ES parama dviračių turizmui padės Palangai prailginti vasaros sezoną

Palanga, kaip ir visa Lietuva, sunkiai įsivaizduoja ūkio, kultūros, informacinių technologijų plėtrą, socialinių ir ekonominių problemų sprendimą be Europos Sąjungos paramos. Kad jos parama Lietuvai yra itin svarbi, byloja ir faktas, kad šių metų beveik 30% biudžeto lėšų yra ES parama. Klaipėdos apskrityje, taip pat Palangoje, vykdoma daugybė projektų, kuriuos dalinai finansuoja Europos Sąjunga. „Palangos tiltas“, siekdamas savo skaitytojus geriau supažindinti su ES parama mūsų apskričiai, Palangos miestui, pradeda rašinių apie ES paramą ciklą.

Apie ES paramą, jos ypatumus Palangoje kalbėjomės su Palangos miesto savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Irena Šatkauskiene.

Kiek yra pateikta projektų ES paramai gauti? Kiek projektų jau gavo finansavimą ir yra įgyvendinami?

Šiuo metu iš pateiktų ES paramai gauti projektų jau pradėti įgyvendinti 8 – Palangos lopšelio darželio „Gintarėlis“ pastato rekonstrukcija, Palangos miesto Kęstučio gatvės rekonstrukcija, Palangos miesto savivaldybės veiklos valdymo sistemos diegimas ir procesų optimizavimas, Kokybės vadybos sistemos diegimas Palangos miesto savivaldybės administracijoje, Dviračių turizmo plėtra Palangos miesto savivaldybėje rekonstruojant Meilės alėją, Palangos Botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešoms reikmėms, Palangos mokyklos-darželio „Pasaka“ rekonstrukcija, Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos pastatų rekonstrukcija ir Palangos miesto gelbėjimo stoties pastato rekonstrukcija.

Dauguma šių projektų jau yra pradėti įgyvendinti, o kai kurių įgyvendinimas jau eina į pabaigą. Projektai, kuriuos paminėjau, yra įtraukti į valstybės ar regiono planuojamų investicinių projektų sąrašą, todėl jiems finansavimas yra praktiškai beveik garantuotas. Tiesa, prieš gaunant finansavimą, jos turi būti teigiamai įvertintos.

Žmonės dažniausiai, paprastumo dėlei, kalba apie ES paramą, nors ta parama ateina iš įvairių ES fondų.Gal paminėtume juos.

ES parama yra skirstoma pagal tam tikras programas. Yra trys pagrindinės programos: Žmoniškųjų išteklių, Sanglaudos ir Ekonomikos skatinimo. Mes teikiame paraiškas

visoms programoms, kuriose galime būti paraiškų teikėjais. Iki šiol esame dalyvavę visose įmanomose priemonėse. Daugiausiai yra orientuojamasi į, taip vadinamas, „kietas“ priemones – tai tokios priemonės, kurių įgyvendinimui reikalingas savivaldybės prisidėjimas. Kadangi šie metai savivaldybei finansiškai yra sėkmingi, toks prisidėjimas yra galimas.

Kiek žmonių savivaldybėje dirba su ES ir ES paramos projektais?

ES projektus kuruoja savivaldybės Ekonominės plėtros skyrius, kuriame dirba keturi žmonės. Šiam skyriui vadovauju aš. Žvelgiant plačiau, aišku, prie ES projektų įgyvendimo prisideda ir kiti savivaldybės skyriai, ypač Komunalinis skyrius.

Kas būdinga Palangai, kalbant apie ES projektus? Kokioms sritims teikiamas prioritetas?

Jeigu kalbėtume apie investicijas į Palangą platesne prasme, tai noriu pasakyti, kad Palangos miesto savivaldybė yra patvirtinusi Palangos plėtros iki 2013-ųjų metų planas, kuris yra Palangos strateginio plano iki 2015-ųjų dalis. Plėtros plane yra aiškiai numatyti prioritetai ir prioritetų kryptys. Kaip matyti iš plano, didžiausias prioritetas teikiamas turizmui. Tai visai nenuostabu – turizmas generuoja daugiausiai pajamų Palangoje. Didelis dėmesys kreipiamas ir žmoniškųjų išteklių programos įgyvendinimui, gyvenamosios aplinkos plėtrai, rekreacinio turizmo, sporto ir sanatorinių gydyklų plėtrai. Šiuo metu Palangoje įgyvendinami trys turizmo projektai: Meilės alėjos rekonstrukcija, Botanikos parko renovacija ir, pagal INTERREG programą, dviračių turizmo plėtra. Pastarajame projekte kaip partneris dalyvauja ne tik Palangos savivaldybė, bet ir Neringos savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė ir Latvijos Rutsavos savivaldybė. Jeigu kalbėtume apie infrastruktūrinius pasikeitimus, tai Palangos miesto nauda iš šio projekto yra akivaizdi – rekonstruojamas dviračių takas Palanga – Šventoji. Kaip žinote, darbai jau beveik baigti – dviratininkai gali mėgautis atnaujinta trasa. Baigus rekonstruoti šią atkarpą, iš esmės bus baigta tvarkyti dviračių trasa nuo Klaipėdos iki pat Šventosios. Noriu priminti, kad šios dviračių trasos įrengimas, Lietuvos Valstybinio Turizmo Departamento iniciatyva, prasidėjo dar 2006 metais, kai trasa buvo įrengta nuo Klaipėdos iki Palangos Botanikos parko. Visa trasa yra taip vadinamo projekto EUROVEL 2010 dalis. Nuo šiol Klaipėdos-Šventosios dviračių trasa yra Europos Sąjungos tarptautinės dviračių trasos dalis, todėl, tikimasi, kad ji pritrauks daugiau dviratininkų ir iš visos Europos. Tai Palangai yra labai svarbu, nes dviračių turizmas leidžia sąlyginai prailginti vasaros sezoną – daug dviratininkų iš užsienio atvyksta jau vėlyvą rudenį.

Be to, - galbūt tai nėra itin svari ES lėšų dalis Palangoje – skiriamos lėšos gatvių rekonstrukcijai. Kaip žinote, renovavus Kęstučio gatvę, bus baigta Palangos centrinės dalies gatvių renovacija.

Kaip žinia, įgyvendinant ES projektus, reikalingas savivaldybių finansinis prisidėjimas, taip vadinamas kofinansavimas. Kokia dalimi prie ES finansuojamų projektų jau yra prisidėjusi Palangos savivaldybė? Kiek Palangoje yra investuota ES lėšų?

Jeigu pažvelgtume į mūsų strateginį planą, matytume, kad iki 2013-ųjų metų numatyta į Palangą investuoti apie 17 milijonų ES pinigų. Kadangi kofinansavimas turi sudaryti apie 15%, todėl savivaldybė savo lėšomis turi prisidėti apie 2,5 milijono litų.

Ne paslaptis, kad kai kurios savivaldybės, būdamos labai įsiskolinusios, nesugeba kofinansuoti tokių bendrų su ES projektų ir jų atsisako. Ar dėl savivaldybės lėšų trūkumo buvo atsisakyta kurių nors ES projektų įgyvendinimo?

Kalbant apie taip vadinamus „kietus“ projektus, tokio atsisakymo niekada nebuvo. Šiek tiek mažiau paraiškų buvo teikta taip vadinamų „minkštųjų“ projektų įgyvendinimui, nes, pagal juos, nebuvo numatyta skirti lėšų mokymams ar programų rengimams. Taigi,  konkursinių paraiškų tokių „minkštųjų“ projektų įgyvendinimui 2009-aisiais metais beveik nebuvo teikta. Šiais metais planuojame aktyviau dalyvauti ir teikdami paraiškas bendriems „minkštiesiems“ projektams.

Žmonės sprendžia apie Europos Sąjungos paramą pagal tai, ką jie mato – naujus ar atnaujintus dviračių takus, rekonstruojamą Botanikos parką, renovuojamus daugiabučius. Deja, kalbant apie daugiabučių renovaciją, skirtingai nuo kitų šalies savivaldybių, Palangoje nėra ką ir pasakyti – ji paprasčiausiai nevyksta. Kodėl? Juolab, kad ir šioje srityje galima naudotis ES parama.

Atsakant į šį klausimą, reikėtų pakalbėti apie kelis dalykus. Kaip stebėtojai, mes dabar dalyvaujame ECOLIFE projekte, kurį finansuoja danų CONCERT programa. Ji numato paramą daugiabučių namų renovavimui. Bet viskas nėra taip paprasta. Kaip žinia, Vakarų Europoje absoliuti dauguma daugiabučių namų priklauso arba vietos savivaldybėms, arba turi vieną operatorių – savininką. Nesvarbu, bendriją, organizaciją, kuri atsako už tų daugiabučių būklę. Taigi, gyventojai butus tokiuose daugiabučiuose Vakarų Europoje tiesiog  nuomojasi. Sugalvojęs renovuoti savo būstą, tokio buto savininkas, kuris yra nuomininkas, nesunkiai gauna paramą jam renovuoti. Pas mus, kaip žinia, dauguma butų daugiabučiuose namuose yra privati nuosavybė. Todėl savivaldybė neturi teisės savo lėšas skirti privačiai nuosavybei renovuoti. Be to, kaip žinote, daug gyventojų tiesiog nėra finansiškai pajėgūs savo lėšomis prisidėti prie savo būsto renovacijos. Taigi, atsiranda tarsi užburtas ratas. Vyriausybė ieško įvairių būdų, kaip klausimą išspręsti – siūloma net statybų bendrovėms, ėmusioms daugiabučių renovacijos skirti paramą, bet kol kas reikalai mažai juda į priekį.

Dalyvaudami minėtame projekte kaip stebėtojai, mūsų savivaldybė ketina parengti daugiabučių renovacijos planą – bus organizuojami viešinimo renginiai, kurių metu gyventojai galės daugiau sužinoti apie renovacijos naudą, apie užsienio praktiką. Bet kuriuo atveju, turime sulaukti gerų noro ir iniciatyvos iš gyventojų.

Jūsų argumentai suprantami, bet, prieš ateidamas pokalbiui pas jus, „Delfi“ perskaičiau informaciją, kad netrukus Jonavoje bus pradėta renovuoti 15  daugiabučių lengvatinėmis sąlygomis, pritraukus lėšas iš ES struktūrinių fondų. Vadinasi, norint galima rasti išeitį?

Aš nežinau, kokia ir kokių daugiabučių renovacija bus vykdoma Jonavoje. Galbūt renovacija ten bus vykdoma gyventojams susitarus su gyventojais – tokiais atvejais paprastai yra renovuojami daugiabučiai, gyventojams sutikus, kad statybų bendrovė pastatys dar vieną aukštą, kurį ir administruos. Bet esmė ta, kad valstybė, savivaldybės neturi teisės investuoti savo lėšų į privačią nuosavybę.

Internete šią savaitę pasirodė informacija, kad, suteikus ES paramą, bus vykdoma ir penkių Palangos viešbučių renovacija. Ar galite įvardinti juos? Kokie yra kvalifikaciniai reikalavimai viešbučiams gauti ES paramą?

Tokią informaciją esu mačiusi ir aš, bet nežinau, kurie viešbučiai gaus ES paramą. Kvalifikaciniai reikalavimai viešbučiams nėra labai aukšti -  pakanka, kad būtų numatyta turizmo plėtra, kad būtų galima teikti paraišką. Kaip ir bet kuriuo kitu atveju, norint gauti ES paramą, reikia paruošti verslo planą, parašyti projektą ES paramai gauti ir pateikti paraišką. Kadangi, kaip paprastai, paraiškos svarstomos konkurso būdu, nėra visiškų garantijų, kad pateikus paraišką, ji bus patenkinta. Be to, privatūs ir juridiniai asmenys gali tikėtis mažesnės nei savivaldybės paramos. Jeigu savivaldybės turi kofinansuoti 15%  projekto sąmatos, tai juridiniai asmenys – 50%.

Kas vykdo ES projektų kontrolę? Ar kontroliuojančios institucijos yra atkreipusios dėmesį į ES lėšų įsisavinimo pažeidimus Palangoje? Ar, pavyzdžiui, buvo atmesta Palangos paraiškų?

Teikiant konkursines paraiškas yra tikrinami ir viešieji pirkimai, ir pasirengimas projekto vykdymui. Tikrinimą atlieka agentūros, kurios yra atsakingos už konkrečios priemonės įgyvendinimą. Visa tikrinamo kontrolė gali būti sąlyginai skirstoma į išorinę ir vidinę. Išorinėms priklauso minėtos agentūros, o vidinei – savivaldybės kontrolės tarnyba.

Ne, nė viena mūsų pateikta paraiška ES paramai gauti nebuvo atmesta. Rimtesnių įspėjimų dėl projektų vykdymo taip pat nesame susilaukę  - tik darbo eigoje pasitaiko pakoregavimų. Tai yra visiškai natūralu.

Kaip žinia, kai kuriose savivaldybėse pradinės ES finansuojamų projektų sąmatos dėl darbų atidėjimų labai išaugo – taip projektų įgyvendinimas įstringa. Ar negresia toks likimas kuriam nors Palangos projektui?

Kalbant apie Botanikos parko restauraciją iškilo kai kurios nenumatytos aplinkybės. Turiu omenyje, kad atliekant kasimo darbus, buvo aptiktas sluoksnis, kuris galbūt gali turėti tam tikrą paveldosaugos vertę. Buvo sustabdyti laikinai darbai, ir, žinoma, darbų, susijusių su rasto sluoksnio tyrimu, kaštus turėjo prisiimti savivaldybė.

Jūsų nuomone, kuris projektas jums atrodo sunkiausiai įgyvendinamas?

Sunku išskirti vienintelį. Dažniausiai projekto įgyvendinimo stadijoje visada atsiranda kai kurių nenumatytų aplinkybių, kurios kelia susirūpinimą.

Ar yra koks kriterijus, pagal kurį galima būtų įvertinti, kaip sėkmingai ar ne Palanga įgyvendina ES remiamus projektus?

Tai, kad nė viena savivaldybės pateikta paraiška ES paramai nebuvo atmesta, kad savivaldybė neviršija paskolų limito ES paramai gauti, kad projektai yra sėkmingai įgyvendinami, rodo, kad ES remiamų projektų įgyvendinimas Palangoje vyksta sėkmingai. Vadinasi, dirbame gerai –  paraiškas rengia kokybiškai ir pateikia jas laiku.