Euras Palangoje: „Susigaudyti sunkoka, bet – priprasime“

Nors palangiškiai, skirtingai nei kai kurie vilniečiai, kartu su Lietuvos ministru pirmininku ir Latvijos bei Estijos vyriausybių atstovais, atsistoję prie bankomatų neskaičiavo „trys, du, vienas“ ir nelaukė, kol galės išsitraukti pirmuosius eurų banknotus, tarp šūkių, skambėjusių pirmosiomis 2015-ųjų metų minutėmis Palangoje buvo girdėti ir sveikinimai su euro įvedimu. Tiesa, tos euforijos tiek ir tebuvo. Bet didelio nusiminimo dėl lito „laidotuvių“ ar nepasitenkinimo dėl šiokios tokios sumaišties, tebecirkuliuojant abiems valiutoms, išgirsti nei iš gyventojų, nei iš prekybininkų neteko – susigaudyti esą kiek sunkoka, tačiau priprasime – dar ir ne prie to yra tekę priprasti...

Pasipiktinusių nebuvo
Pirmiesiems valiutos pasikeitimą pajusti teko kurorto restoranų ir kavinių darbuotojams. Naujųjų metų naktį svečių čia būta išties daug, ir darbo atsiskaitinėjant litais-eurais netrūko.
„Kiek teko matyti – o naktį apsilankiau ne vienoje J. Basanavičiaus gatvėje esančioje kavinėje – verslininkai tikrai buvo pasirengę valiutų pasikeitimui, ir eurų atsargų turėjo pasirengę“, – paklaustas apie Naujųjų metų naktį sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas, kavinės „Armėniški šašlykai“ savininkas Darius Miklovas.
Pasak jo, net jeigu tų atsargų pasirodydavo esą mažoka, verslininkai su klientais sugebėdavo rasti kompromisą.
„Jokių piktų atsiliepimų iš klientų girdėti neteko. Gal ir buvo vienas kitas nesusipratimas, tačiau jie praėjo be didesnio atgarsio. Tiesą sakant, mums išties buvo gan sudėtinga: į Palangą švęsti naujų metų sutiktuvių visada priguža gausybė svečių, tad ir atsiskaitymų buvo daug. Dabar jau ramiau: galime viską susitvarkyti, susidėlioti, jeigu buvo koks trūkumėlis – pašalinti“, – kalbėjo D. Miklovas.

„Sukamės, kaip galime...“
Naujųjų metų rytą ne tik prie didžiųjų kavinių ar restoranų, bet ir prie kava ar karštu vynu prekiavusių J. Basanavičiaus gatvėje verslininkų „taškų“ svečius pasitiko valgiaraščiai, kuriuose – ar spausdintuose, ar ranka rašytuose – pagrindinė valiuta buvo eurai.
„Kokiais pinigėliais moka? Lietuviai daugiau litais, svečiai iš užsienio eurais. Grąža? Sukamės, kaip galime“, – šypsojosi karštą kavą ir arbatą pilstantys prekiautojai.
O, va, kvapnia rūkyta žuvyte prekiaujantis vyriškis apskritai su kainomis nevargo. Paskanauti žuvies siūlęs ir pirmosios metų dienos proga daugiau perkantiems dosniai po rūkytą kalmaro čiuptuvą įteikdavęs prekiautojas juokavo ne kilogramais, o vienetais pardavinėjantis, kainas mintinai mokantis ir taip pat mintinai valiutas konvertuoti sugebantis.
„Eurais atsiskaitė tik vienas kitas. Daugiausiai už litus perka, dažniausiai pinigėlius be grąžos paduoda“, – aiškino smagiai nusiteikęs vyriškis, pridūręs, jog pirmas dvi dienas, kai „cirkuliuos“ dvi valiutos, maišaties būsią.

Maišaties yra
„Yra tos maišaties. Pati pradedu su tais litais, centais, eurais ir euro centais painiotis“, – prasitarė viena iš didžiųjų prekybos tinklų kasininkių sausio pirmosios dieną. Ir nuoširdžiai apsidžiaugdavo, kai pirkėjas pasakydavo mokėsiąs ne grynaisiais.
„Nebesusigaudau kainose, – purtydamas galvą sausio trečiosios rytą Plytų gatvėje esančioje „Maxima“ parduotuvėje prisipažino pažemaičiuojantis garbaus amžiaus vyriškis. – Buvau pripratęs, kad pirma eina kaina litais, paskui eurais, dabar – ontrep, tai galvoje – jovalas: brangu tai ar pigu? O ir tos pačios kainos vienoj vietoj pirma eurais, didesniais skaičiais, parašyta, kitur dar pirma litai eina. Matyt, nesuskubo motriškelės etikečių pakeisti. Bet nieko, priprasim, dar ne prie to yr tekę priprasti“.
„Ką jau kalbėti apie garbesnio amžiaus žmones, jeigu aš pati dar niekaip nesusivokiu, kiek aš tų pinigų turiu, ar brangi viena arba kita prekė, ar nebrangi, nuolaida jai didelė, ar maža“, – kalbėjo dukryte vedina jauna mama.
„Nėra didelės bėdos. Juk aparatuose viskas suvesta, tereikia paklausti, kokia valiuta žmogus atsiskaitys. Paspaudi mygtuką – ir viskas. Bet visi tiek laukiam, kad greičiau tos dvi savaitės praeitų – žmonėms, ypač vyresniems, būna nelengva susigaudyti, „susikapeikinėti“, – kalbėjo vienos mažesnių parduotuvių Vytauto gatvėje pardavėja-kasininkė sausio ketvirtosios pavakare.
Beje, ne vienas pirkėjas pastebėjo keistą tendenciją: tuose aparatuose viskas „suvesta“ taip, kad mokant litais tenka šiek tiek permokėti – tegu ir centą kitą, bet vis tiek nesmagu. Pavyzdžiui, jei etiketėje nurodyta prekės kaina litais yra 3,99 ar 1,99 Lt, „perkonvertavus“ ir kasose užprogramuotų „eurokainų“ į litus tenka mokėti atitinkamai 4,01 ar 2,01 Lt.

Prekybos centrai rado išeitį
Kaip žinia, kitaip negu anksčiau, dabar prekybos tinklui priklausančios parduotuvės vedėjos negali tiesiai klausti: ar sklandžiai vyksta prekyba, ar nepritrūkote eurų grąžai. Viskas centralizuota: reikia skambinti viešųjų ryšių atstovams, reziduojantiems sostinėje, prisiskambinti jiems kartais gero pusdienio nepakanka, prisiskambinus gi dažniausiai prašoma atsiųsti klausimus raštu... Apskritai – Palangoje problemos tokios pat, kaip ir visoje Lietuvoje: žmonės su stambiomis litų kupiūromis nori įsigyti smulkmenų ir gauti grąžą jau eurais. Prekybininkai gi sako radę išeitį ir naudojasi numatyta išimtimi.
„Klientų, kurie ateina su stambiomis kupiūromis, sulaukta praktiškai visose mūsų tinklo parduotuvėse: pirkėjai atsineša ir 200, ir 500 Lt banknotus. Jie perka smulkmenas ir tikisi pinigus išsikeisti į eurus, – žiniasklaidai komentavo bendrovės „Rimi Lietuva“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė. – Kai žmogus atsineša 200 Lt kupiūrą ir nori nusipirkti duonos kepaliuką, kasininkas 200 Lt kupiūrą pasmulkina po 50 Lt. Iš 50 Lt kupiūros duodama grąža eurais“.
Pasak bendrovės „Maxima Lt“ Komunikacijos vadovės Renatos Saulytės, kita tendencija – žmonės gausiai atneša turimas litų monetas.
„Turime litų monetų perteklių, žmonės ateina su litų maišiukais ir juos bando išsikeisti pirkdami nedidelę prekę. Tačiau tai nevyksta masiškai, aišku, artimiausios dienos parodys, kaip situacija klostysis toliau“, – teigė R. Saulytė.
Ji taip pat sakė, kad pavieniais atvejais, jei perkama labai smulki prekė su itin stambia kupiūra, ji pasmulkinama.
Prekybos centrai „Iki“, pasak tinklo atstovo spaudai Andriaus Petraičio, taip pat susidūrė su keliais atvejais, kai už stambią kupiūrą buvo perkami smulkūs daiktai. „Jeigu yra didesnė kupiūra, reiktų vadovautis ir sveiku protu: išimtys yra numatytos“, – kalbėjo jis, pridūręs, kad stambios kupiūros yra kasininkų smulkinamos.

Pašto skyriuose – anšlagai
Litus į eurus penktadienį pradėjęs keisti Lietuvos paštas pranešė, jog pirmomis darbo valandomis jau iškeitė 2,2 mln. eurų (7,59 mln. litų). Tuo metu per visą ketvirtadienį – pirmąją euro įvedimo dieną – bankuose pakeista 10 mln. litų.
Vis dėlto paštas susiduria su eurų trūkumu, tačiau stengiasi problemas išspręsti, pranešė Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė. Jos teigimu, tai nėra masinė problema, tačiau kai kurie paštai eurų gali pristigti penktadienį po pietų.
„Turime nesklandumų su pinigų pristatymu – į kai kuriuos paštus partneriai vėluoja pristatyti valiutą, todėl negalime keisti valiutos, atiduoti grąžos, tačiau dedame visas pastangas, kad ateityje tokių nesklandumų nebekiltų“, – sakė Lietuvos pašto atstovė.
Saugos sprendimų ir inkasavimo paslaugų bendrovė „G4S Lietuva“, eurais aprūpinanti Lietuvos paštą, sausio antrąją teigė, kad penktadienį į kai kurias vietoves pavėluota pristatyti eurus, nes sugedo keli automobiliai. Tačiau bendrovės atstovas tikino, kad iš esmės pinigai išvežiojami laiku ir jų neturėtų pritrūkti.
„Susidarė kelios darbinės situacijos, kurios buvo išspręstos. Eurų netrūksta tikrai, jie yra paruošti, tinkamai surūšiuoti, tačiau penktadienį sugedo keli mūsų automobiliai, ir dėl to pasitaikė vėlavimų“, – sakė „G4S Lietuva“ vykdomasis direktorius Raimundas Bučys.
Lietuvos pašto Palangos skyriuje visą penktadienį klientų eilė buvo nutįsusi iki pat durų.
„Nesuprantu: juk litai į eurus bus keičiami du mėnesius. Kodėl visiems reikia būtinai pačią pirmąją dieną pinigus išsikeisti? Ir dar su pretenzijomis, kam „smulkiais“, po 5 eurus, keičia. O man būtinai reikia išsiųsti registruotą laišką – paštas juk porą paskutinių gruodžio dienų nedirbo – tad dabar turiu tokią eilę stovėti“, – piktinosi viena palangiškė.
Eilės pašte buvo ir šeštadienį, ir sekmadienį. Keliolikos žmonių eilutė driekėsi ir pirmadienį.
„Nuo pat ryto maždaug tokio dydžio eilė rikiuojasi“, – trumpai pakomentavo čia budėjęs policijos pareigūnas.

Bankuose spūsčių nėra
Tuo tarpu Palangoje esančių bankų filialuose didelių spūsčių nesimatė.
Kaip tikino ponia Vida, penktadienį, sausio antrą, SEB banko filiale ji praktiškai be jokios eilės ramiai išsikeitė turėtus litus į eurus.
„Žinot, toks įspūdis, kad bent jau šio banko klientai viską suskubo išsikeisti dar prieš Naujuosius – tada tai eilės buvo nemenkos“, – pastebėjo ji.
Tuo tarpu pro Vytauto gatvėje esančio „Swedbank“ banko skyriaus langus ir pirmadienį buvo matyti, jog ten esančių kėdžių klientams susėsti nepakanka. Tačiau prie bankomatų, kurių pagalba į sąskaitas galima įdėti tiek litus, tiek eurus, perpiet nebuvo nei vieno žmogaus.