Žemės ūkio mokymų organizatoriams ir klausytojams – parama

Sakoma, kad stovintis vanduo genda. Lygiai taip ir žinios – jei jų neatnaujiname, pasensta, tampa mažiau aktualios. Norint to išvengti, būtina mokytis visą gyvenimą. Nereikia stoti į universitetus ar kolegijas – atšviežinti įgūdžius galima ir lankant kursus ar seminarus.
Nemažai ūkininkams, miškininkams ar žemdirbių bendruomenei skirtų mokymų organizacijos ir įstaigos rengia naudodamosi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ finansine parama. Norinčios tęsti ar pradėti vykdyti tokią veiklą įstaigos šiemet vėl kviečiamos teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) iki rugsėjo 30 dienos. Pažymima, kad paramos gali kreiptis ir mokymo kursų dalyviai, jiems galioja tas pats terminas.

Ir miškininkams, ir daržininkams, ir bitininkams
Pagal veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ parama teikiama tuomet, kai pareiškėjai planuoja organizuoti mokymo kursus pagal formalią Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir (arba) neformaliojo žemdirbių tęstinio mokymo programas, kurios yra įtrauktos į viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sudarytą Žemės, miškų, žuvininkystės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus dalyvių neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų sąvadą. Remiantis šiuo sąvadu mokymai galės būti organizuojami pagal tokias veiklos sritis kaip: kompleksinės paramos (valdymo) reikalavimų, augalininkystės, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, vaistažolių auginimo, veterinarijos, bitininkystės, žemės ūkio mechanizavimo, miškininkystės, aplinkosaugos, ekologijos ir kt., kartu privalomai į mokymo programą įtraukiant mokymus jauniesiems ūkininkams pagal šias mokymo programas: kompleksinės paramos reikalavimai (valdymo reikalavimai), agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, aplinkosauga ir tręšimo planavimas bei ekonominės (ūkinės) veiklos planavimas ir finansavimo galimybės.
Nurodoma, kad paramą gali gauti mokslo ir studijų institucijos ir profesinio mokymo įstaigos, juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, mokymo kursų dalyviai – ūkininkai, jų partneriai, ūkio darbuotojai, fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai, tradiciniai amatininkai. Svarbu, kad mokymai būtų organizuojami ne mažiau rajonų, savivaldybių, nei nurodyta paramos paraiškoje, jeigu už tai buvo gauta atrankos balų.

Kuo daugiau balų, tuo daugiau šansų
Prioritetai teikiami tiems, kurie įsipareigoja apmokyti daugiau asmenų. Į tai atsižvelgiant skiriami ir atrankos balai. Pavyzdžiui, jei pareiškėjas numato apmokyti daugiau nei 300 dalyvių, jam suteikiami 25 balai, jei nuo 200 iki 300 įskaitytinai, – jis gauna 15 balų, jei nuo 100 iki 199 įskaitytinai, – galima tikėtis gauti 10 balų.
Taip pat svarbi pareiškėjo patirtis, įgyvendinant panašius projektus. Jei pareiškėjas šioje srityje turi daugiau nei penkerius metus patirties (iki paramos paraiškos pateikimo dienos), jam skiriama 15 balų. Vertinama bei sveikintina lektorių, kurie vestų kursus, patirtis. Jei jie turi didesnę nei trejų metų patirtį, skaitant panašaus turinio paskaitas ar vykdant su projekto turiniu susijusią ugdomąją, mokslinę bei šviečiamąją veiklą, skiriama 20 balų. Projekte numačius organizuoti mokymus, susijusius su geros agrarinės būklės reikalavimų laikymusi ūkio veikloje, agrarine aplinkosauga ir klimato kaita, galima pretenduoti į 10 balų. Papildomi balai teikiami ir kai pareiškėjas numato mokymus organizuoti ne viename, o keliuose skirtinguose Lietuvos regionuose.
Kaip žinia, kuo daugiau balų surenkama, tuo daugiau šansų, kad paraiška bus įvertinta teigiamai ir pareiškėjas gaus paramą. Žinant, kad privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 40, teigiamo įvertinimo tikėtis neatrodo sunku.

Planuoja apmokyti mažiausiai 2 tūkst. žmonių
Mokymus naudodamiesi finansine parama pagal KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ jau ne vienus metus rengia Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR). Per visus tuos metus organizacija svarbiomis ir labai reikalingomis žiniomis pasidalijo su keliomis dešimtimis ūkininkų, miškininkų, sodininkų, daržininkų ir kitų žemės ūkio srities specialistų. ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė apie veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ atsiliepia vien teigiamai:
– Viena iš ŽŪR misijų yra kaimo žmonių bei žemdirbių švietimas. Ji visiškai sutampa su veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ tikslais, todėl mokymus žemdirbių bendruomenei organizuojame ir vedame ne vienus metus. Paraišką paramai teikiame ir šiemet. Planuojame surengti mokymus daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Mokymų nauda ir aktualumu neabejojame. Nuo seno žinoma, kad tobulėti ir mokytis – būtina.
Europos Sąjunga taip pat palaiko ir skatina mokymosi visą gyvenimą idėją. Gyvename sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kur technologijos tobulėja ne metais, ne savaitėmis, o tiesiog dienomis. Žemės ūkis – ne išimtis. Būtina mokytis ir tobulėti, kad būtume konkurencingi, sugebėtume išlikti, siekti naujų tikslų. Manome, kad viską žinome, tik kai niekuo nesidomime, o kai išgirstame kažką naujo, suprantame, kad nežinome nieko. Siekiant išvengti tokių situacijų, labai skatiname ūkininkus atvykti į mokymus bei seminarus, kurių dauguma – nemokami, – atstovaudama ŽŪR pozicijai ir nuomonei kalbėjo S. Kisielienė.

Ričardo Pasiliausko nuotrauka:
Nuolat papildyti, atnaujinti savo žinias – būtina. Tad siekiama paskatinti tuos, kurie organizuoja mokymus ūkininkams, miškininkams ir žemdirbių bendruomenei.