Gydytojų trūksta, bet jauni medikai Palangoje nemato perspektyvų

Tai, kad trūksta visos šalies gydymo įstaigose gydytojų, girdėti jau kurį laiką. Gydytojai sensta, o jauni jų pakeisti neatvyksta. Nors Palanga negali būti lyginama su savivaldybe gilioje provincijoje, jauni gydytojai į Palangą neskuba. „Jie čia tikriausiai nemato perspektyvų. Mūsų ligoninė nėra daugiaprofilinė, tad jie ieško kur galėtų geriau save realizuoti“, – sakė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento laikinoji vedėja Laimutė Ežerinskienė. Nors Palangoje taip pat trūksta tam tikrų sričių specialistų, tačiau dar nebūtina skambinti pavojaus varpais.

Ima trūkti gydytojų
L. Ežerinskienė papasakojo, kad jų įstaigoje jau imta trūkti specialistų.
Šiuo metu VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamente trūksta dviejų vidaus ligų gydytojų, otorinolaringologo (LOR), budinčių chirurgų. Laikinoji departamento vedėja L. Ežerinskienė patvirtino, jog netolimoje ateityje reikės neurologo, kardiologo, echoskopuotojo. Pasak gydytojos, intensyvios terapijos skyriuje trys gydytojai dirba penkių gydytojų darbą.
„Sunku rasti pamainą užtarnauto poilsio norintiems išeiti gydytojams. Būna visko, gydytojai ir padejuoja, kad sunku, bet dirba, jaučia atsakomybę. Vasarą taigi gydytojų krūvis padidėja tris kartus. O jaunų gydytojų, kurie norėtų likti, neatsiranda. Jie čia tikriausiai nemato perspektyvų. Mūsų ligoninė nėra daugiaprofilinė, tad jie galbūt ieško kur galėtų geriau save realizuoti. O dar, kaip žinia, sunku Palangoje ir rasti tinkamą būstą, apgyvendinimo niekas atvykusiems gydytojams nesiūlo“, – išvardino keletą priežasčių, kodėl nesidomi Palangos ligonine jauni gydytojai, L. Ežerinskienė.

Didesnė dalis – pensinio amžiaus
„Mūsų ligoninėje dirba keletas jau garbaus amžiaus gydytojų. Vyriausiam gydytojui – 75 metai. Amžiaus vidurkis – 61,7 metų. Iš 19 pas mus dirbančių gydytojų devyni dar nesulaukę pensinio amžiaus“, – pasakojo apie kolektyvą departamento laikinoji vedėja.
L. Ežerinskienė pripažino, jog senstantys gydytojai išties yra daugumos gydymo įstaigų problema. „Pas mus apie 15 metų neatvyko nei vienas jaunas gydytojas. Buvo tokių, kurie teiravosi apie galimybę įsidarbinti, tačiau tik kokie du ar trys. Pasiteiravo ir dingo, darbo galimybe nesusidomėjo“, – apie liūdną tendenciją užsiminė pašnekovė.
VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Jūratė Mikutienė pasakojo, jog jauni gydytojai jų įstaigoje darbo ieško retai.
„Be to, mūsų įstaiga – nedidelė, todėl ir įdarbinimo galimybės bei poreikiai riboti. Šiais metais padaugėjo prisirašiusiųjų prie įstaigos skaičius, todėl įdarbinome dvi jaunas odontologes“, – teigė J. Mikutienė.
Palangos asmens sveikatos priežiūros centre dirbančių gydytojų amžiaus vidurkis yra apie 50 metų, vyriausiai gydytojai – 67-eri.
Kai kurios savivaldybių ligoninės, siekdamos pritraukti į gydymo įstaigas daugiau jaunų gydytojų, sudaro su gydytojais-rezidentais sutartis, įsipareigodamos padengti rezidentūros studijų kainą, o rezidentas, baigęs studijas, sutartą laiką dirba toje įstaigoje. Palangoje tokia praktika netaikoma.

Visos šalies mastu – didelė problema
Gydytojų stokos problemos nejaučia S. Kulikauskienės bendrosios praktikos gydytojo centras. Čia, anot vadovės Sondros Kulikauskienės, dirba itin lojalūs darbuotojai, kurie dar ir nesulaukę pensinio amžiaus. „Kai būrėme gydytojų kolektyvą, nepatyrėme didelių sunkumų. Tuomet jų atsirado. Dirba vietiniai gydytojai visu krūviu“, – pasakojo S. Kulikauskienė.
Tiesa, kaip atskleidė gydytoja, neseniai išėjo viena gydytoja į pensiją, tad teko pakeisti kitu. Atėjo jaunas gydytojas.
„Jeigu žvelgiant Lietuvos mastu, tai tikrai gydytojų trūkumas yra didelė problema. Kai dalyvauju konferencijose, pastebiu, kiek daug susirenka vyresnio amžiaus gydytojų, o jaunų – vos vienas kitas. Tai kas bus ateityje, jeigu dabar tokia situacija“, – svarstė pašnekovė.

Kitokia visuomenė – kitoks pareigos jausmas
Gydytojas, aktyvus visuomenininkas Albinas Stankus dėl gydytojų stokos nesistebėjo. Anksčiau kiek kitokia sistema buvo sukurta, kad būtų paskirstyti jauni specialistai į įvairias gydymo įstaigas. Dabar gi jauni žmonės patys renkasi kur dirbti ir kur save realizuoti.
„Anksčiau baigdavai studijas ir sulaukdavai paskyrimo į tam tikrą darbovietę. Tokius dalykus tvarkydavo ministerija, jos atstovai žinodavo, kur reikia tam tikrų specialistų ir ten nusiųsdavo. Trejus metus atidirbi ir gali tuomet rinktis pats, kur nori būti – ten pat ar kitur, galbūt arčiau namų, jeigu paskyrimas būdavo kitame mieste“, – prisiminė A. Stankus.
Pasak pašnekovo, dabar visiškai kitokia visuomenė. „Mūsų visuomenėje vyrauja besaikis liberalizmas, taip ugdomas jaunas žmogus, tokios vertybės jam perduodamos. Dabar nebereikia vykdyti pareigų, niekas neverčia, tad gyventi be atsakomybės naštos tampa labai lengva. Todėl ir jauni gydytojai nesiveržia į nedideles gydymo įstaigas, ten didesnė atsakomybė, daugiau būsi matomas, mažiau kas galės tave pavaduoti. Didesnėse ligoninėse – viskas priešingai, lengviau galima nusikratyti atsakomybę nuo savo pečių“, – svarstė gydytojas.

Turėtų atidirbti už nemokamas studijas
A. Stankus prisiminė, jog tuomet, kai jis pats dar buvo studentas, jauni gydytojai kaip tik labai verždavosi į nedideles nedidelių gyvenviečių ar net kaimų gydymo įstaigas.
„Jauni gydytojai kaimuose netgi praturtėdavo, kuo negalėdavo pasigirti didesniuose miestuose dirbantys gydytojai. Būdavo sudaromas daiktų, kuriuos gydytojams buvo galima gauti iš pacientų, sąrašas. Dabar vadinamieji kyšiai yra didžiausias blogis, tuomet kaimuose gyvenantys žmonės visko prinešdavo savo gydytojams. Bet, tiesa, atsakomybė buvo didesnė. Visgi gydytojas buvo labai matomas, atidžiai stebimas, ant jo pečių gulė aplinkinių žmonių gerovė“, – pasakojo gydytojas.
Kalbant apie kyšius, pašnekovas akcentavo, kad gydytojams atsidėkoti neturėtų būti draudžiama, dabar tai prilygsta tarsi nusikaltimui.
„Politikai tokiais milijoninės vertės papirkinėjimais užsiiminėja, o kai kalba pakrypsta apie kyšius, visuomet pliekiami gydytojai ir policininkai. Argi tai sąžininga? – retoriškai klausė A. Stankus. – Gydytojo darbas nėra lengvas, jis kasdien patiria didžiulę įtampa, kurios gaunamas atlyginimas niekaip neatsvers“.
Paklaustas, kokią jis pasiūlytų išeitį, siekiant mažesnėse ligoninėse išlaikyti gydytojų balansą, A. Stankus pasvarstė, jog turėtų įsikišti valdininkai.
„Mano manymu, tie studentai, kurie studijuoja nemokamai, už tai turėtų atidirbti. Kodėl reikia norėti gauti kažką dykai. O kur atidirbti, turėtų paskirstyti valstybės reikalus tvarkantys atstovai. Taip, manau, sumažėtų gydytojų poreikis. Be to, būtina apskritai stebėti, kokių specialybių mūsų šalyje labiausiai trūksta, ir skatinti pasirinkti studijas, kurios užtikrintų darbo vietą. Dabar pas mus ko gi reikia – vyrauja pramonė, tad reikia darbo jėgos, o ne tam tikrų specialistų, tad niekas didelio dėmesio ir nekreipia į besirenkančius studijas jaunuolius“, – pastebėjimą išsakė gydytojas.

Ministerijos gelbėjimo planas
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pastaruoju metu visos šalies gydymo įstaigose esama apie 300 laisvų darbo vietų. Labiausiai gydytojų trūksta rajonų ligoninėms. Didžiausias gydytojų poreikis yra Vilniaus, Panevėžio, Utenos ir Šiaulių regionuose. Pagal profesines kvalifikacijas didžiausias poreikis yra šeimos gydytojų, gydytojų kardiologų, gydytojų neurologų.
Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad atsižvelgdama į tai, kad daugiausia trūksta šeimos gydytojų, kardiologų ir neurologų, rengia ES lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo numato finansuoti atitinkamų sričių rezidentūros studijų kainą sudarančias išlaidas jauniesiems gydytojams, kurie, sėkmingai užbaigę rezidentūros studijas, galėtų vykti dirbti į tikslines teritorijas.
Viena iš numatomų finansuoti veiklų – šeimos gydytojų pritraukimas darbui tikslinėse teritorijose, apmokant naujai į valstybės nefinansuojamas šeimos gydytojo rezidentūros vietas įstojusių rezidentų studijų išlaidas arba kompensuojant nuo 2014 m. sausio 1 d. valstybės nefinansuojamose šeimos gydytojo rezidentūros vietose studijavusių ir už studijas mokėjusių rezidentų patirtas išlaidas. Planuojama ES lėšomis finansuoti iki 80 proc. konkretaus rezidento patirtų išlaidų, likusią dalį – 20 proc. turėtų prisidėti savivaldybės administracija arba sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią pagal sutartį pabaigęs studijas vyktų dirbti specialistas.