Iš teismų neišbrendantis PKU įkūrėjas tapo savo persekiotojų tyrėju

Naujųjų metų pačioje pradžioje sukaks lygiai trys metai, kai buvo sulaikytas ir nuo Palangos kredito unijos (PKU) valdymo nušalintas Evaldas Petrauskas, bet per beveik tris metus istorijos atomazgos nematyti. O E. Petrauskas gindamasis tapo savo persekiotojų veiklos tyrėju. Buvęs PKU vienas iš vadovų tikina, kad jo atskleisti faktai apie Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato tyrėją Liną Peskovienę ir Klaipėdos apygardos prokurorą Ruslaną Ušinską tik įrodo, kad su jo, kaip buvusio PKU vienu iš vadovų, buvo atsikratyta planą surezgus Centrinei kredito unijai (CKU).

Kaltinamasis tapo...tyrėju
E. Petrauskas jau šventė kelias skambias pergales byloje – buvo išteisintas dėl dokumentų klastojimo, o Generalinė prokuratūra įpareigojo Klaipėdos apygardos prokuratūrą (KAP) atlikti tyrimą pagal jo pareiškimą dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų, didelės vertės turto pagrobimo, sudarant sąlygas pasisavinti E. Petrauskui priklausantį turtą.
KAP vilkinant tyrimą, Klaipėdos apygardos teismas (KAT) įpareigojo KAP tai padaryti. Dar 2013-ųjų gruodį įvykęs teismas Palangoje panaikino neteisėtą E. Petrausko atleidimą iš darbo PKU.
Nuo pat pradžios kategoriškai besikratantis jam pateiktų kaltinimų E. Petrauskas įsitikinęs, kad radęs priežastį, kodėl Klaipėdos VPK Ekonominių nusikaltimų skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkė L. Peskovienė, anot jo, itin aršiai siekia sugniuždyti verslininką.
„Vienašališką tyrimą prieš mane ji pradėjo dar 2011-ųjų lapkričio mėnesį. Pasirodo, tyrėja L. Peskovienė 2010–2012 metais buvo tarp Klaipėdos Kredito unijos valdymo organų. Nereikia nė sakyti, kad uostamiesčio unija tuomet buvo didelė Palangos kredito unijos konkurentė“, – sakė E. Petrauskas.
Anot jo, tyrėjos atstovaujama Klaipėdos kredito unija 2011-aisiais turėjo apie 300 tūkst. litų aktyvų, o Palangos kredito unija jų turėjo apie 43 milijonus litų.
„Tai – klasikinis pavyzdys, kai viena finansinė institucija dirbo sėkmingai, o kita – prastai. Esu įsitikinęs, kad tai ir buvo viena iš priežasčių, imituojant nusikalstamos veikos modelį, inicijuoti ikiteisminį tyrimą prieš pelningai dirbančius konkurentus. Ir tai pavyko“, – sakė E. Petrauskas.

Sostinės teismas nusprendė kitaip
Pasak PKU steigėjo, 2012-ųjų sausį įvykusiame visuotiniame susirinkime, galimai suklastojus šūsnį dokumentų, kai kurie L. Peskovienės kolegos tapo Palangos kredito unijos nariais ir buvo išrinkti į PKU valdymo organus.
„O 2012-ųjų lapkričio 7-ąją tyrėjos kolega R. Jatulis, kaip PKU administracijos vadovas, mane atleido iš darbo. Džiaugiuosi, kad vos po metų, 2013-ųjų gruodžio 3-ąją, Palangos miesto apylinkės teismas panaikino neteisėtą atleidimą, nors uniją gynė visa advokatų kontora iš Vilniaus. Sostinės teismas buvo objektyvus. Juk, kai yra balta, negalima sakyti, kad yra juoda. Ne tik man, bet ir teismui buvo akivaizdu, kad tyrėja sumaišė viešus ir privačius interesus“, – sakė buvęs PKU administracijos vadovo pavaduotojas.
PKU apskundė Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą aukštesnei instancijai.
E. Petrauskas sako, kad Klaipėdos VPK tyrėja taip pat galimai suklastojo kratos Palangos kredito unijoje protokolus, taip pat piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Klaipėdos VPK tyrėja tokius kaltinimus jai kategoriškai neigė.
Per kratas, E. Petrauskas teigia, buvo pasisavinta jo bei jo verslo partnerių lėšų apie 3,3 milijono litų.
„Viltį teikia, kad aukštesnės teisminės instancijos, neįsipainiojusios į privačius ir viešus interesus, žengė žingsnius, jog teisingumas būtų atstatytas: Vilniaus apygardos teismas įpareigojo Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą pateikti atsiliepimą dėl tyrėjos galimai įvykdytų nusikalstamų veikų. Ikiteisminis procesas dėl tyrėjos veiksmų jau prasidėjo“, – sakė verslininkas.

Prokuroras apšmeižė?
Jo nuomone, tyrėjai vienai būtų sudėtinga elgtis taip drąsiai, jeigu nebūtų palaikymo iš prokuratūros. „Toks žmogus atsirado. Tai – Klaipėdos apygardos prokuroras R. Ušinskas. Jis mane apšmeižė, kad aš neva siekiau gautų kreditų negrąžinti. Nei vieno savo kredito, paimto iš PKU, nevėlavau grąžinti. Prokuroras mane pažemino, interviu žiniasklaidai mane pavadindamas teistu asmeniu. Toks nesu, ir tai liudija pažyma iš Vidaus reikalų ministerijos. Privataus kaltinimo tvarka kreipiausi į teismą, kad prokuroras būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė E. Petrauskas. Prokuroras tokius kaltinimus vadina „laužtais iš piršto“.
Buvęs PKU vienas iš vadovų atkreipia dėmesį, kad dabartinis Palangos kredito unijos valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus yra Kaišiadorių miesto konservatorių partijos pirmininkas ir partijos skyriaus kandidatas į merus. „Kaip atrodys V. Tomkaus vedina partija, jeigu jam bus pareikšti įtarimai?“ – stebėjosi E. Petrauskas, kuris pastebi, kad unijos finansiniai rezultatai nėra gerėjantys. Tačiau PKU valdybos pirmininkas teigia, kad jie ir „negali būti labai geri, kol nebus išieškoti paveldėti blogi paskolų sandoriai – E. Petrausko palikimas“.
„Galiu tiktai priminti, kad Lietuvos centrinė kredito unija atliko PKU gelbėjimo misiją ir iš to negavo finansinės ar kitokios naudos. LCKU pati skyrė 6,5 mln. Lt paramos lėšų sumą kapitalui stiprinti ir prie PKU kapitalo stiprinimo prisidės ateityje, o tai – garantas PKU veiklai“, – anksčiau „Palangos tiltui“ sakė V. Tomkus.
Palangos kredito unija baudžiamojoje byloje yra E. Petrauskui pateikusi civilinį ieškinį 6,5 milijono litų sumai.

Susidoroti su verslininkais pasitelkiama teisėsauga
E. Petrauskas baisisi, kad šalyje verslininkai pagal kieno nors užsakymą yra sudorojami per teisėsaugos mėsmalę. „Paprastas pavyzdys – verslininkas V. Šimaitis, kuris Klaipėdos apygardos prokurorų buvo tampomas septynerius metus. Bet gniuždomas verslininkas atsilaikė – įrodė, kad prokuratūra buvo neteisi, o dabar virš valstybės „pakibęs“ daugiau kaip100 milijonų litų ieškinys – tiek verslininkas įvertino patirtus nuostolius. Mano turtą, pinigines lėšas areštavo, dalis pinigų dingo per kratas. Jau patyriau apie 10 milijonų litų nuostolių. Dėl prokuroro savivalės negaliu tęsti daugiabučio statybos ir kitų verslų. Verslo partneriai, kreditoriai kantriai laukia, kada galėsiu tęsti pradėtus verslus ir įvykdysiu prisiimtus įsipareigojimus. Jau pusantrų metų, kaip byla perduota į teismą, tačiau niekaip neprasideda dėl nelogiškų prokurorų reikalavimų, – sakė E. Petrauskas. – Gal prokuroras norėtų sulaukti senaties? Byla akivaizdžiai susiūta baltais siūlais“.
Tačiau žvelgdamas į Lietuvos teisinę sistemą, verslininkas sako, įžvelgiąs joje ir daugiau pozityvių dalykų. „Vis daugiau žmonių išteisinama, pagaunami korumpuoti pareigūnai, po truputį sistema valosi nuo pareigūnų, kurie tiesiog žemina pareigūno vardą“, – sakė PKU steigėjas.
Prieš dešimt metų kurdamas Palangos kredito uniją, jis tvirtino, kad tikėjo, jog vietos gyventojai galės gauti geresnes finansines paslaugas. „Tačiau jau beveik trejus metus unijos nariai skriaudžiami. Paskolų palūkanų marža sudaro apie 8 procentus, kai turėtų būti apie 3 procentus“, – pastebėjo jis.

Kai kurie kaltinimai subliuško, pagrindiniai pakeisti į mažesnius
PKU įkūrėjui Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai yra pateikę kaltinimą dėl siekimo apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės turtą – neva unija su verslo partneriais sudarė fiktyvias paskolų sutartis 5,8 milijono litų.
Virš verslininko galvos kabojo grėsmingesni kaltinimai – didelės vertės turto pasisavinimas, klastojimas, bet jie buvo pakeisti į mažesnius.
Į prokurorų pateikus kaltinimus jis atsako trumpai: „Tai – melas, nes apie 3 milijonai litų yra įnešti į unijos pajinį kapitalą, kad būtų palaikomi Lietuvos banko reikalaujami rodikliai“.
Per beveik tris metus aukštesnės instancijos teismai jau panaikino penkis žemesnių teisinių instancijų nutartis su pagrindiniu kaltinimu susijusiose bylose.
Šių metų pradžioje Klaipėdos apylinkės teismas E. Petrauską išteisino dėl dokumentų klastojimo.
E. Petrauskas nuo pat suėmimo 2012-ųjų pradžioje tvirtino, kad jo nušalinimas nuo Palangos kredito unijos valdymo organų buvo surežisuotas Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) su Lietuvos banko žinia. Vyras neabejoja, kad jo nušalinimas nuo PKU administracijos vadovo pavaduotojo pareigų buvo surežisuotas Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), su kurios vadovais E. Petrauskas konfliktavo dėl skirtingų požiūrių į unijos vystymą.
Kad kaltinamajam pavyko per teismus dalį jam pateiktų kaltinimų atsikratyti, supykdė kai kuriuos Klaipėdos apygardos prokurorus ir teisėjus – netrukus prieš jį buvo sukurptos trys naujos bylos: dėl tariamo poveikio liudininkui, dėl vekselio suklastojimo ir poveikio varžytinėms.
E. Petrauskas neabejoja, kad tokio teisėsaugininkų dėmesio sulaukė po to, kai 2013-ųjų vasaros pradžioje po didelių pastangų jam pavyko pasiekti, jog Generalinė prokuratūra įpareigotų Klaipėdos apygardos prokuratūrą atlikti tyrimą pagal E. Petrausko pareiškimą dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų, didelės vertės turto pagrobimo, sudarant sąlygas pasisavinti E. Petrauskui priklausantį turtą. Klaipėdos apygardos teismas (KAT) įpareigojo Klaipėdos apygardos prokuratūrą (KAP) tirti šias galimai nusikalstamas veikas.
Dėl vekselio suklastojimo jis buvo išteisintas. Jis įsitikinęs, kad atsikratyti kaltinimų pavyks ir kitose dviejose bylose.

Teisingumo gali tikėtis tik Vilniuje?
„Per beveik tris metus aiškiai suvokiau vieną dalyką: kai kurie žemesnių teisminių instancijų teisėjai – kalbu apie Palangos, Klaipėdos apylinkės teismus – aklai vykdo prokurorų paliepimus. O šie – anaiptol ne be krislų ant sąžinės. Man keistai atrodo, kai vienas prokuroras iš mano bylos neseniai nusipirko namą prie Klaipėdos iš varžytinių. Argi taip nėra painiojami vieši ir privatūs interesai?“ – stebėjosi E. Petrauskas.
Anot jo, kai kurie Palangos ir Klaipėdos teisėjai – mažiau kvalifikuoti ir sunkiai atsispiriantys prokurorų reikalavimams. „Tai – tarsi koks užburtas ratas. Kaip kitaip paaiškinti, kad apygardos ar Vilniaus teismai taip dažnai naikina jų nutartis?“ – stebėjosi teisėsaugos peripetijas perpratęs kretingiškis.
E. Petrauskas neslepia, kad jis siekia, jog nuo jo bylos nagrinėjimo būtų nušalintas prokuroras R. Ušinskas. „Prokuroras iš anksto suformavo labai neigiamą nuomonę apie mane, unijos valdymo organus. Neatsižvelgė į galimus klastojimus, kuriuos pastebėjo KAT teisėjas S. Valužis. Todėl prokuroras R. Ušinskas neturi teisės reikšti man kaltinimo. Teisingumo dėlei tyrimą turėtų vykdyti Generalinė prokuratūra“, – įsitikinęs verslininkas.