis, kad įveiks V. Matijošaitį.

Klaipėdoje mero posto sieks Seimo narys Audrius Petrošius. 2019 m. į Klaipėdos miesto tarybą jis pateko su Vytauto Grubliausko komitetu, o jau po pusantrų metų laimėjo Seimo rinkimus Baltijos vienmandatėje apygardoje. Seime jis nėra ryškus – iš Klaipėdoje išrinktų parlamentarų gerokai labiau matoma yra Ligita Girskienė, kurią į meres kelia „valstiečiai“. Netikėtai svarstantis apie galimybę siekti ketvirtos kadencijos užsiminė Vytautas Grubliauskas, savo sprendimo dar nepranešė, bet veikiausiai dalyvaus rinkimuose ir buvęs uosto vadovas Arvydas Vaitkus. Tad rinkimai žada būti konkurencingi ir A. Petrošius, vargu, ar yra favoritas.

Šiauliuose TS-LKD pozicijos istoriškai nėra stiprios, o Panevėžys tikrai realistiškai gali tapti didžiausiu miestu, valdomu konservatorių. Jų kandidatas Bronislovas Matelis jau dvi kadencijas iš eilės Seimo nariu išrenkamas Nevėžio rinkimų apygardoje, iki politinės karjeros pradžios buvo labai aktyvus miesto visuomeniniame gyvenime. Nors perrinkimo veikiausiai sieks dabartinis meras Rytis Mykolas Račkauskas, kandidatuos kitoje miesto apygardoje į Seimą išrinktas „valstietis“ Deividas Labanavičius, bet B. Matelio galimybės laimėti atrodo realios.

Daugelyje savivaldybių, kuriose TS-LKD prieš ketverius metus laimėjo rinkimus arba buvo arti pergalės, kandidatuoja tie patys asmenys, kurie tą darė ir praėjusiuose rinkimuose. Mažesnėse savivaldybėse rinkimuose dalyvauja dar trys Seimo nariai. Į Šilalės rajono merus keliamas Jonas Gudauskas, kuris 2011–2019 m. jau ėjo šias pareigas, o praėjusiuose merų rinkimuose suklupo antrajame ture. Nuo 2007 m. Kauno rajono mero pareigas einančiam socialdemokratui Valerijui Makūnui iššūkį mes Justinas Urbanavičius. Kėdainių rajono mere sieks tapti Jurgita Sejonienė. Politikė yra gimusi Kėdainiuose, tačiau gimtojo miesto politiniame gyvenime iki šiol nedalyvavo.

Pirma vieta pagal mandatų skaičių ir dviženklis merų skaičius būtų geras rezultatas partijai. Regionuose rezultatai veikiausiai per daug nesiskirs nuo dabartinių. Miestuose milžiniško proveržio tikėtis neverta, tačiau tikėtina, kad bent vieną mero postą per penkis didžiuosius šalies miestus pasiekti pavyks. Tačiau partiją labai riboja per menkas tikėjimas, kad ji gali pasiekti dar daugiau, kurį liudija pasirinkti kandidatai.

DELFI