Konservatoriams suteiktas pasitikėjimas lygus užsiverstai atsakomybei

Palanga sulaukė istorinių rinkimų. Pirmą kartą miesto gyventojai valdžią išsirinko ne pagal simpatijas kažkuriai partijai ar atskiriems politikams, o vertindami konkrečią miesto valdžios veiklą.
Pirmieji tokios politinės brandos daigai jau kalėsi 2011 metų rinkimuose, kai per kadenciją nieko nenuveikusi Liberalų ir centro partija vietoj iki tol turėtų 8 mandatų tegavo vos 4. Tiesa, aklas prisirišimas prie partijos pavadinimo rinkėjams dar turėjo įtakos. 2007 metų rinkimuose kartu su liberalsąjūdiečiais 9 mandatus turėjusi ši politinė jėga per 2011 metų rinkimus nukraujavo palyginti nedaug – iki bendrai gautų 7 mandatų.
Tačiau daug laiko liberalams ištikimi buvę rinkėjai šį kartą nuo jų nusisuko ir rinkosi tuos, kurie įrodė, kad gali padaryti tai, ką pažadėjo. Nuo 2007 metais turėtų 2447 rinkėjų, kurie 2011 metais aptirpo iki 2048 balsų, per šiuos rinkimus liberalų simpatikų sumažėjo iki 1065 žmonių. Net 1382 rinkėjais mažiau, nei buvo prieš 8 metus.
Užtat iki šiol didelių stebuklų ankstesniuose rinkimuose nerodę ir per tris paskutinius rinkimus nuo 4 iki 6 mandatų tegaudavę konservatoriai praėjusį sekmadienį taip šovė į viršų, kad kitoms partijoms net jų padų nebematyti. Per 2002 metų rinkimus 2093 gautus balsus tą kartą valdžioje tuščiai prasėdėję konservatoriai 2007 metais išbarstė iki 1050. Pasinaudoję ketverius metus trukusiu liberalų tūpčiojimu vietoje Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 2011 metais savo gerbėjų skaičių padidino iki 1807 rinkėjų, tačiau 2002 metais pasiekto stogo nepramušė.
Dabar konservatoriai susišlavė dar neregėtą rinkėjų kraitį – net 4233 palangiškių balsus ir gavo 12 vietų taryboje. Tryliktą mandatą konservatoriams atnešė mero rinkimuose triuškinančią pergalę pasiekęs Šarūnas Vaitkus, už kurį balsavo net 5686 palangiškiai. Kas trečias Palangos gyventojas, įskaitant vaikus, kūdikius ir net į užsienį išvykusius emigrantus. Pirmą kartą miesto istorijoje viena partija taryboje gavo absoliučią daugumą. Ir dar net su 2 mandatų rezervu. Ne Palanga, o konservatorija kažkokia.
Paradoksas – tokia persvara visiškai nereiškia, kad Palangoje atsirado tiek daug TS-LKD partijos gerbėjų. Užtektų ant laurų primigusiems konservatoriams kadenciją prapliaukšti liežuviu, arba pridaryti aibę nesąmonių ir tie 4 tūkstančiai beregint sumenks iki kuklaus ištikimų pensininkų tūkstantuko.
Šie rinkimai mums yra istoriniai dar ir todėl, kad nuo šiol palangiškiai balsuos ne už partiją, ne už gražius, bet neįgyvendinamus pažadus, o už realius darbus. Gavę teisę šiuos darbus įgyvendinti, bus priversti suktis taip, kad kituose rinkimuose palangiškių nebūtų nubausti. Nes sugrįžti prie valdžios vairo nuo šiol bus gerokai sunkiau. Akivaizdu, kad atsiradus tiesioginiams merų rinkimams, juos laimėjusio politiko atstovaujama partija šluos mandatus ir rinkimuose į tarybą.
Į miesto valdžią besiveržiantiems politikams nebeužteks kaip papūgoms kartoti: „Dirbsime Palangos ir palangiškių labui“, arba „Tai buvo mūsų idėja, kurią kiti realizavo“. Į tarybą patekusios ir miesto valdžią suformavusios partijos nebegalės, kaip būdavo anksčiau, keletą metų snausti ir pradėti krutėti tik prieš rinkimus. Norint vėl gauti rinkėjų pasitikėjimą, teks parodyti kažką konkretaus ir įspūdingo. Vien idėjų ar gražių piešinukų nebepakaks. O ir darbų kartelė aukštai užkelta. Išasfaltuota gatve, trinkelėmis išklotu šaligatviu, paremontuota mokykla palangiškių nebepapirksi.
Toks visų partijų paauklėjimas ir yra didžiausia šiuose rinkimuose pasiekta Palangos ir jos gyventojų pergalė. Daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių palangiškių įrodė, kad spręsdami savo miesto ateitį jie gali būti vieningi. Nepaisant jaučiamų simpatijų kažkurioms partijoms, ar jų lyderiams. O tie, kurie ilgą laiką iš įpročio balsavo už vienus, gali pasirinkti visai kitą komandą, kuri iš tiesų dirba miestui, o ne partijai ar sau asmeniškai.
Po rinkimų pasigirdo įvairių svarstymų: gerai ar blogai, kad miestui vadovaus koalicijos partnerių nekontroliuojama partija? Kaip bus Palangoje, mes dar nežinome, nes tokios politinės situacijos nesame turėję. Galime paklausti druskininkiečių, kurie vienai partijai absoliučią daugumą taryboje suteikia jau nuo 2002 metų. Berods, nesiskundžia. Kitaip ir šį kartą iš 25 mandatų 18 nebūtų atidavę Ričardo Malinausko vadovaujamiems socialdemokratams.
Svarbu, kad Palangoje į vienas rankas valdžios vairą gavo ne kažkokie nauji politiniai išsišokėliai, o per praėjusią kadenciją jau patikrinta partija. Jos pavadinimas ne tiek jau svarbus. Svarbu, kad didžiausią palangiškių pasitikėjimą gavusi mūsų miesto gyventojų komanda darytų tiek ir taip, kaip iki šiol.
Aišku, gali kilti abejonių, ar Palangą viena valdysianti ir su kitais pasitarti neprivalėsianti partija spręsdama svarbius miesto gyvenimo klausimus nepriskaldys malkų? Ar jos atstovai nesusigundys korupcijos medžio obuoliais?
Tačiau tokiais atvejais reikalinga ne kitų, dažnai to paties medžio obuolių siekiančių partijų, o pačių palangiškių kontrolė. Dar neregėtą rinkėjų pasitikėjimą gavę konservatoriai ant savo pečių užsivertė ir dar niekieno neneštą politinės atsakomybės luitą. Jei jo nebus sugebėta išlaikyti, jei ši atsakomybė valdžią parklupdys, arba ji tą luitą mes į šalį – tokios partijos likimas bus nulemtas.
Gerai, kad absoliučią valdžią mieste gavo viena partija. Po ketverių metų aiškiai žinosime, ką pagirsime ir išrinksime dar kartą, arba ką teks bausti.
˙