„Močiučių“ istorijos: apie kovas su „mafijozais“ ir turkų mirksėjimus

Ar Palanga, sprendžiant pagal vyresnio amžiaus moteriškių ir vyriokų skaičių pakelėse link Palangos, yra „Palanga močiučių“? Ko gero, ne visiškai, nes ne tik pensininkai, bet ir lengvų pinigų „ištroškę“ jaunesni palangiškiai, siūlantys apgyvendinimo paslaugas, iš pakelių nesitraukia - „suka“ versliuką, dažnai parodydami špygą mokesčių inspekcijai.  Deja, beveik visas birželio mėnuo šių pakelės „darbuotojų“ nelepino. Šalti, apniukę, kartais lietingi bei vėjuoti orai privertė ne vieną nuomotoją susisukti į šiltesnį apsiaustą belaukiant poilsiautojų su kapšu pinigų.

Ekonomika smogia skaudžiai

Taigi, ir aš dviračiu „dūzgiu“ į kurorto pakraštį. Jau nusprendžiau: vienoms močiutėms sakysiu tiesą-esu korespondentas, besidomintis jų rymojimu pakelėje, o kitoms, nelabai šnekioms, gal ir sumeluosiu, kad ieškau kambariuko prisiglausti..

Pirma moteriškė, kuri aiškiai atrodo jau esanti pensininkė,  pakelėje maskatuoja lentele, ant kurios iškeverzota: „Kambarių nuoma“.  Joana (taip ji prisistatė) „Palangos tiltui“ dievagojosi, kad „medžiojimas“ poilsiautojų pakelėje – apverktinas dalykas šiais metais. „Nė vienas nesustojo, nors stoviu visą dieną. Velniava kažkokia. Nė vienos mašinos!“.  „Gal to kaltininkas lietingas penktadienis?“ – atsargiai klausiu ponios Joanos.  Ji nužvelgė mane verksmingomis akimis (akivaizdžiai atrodė suirzusi nuo ilgo stovėjimo) ir atšovė: „Toks važiavimas buvo visą birželio mėnesį. Netikiu, kad kaltas tik blogas oras. Žmonės, matyt, atvažiuoja tik dienai, o vakare vėl išvažiuoja“.

Kaip pasirodė, ne ji viena šiemet yra nusivylusi „balsuodama“ Palangos pakraštyje.  Vos ne visi kiti būsto nuomotojai prisipažino tą patį: „Poilsiautojų nėra“. Nenorėjusi pasakyti savo vardo moteriškė niurzgėjo: „Ir jei taip bus ir kitus du mėnesius, vargu, ar  sugebėsiu sumokėti bent už dar  labiau brangsiantį šildymą žiemą“. Ponia Birutė, save pokalbio metu keliskart pavadinusi „šūstra bobute“ irgi aimanavo: „Jeigu ir toliau visi pravažiuos pro šalį, nieko nepavyks užsidirbti, kad galėčiau žiemą sumokėti už šildymą. Ką tada reikės daryti? Nepamenu metų, kad kambario nuomos kainos centre būtų  nukritusios iki 15 litų už parą. Ir vis tiek niekas nenori!“- atviravo ponia Birutė. Tai -  ne vieninteliai kalbinti palangiškiai, kurie sakė, jog ne tik blogas oras, bet ir ekonominė padėtis labiausiai kirto per poilsiautojų kišenes. O gal lietuviai atostogoms renkasi Viduržemio jūrą? Jos kurortuose kainos, kalbama, mažesnės nei Palangoje...

Tik prie jūros

Regis, kaip ir kasmet, kone visi poilsiautojai trokšta išsinuomoti svajonių kambarį, o galbūt ir visą namą tiesiog ant jūros kranto. Sustoję šnektelėti su pakelėse mindžikuojančiomis palangiškėmis, suvokia, kad namas palei jūrą dažnai yra ne jų kišenei. Viena moteris prisipažino, kad už namo nuomą norinti 500 litų už naktį, už butą arčiau jūros prašoma nuo 150 iki 300 litų. Atrodo, jūros artumas yra itin svarbus kriterijus ieškantiems būsto Palangoje. „Prašo nors ir palėpės, tik svarbu, kad arčiau jūros. Ir visai nesvarbu, jei ten nėra karšto vandens ar minkštos lovos. Svarbu, kad svajonė gyventi kuo arčiau jūros būtų pasiekiama. Jei butas ar kambarys yra labai jaukus, tačiau toliau nuo centro, toks būstas iškart „išbrokuojamas“, - savo pačios pakelės patirtimi dalijosi ponia Rima.

 Turgus mums nereikalingas!

 Pakelėse būstą kurorte siūlančius žmones vargina kaitri vasaros saulė, nuprausia lietus. Svarbiausia, stoviniuojančios pakelėje „Palangos močiutės“ sukelia ir avarinių situacijų – automobiliams staigiai stabdant, tenka laviruoti ir aplenkti sustojusį automobilį. Būtent dėl saugumo ir patogumo dar ankstesnės kadencijos meras buvo pasišovęs prie Palangos vartų, nuo Klaipėdos pusės, įrengti „būsto nuomos turgų“, kuriame rinktųsi ir siūlantys būsto nuomą kurorte, ir sustotų tie automobilininkai, kuriems reikalinga pastogė Palangoje. Priminus apie buvusios valdžios ketinimą Palangos savivaldybės  administracijos direktorei Akvilei Kilijonienei, ši sakė: „Darbai ta linkme jau vyksta. Bandoma tartis su Klaipėda, kadangi Kretingos plentas priklauso  ne Palangai, o Klaipėdai. Viską tenka derinti, dėl to darbai juda lėtai“, - sakė A. Kilijonienė. Ji nesiryžo pažadėti, kad toks turgus pakvies visus jau šį sezoną. Juk pirmiausia tektų Tarybai patvirtinti detalųjį sklypo planą, padaryti techninį projektą. Be abejo, tai užima laiko. Bet kalbinti pakelėje būsto nuomotojai nepalankiai sutiko tokią idėją. „Nesąmonė. Kas į jį važiuos? Ir kaip reikės jį rasti? O kaip bus su tais, kurie ir toliau stoviniuos pakelėse? Tokia idėja yra pasmerkta žlugti“, - sakė Ernesta. Jai pritarė ir Maryte prisistačiusi moteris: „Verčiau valdžia ne niekais užsiimtų, o geriau praplatintų kelią, padarytų dar vieną juostą, kur žmonės galėtų normaliai, nepažeisdami kelių eismo taisyklių, sustoti, išlipti ir susitarti dėl būsto nuomos. Galbūt nebeliktų „mafijos“ kuri čia karaliauja...“

„Mafija“ Palangos pakraščiuose

 Pokalbio metu Marytė prisipažino, jog į miesto pakraštį atėję pėstieji ar atvažiavę dviratininkai dėl tokios „darbo vietos“ turi pakovoti su įžūliais automobilių savininkais, kurie reklamuoja savo nuomojamą būstą tiesiog pritvirtinę didelius plakatus ant automobilių viršaus ar galo. „Jie pėsčiuosius ir dviratininkus dažnai tiesiog varyte varo iš pakelės vietų, kur netoliese stovi mašinos. Jie mus, veikia psichologiškai, sako:  „Jūs čia nieko nelaimėsite, eikite į savo „plentą“ ir ten stovėkite, kad nematytume jūsų!“- guodėsi sunkia pakelės „močiutės“ dalia Marytė.  Kalbinti mašinų vairuotojai jos žodžius griežtai neigė ir atsisakė ką nors komentuoti. Marytė dūsavo: „Su automobilistais nuomotojais, kurie yra dažniausiai jauni stiprūs vyrai, mes, pensininkės, nepakovosime, tiesiog dažnai tenka pasitraukti...“

Palaikė „plaštake“?

Ernesta, ne močiutė, o mergina, pakelėje taip pat siūlanti apgyvendinimo paslaugas, „Palangos tiltui“ papasakojo apie šią vasarą ją šokiravusį nutikimą. „Prieš kelias dienas sustojo automobilis, pilnas tamsaus gymio vyrukų. Jie man atrodė esą turkai. Paklausė, ką aš pakelėje darau. Atsakau, jog nuomoju kambarius. Jiems net žandikauliai nukaro,  keistai išsišiepė ir nuvažiavo toliau. Iš pradžių nesupratau, ką galvoti apie juos. Tik kiek vėliau, pasišnekėjusi su kitomis moterimis, man šovė į galvą, ko jie iš tikro norėjo...“-  su šypsena prisiminė mergina. Ji pridūrė, jog TOKIŲ atvejų pasitaiko gan dažnai, tad pašnekovė jau ėmė prie to priprasti.

„Šito aš tikrai nepriimsiu gyventi“

Taip  pagalvoja kiekvienas nuomotojas, pamatęs, jog atvažiuoja juodas BMW ar koks kitas sportinis automobilis pilnas jaunimo, cigarečių bei alaus butelių... Visi kalbinti pašnekovai tokius klientus vadino „didžiausiu košmaru“. Janina pasakojo, kad, įleidusi į butą gyventi jaunų vaikinų šutvę, kitą rytą rado apšnerkštą ir aukštyn kojomis apverstą butą. „Nors ir jauni, bet pažiūrėjus atrodė santūrūs. Buvau nuomininkų ir apvogta, ir apgauta“, - sakė moteris.  Tad poilsiautojus dėrėtų rinktis itin atsargiai, nes nedori iš namų gali išnešti ne tik auksinį raktą, bet ir tualetinį popierių.  Nesvarbu, kad jie siūlo aukštą kainą ar atrodo ramūs.  Už dingusius daiktus, sugadintus nervus gali tekti sumokėti kur kas didesnius pinigus.

Verslo liudijimų užteks visiems

Klaipėdos apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Cibienė paklausta, kiek šiemet buvo išduotų verslo liudijimų teikti apgyvendinimo paslaugas Palangoje, „Palangos tiltui“ teigė: „Liepos 1 dienos duomenimis, verslo liudijimus patalpų nuomos ir apgyvendinimo paslaugoms Palangos mieste yra įsigiję per 1000 gyventojų, t.y., 34 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kaip ir ankstesniais metais, populiaresni yra verslo liudijimai patalpų nuomai – šios rūšies veiklą renkasi 87 procentų apgyvendinimo paslaugų teikėjų. Atkreipiame dėmesį, kad patalpų nuomos ir apgyvendinimo paslaugas be gyventojų, teikia ir juridiniai asmenys.“

Anot jos, už  vertimąsi tokia veikla be verslo liudijimo numatyta administracinė atsakomybė – bauda iki 500 litų. Nusižengus pakartotinai baudos didėja. Matyt, todėl nė viena iš kalbintų ponių prie įvažiavimo į Palangą neprisipažino neturinti verslo liudijimo. O kaip yra iš tikrųjų? Pakelės močiutės ir ne visai močiutės, pamačiusios mane su fotoaparatu rankoje grėsmingai artinantis, puolė dengti veidą ar paėjėjo toliau nuo fotografavo. Naiviai pagalvojau: ‚O kam slėptis, jeigu veikla yra teisėta!?“