Suglumino pavardžių sąrašas prie gydytojų kabinetų: ar tai tinkama?

Apsilankiusi Bendrosios praktikos gydytojo centre palangiškė atkreipė dėmesį į tai, jog prie gydytojų durų pakabinti tądien prisiregistravusių žmonių vardai, tad jai kilo klausimas, ar nepažeidžia tai asmens teisių, kai viešinami asmens duomenys. Gydymo įstaigai vadovaujanti Sondra Kulikauskienė stebėjosi, jog tokia tvarka kažkam užkliuvo. Ji, pasak gydytojos, taikoma jau seniai, o jų įstaiga – ne pirmoji, pasinaudojusi tokia praktika.

Ir taip savo laiką kiekvienas žino
„Niekur nesu mačiusi, jog pavardės kabėtų prie gydytojų durų, nors teko lankytis ir kitų miestų gydymo įstaigose. Kodėl kažkas turi mane sekti, kada aš atėjau ir pas kokį gydytoją. Galbūt tai asmeniška, nenoriu, kad vėliau pagal tai atpažintų mane gatvėje. Manau, svarbiausia, kad aš pati žinau, kada man reikia ateiti, kokiu aš laiku prisiregistravau, kam tą lapą su pavardėm iškabinti“, – stebėjosi palangiškė.
Moteris papasakojo, jog kai kuriose gydymo įstaigose net kai kurie kabinetai nėra įvardijami dėl žmonių privatumo, o kviečiami pacientai negirdi garsiai šaukiamų savo pavardžių.
„Iš dalies aš suprantu tiek gydymo įstaigos vadovus, tiek ir gydytojus, jeigu betvarkė už durų girdėti, koks čia darbas, dar ten nėra daug erdvės, tad susirinkę krūvon žmonės matomai išties gali sukelti triukšmą. Bet nepaisant visų šių faktorių, negi nėra kitos galimybės, neviešinant mano pavardės, sutvarkyti tokius dalykus“, – svarstė palangiškė.
Tačiau S. Kulikauskienė, Bendrosios praktikos gydytojo centro vadovė, nusistebėjo, jog kažkam tokia tvarka, kuri įtvirtinta jau seniai, nepatinka.
„Daug metų jau tokia tvarka pas mus. Ir aš nemanau, kad tai bloga tvarka, ten mes neviešiname nei žmonių asmens kodų nei kitų duomenų, tik vardus ir pavardes. Sumanėme taikyti tokią praktiką vien dėl to, kad žmonės labai bardavosi dėl savo eilės. Kiti norėdavo įsmukti neprisiregistravę, o dabar kiekvienas mato, kuris po ko turi eiti, o neprisiregistravusieji turi laukti, kuomet žmonių neliks. Tokių, neprisiregistravusių, nuolat pasitaiko, taip nukentėdavo tie žmonės, kurie sąžiningai prisiregistruoja ir ateina nurodytu laiku, o ne tuomet, kai atrodo žmogui geriausia“, – teigė S. Kulikauskienė.

Paėmė pavyzdį
Įprasta, jog žmogus, norėdamas patekti pas šeimos ar kitą gydytoją, privalo prisiregistruoti. Tą galima padaryti tiesiogiai kreipusis į gydymo įstaigą arba internetu. Tuomet kiekvienas žino, kuriuo laiku ateiti pas savo gydytoją. Tačiau ne visose gydymo įstaigose pateikiamas ir viešas sąrašas.
„Mūsų įstaigoje jau seniai taip yra. Kažkuris iš darbuotojų, pamenu, pamatė kitoje įstaigoje ir pasiūlė mums taikyti tokią pačią praktiką. Pasvarstę nusprendėme, jog tikrai būtų geriau. Vadinasi, mes ne pirmieji, pas kuriuos užsukus galima išvysti tokią tvarką. Tikėjome, kad niekas po tokios tvarkos įvedimo nebesibars prie gydytojų kabinetų durų, kada kuris turi eiti, o ir neprisiregistravusieji taip lengvai negalės įsibrauti be eilės“, – pasakojo gydytoja.
Ji stebėjosi, jog kažkam gali trukdyti tokia tvarka. „Galbūt nepatinka tokiems, kurie apskritai nemėgsta tvarkos. Tokie, kurie nepaiso jokių taisyklių. Pas mus tokių yra, kurie ateina metai iš metų nesiregistravę – jiems nepriklauso tvarka, kurios laikosi kiti žmonės“, – svarstė pašnekovė.

Konfidenciali informacija
Atsakymų, ar galima teikti tokius duomenis ieškojome įvairiose institucijose. Palangos miesto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas informavo: „Jei nėra paciento sutikimo, garantuotai, kad yra pažeidžiamas asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, bet turi būti asmuo, kuris pasakytų, kad jis su tokiu veiksmu nesutiko ir nesutinka. Jei asmuo sakys, kad neprieštarauja, jog yra paviešinta, jokio pažeidimo nebus“.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė pateikė išsamesnį atsakymą. Kaip informavo specialistė, Lietuvoje asmens duomenų tvarkymas profesiniais tikslais teisiškai apibrėžtas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (ADTAĮ). Vadovaujantis šiuo įstatymu, duomenys susiję su fizinio asmens sveikata yra laikomi ypatingais asmens duomenimis. Atsižvelgiant į tai, informacija apie asmens apsilankymą pas gydytoją taip pat yra ypatingi asmens duomenys.
„Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu asmens duomenys tvarkomi laikantis 3 teisėto asmens duomenų tvarkymo principų, t. y. asmens duomenys tvarkomi esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam iš ADTAĮ numatytų teisėto tvarkymo kriterijų. ADTAĮ numatyta, kad duomenys apie asmens sveikatą gali būti tvarkomi vadovaujantis ADTAĮ ir sveikatos sritį reglamentuojančių įstatymų nustatytais tikslais ir tvarka. Taigi, remiantis ADTAĮ, asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kt.) gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas. Asmens sveikatos paslaptis turi būti saugoma pagal Civilinį kodeksą, pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus“, – atsakyme pateikė informaciją R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Pasak specialistės, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigose duomenys apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikos, gydymo ir slaugos priemones įrašomi į nustatytos formos ir rūšių paciento medicinos dokumentus. „Nustatant šių dokumentų formą, turinį ir naudojimo tvarką, turi būti užtikrinama paciento privataus gyvenimo apsauga. Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ADTAĮ numatyta pareiga duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo“, – reziumavo specialistė.