„Žinia pažeidėjams paprasta: anksčiau ar vėliau jus pričiupsime“

Spaudžiant šaltukui, UAB „Palangos vandenys“ darbuotojai – tarsi kovinėje parengtyje. Laimei, kol kas gamta didesnių bėdų miesto vandens tiekėjui neprikrėtė. Užvertus 2016-ųjų puslapį, bendrovės direktorius Virgilijus Beržanskis džiaugiasi, kad jau trečius metus iš eilės įmonė senuosius metus baigia su pelnu. Direktoriaus mintyse – vasara: vandens tinklai bus klojami Šventojoje, nuo Elijos iki Šventosios gatvės, darbai bus atliekami ir Palangoje, Maironio, Vytauto gatvėse. „Tokios apimties darbų vien savo jėgomis ir resursais dar nesame vykdę“, – sakė V. Beržanskis interviu „Palangos tiltui“.
– Sausio, o dabar ir vasario šalčiai – nemažas išbandymas ir miesto vandens tinklams, visai infrastruktūrai. Ar padaugėjo avarinių iškvietimų dėl šalčio gedimų vandens tinkluose?
– Minusinė temperatūra – išbandymas ne tik mums, bet ir visiems vandens tinklams. Dėl šalčio atsiranda daugiau avarijų – jos susijusios su grunto įšalimu ir atlydžiu. Gruntas juda, deformuojasi, dėl to vamzdynai– dažniausiai ketiniai – lūžta. Tačiau ši žiema, palyginti su kitomis, nėra dėl to išskirtinė. Mūsų avarinės brigados sėkmingai dirba, esame pasiruošę visiems netikėtumams. Kompiuterio ekrane matome visas didesnes vandens avarijas mūsų tinkluose, ir, jas pastebėję, iškart reaguojame.
– Apžvelkite, prašau, praėjusius metus ekonomine prasme. Kokie jie buvo „Palangos vandenims“?
– 2016-uosius baigėme su nedideliu 7627 eurų pelnu. Bendrovės pajamos pernai sudarė 2 milijonus 602 tūkstančius eurų, išlaidos – 2 milijonus 595 tūkstančius eurų. Deja, mūsų pagrindinė veikla – vandens tiekimas ir buitinių nuotekų tvarkymas – buvo nuostolingas įmonei: nuostolis siekė 32 tūkstančius eurų, bet, jau trečius metus iš eilės, pajamos ir pelnas iš kitos veiklos „uždengė“ mūsų išlaidas.
Galiu priminti, kad „Palangos vandenų“ teikiamos papildomos, komercinės paslaugos yra tokios: vandentiekio ir nuotekų tinklų projektavimas, tinklų klojimas, tarpininkavimas, vandens objektų pridavimas, vandens tyrimas, transporto priemonių ir mechanizmų nuoma, taip pat patalpų nuoma.
– Kas sudaro didžiausią dalį jūsų komercinių darbų?
– Vandens tinklų projektavimas, įrengimas ir statyba. Tokių darbų turime pakankamai ir jie praktiškai yra atliekami visus metus. Jiems turime atskirą brigadą. Esu paskaičiavęs, kad jeigu saviems tokiems darbams samdytumėme subrangovus, jie mums kainuotų dukart brangiau. Natūralu, kad ir kitiems mes galime pasiūlyti tokius darbus atlikti pigiau. Net pastebėjau, kad dėl savo nemažų komercinių darbų apimčių Palangoje esame vandentiekio tiesimo ir panašių darbų kainas sumažinę.
– Priminkite, koks buvo „Palangos vandenų“ pelnas 2015 metais?
– Buvo didesnis –40 tūkstančių eurų. Pažymėčiau, kad nors praėjusius metus baigėme su nedideliu minusiu iš pagrindinės veiklos, mūsų pajamos iš jos augo 8 procentais. Tačiau sąnaudos taip pat didėjo. Daugiausiai dėl augančių atlyginimų.
– Koks yra atlyginimo vidurkis jūsų įmonėje?
– Kaip įmonės vadovas, atsakyčiau diplomatiškai: jis ne toks, koks turėtų būti, kad galėtumėme išlaikyti visus savo specialistus ir prisivilioti naujų. Vis tik 2016 metais „Palangos vandenų“ darbuotojų atlyginimai,palyginti su 2015 metais, vidutiniškai išaugo apie 18 procentų ir 2016 metų paskutiniajame ketvirty siekė 804 eurus neatskaičiavus mokesčių. Pagal atskiras darbuotojų grupes, jie dar mažesni tarp, pavyzdžiui, šaltkalvių ar vairuotojų – siekia 670 eurus, taip pat iki mokesčių. Paskaičiavome, kad norėdami visiems įmonės darbuotojams padidinti algas vidutiniškai vienu procentu, įmonei metams papildomai reikia 10 tūkstančių eurų. Įmonėje šiuo metu dirba 95 darbuotojai. Deja, apgailestaudamas turiu pripažinti, kad privačios bendrovės gali pasiūlyti didesnius atlyginimus ir neretai tuo pasinaudoja – surasti ir pasikviesti dirbti įmonėje gerus specialistus, sudėtinga.
– Kalbant apie šiuos metus, kur jūs matote UAB „Palangos vandenys“ potencialą ir kokie galbūt nauji normatyviniai aktai ar jų svarstymas jus neramina?
– Sutikime, kad miesto gyventojams aktualiausias klausimas yra vandens kaina. Pagal naują reglamentavimą, vandens kaina turi būti peržiūrima kiekvienais metais – vandens kaina šiais metais liks ta pati kaip ir pernai. Metų eigoje galimos tik labai nedidelės – cento ar panašiai – jos korekcijos. Prielaidų ženkliai didinti vandens kainos nėra.
– Ar gamtos išteklių mokestis šiais metais nepakito?
– Ne. Jis didėjo praėjusių metų pradžioje, beveik 50 procentų, nors tai iš esmės neatsispindėjo vandens kainoje galutiniam vartotojui, nes tai kompensavome pajamomis iš ne pagrindinės veiklos.
Kalbant apie mūsų pagrindinius darbus šiais metais, pirmiausia išskirčiau vandens tinklų klojimą Šventojoje, nuo Elijos iki Šventosios gatvės. Bendras tinklų ilgis – šiek tiek virš 3,5 kilometrų. Darbus, pabrėžiu, atliekame savo įmonės lėšomis ir pajėgomis. Nesamdome rangovų šiems darbams dėl tos pačios priežasties – taupome įmonės pinigus. Darbų daug, tad yra tikimybė, kad mes jų visų ir nespėsime pabaigti 2017-aisiais. Žinoma, stengsimės, kad taip neatsitiktų. Projekto vertė – apie 200 tūkstančių eurų.
Palangoje vykdoma Maironio gatvės rekonstrukcija – mes savo ruožtu atnaujinsime visus vandentiekio tinklus šioje gatvėje. Šventojoje, Pušyno gatvėje, kurią miesto savivaldybė taip pat rekonstruos, mestaip pat esame numatę perkloti vandentiekio vamzdyną, kad nereikėtų grįžti prie jo vėliau.
Mano išvardinti projektai yra dideli – tokios apimties darbų vien savo pajėgomis ir lėšomis nesame dar darę.
– Ar pakaks jiems įmonės apyvartinių lėšų?
– Stengsimės išsiversti be paskolų. Jeigu tektų samdyti rangovus, be paskolų neišsiverstumėme. Iš Šventojoje vykdomo projekto tikimės ir šiek tiek daugiau pajamų – turėsime šiais metais joje naujų prisijungimų prie mūsų tinklų.
– „Palangos vandenų“ vardas buvo minimas, Palangai paskelbus siekį tiekti jūros vandenį į poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“, kitus objektus. Ar tam jau ruošiatės?
– Miesto savivaldybės Tarybos sprendimas tuo klausimu yra priimtas. Turiu omeny, nuspręsta seną jūros vandens siurblinę perduoti UAB „Palangos vandenys“. Pats perdavimas dar nėra įvykęs. Gavę šį turtą, įvertinsime kokius darbus reikia atlikti, norint atgaivinti jūros vandens tiekimą.Manau, pagal technines galimybes atsižvelgsime į visų suinteresuotų asmenų pageidavimus gauti jūros vandenį. Iki šiol siurblinė priklausė Turto bankui. Jis ją perdavė Palangos miesto savivaldybei, o ji – mums. Svarbiausia, įgyvendinus projektą – pradėjus tiekti jūros vandenį – bus didelė nauda ir poilsiautojams, ir verslininkams,ir Palangai.
– Aplinkos ministerijos (AM) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas šią savaitę išplatino pranešimą apie vasarį nustatytą neteisėtą prisijungimą prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų. Ar galite plačiau pakomentuoti šį atvejį?
– Galiu pacituoti, kas teigiama departamento pranešime: „AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad asmuo, turintis valstybinėje žemėje Šventojoje poilsio paskirties pastatų ir nebūdamas centralizuotu vandens tiekimo tinklų vartotoju, galimai neteisėtai yra įrengęs požeminio vandens gavybos gręžinį. Dar 2016 metais buvo nustatyta, kad pilietis A. K. neteisėtai prisijungė prie UAB „Palangos vandenys“ centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų, tačiau nepavyko nustatyti, iš kur tiekiamas vanduo. Klaipėdos RAAD kreipėsi į kitas suinteresuotas institucijas ir UAB „Palangos vandenys“ atlikti galimai neteisėtai įrengto vandens gręžinio atkasimo darbus. 2017 m. sausio 30 d. buvo organizuotas patikrinimas, kuriame dalyvavo Klaipėdos RAAD Palangos miesto agentūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus, Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigūnai ir UAB „Palangos vandenys“ atstovai. Atlikus kasimo darbus valstybinėje žemėje, rastas neteisėtas požeminio vandens gavybos gręžinys. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad valstybinėje žemėje savavališkai pakloti vandentiekio vamzdynai, kuriais vanduo iš gręžinio tiekiamas į piliečiui A. K. priklausančius pastatus. Palangos miesto savivaldybės administracija apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus vandens gręžiniui įrengti duomenų neturi, todėl Klaipėdos RAAD pradėjo tyrimą dėl gręžinio įrengimo ir eksploatavimo teisėtumo. Tokiu būdu pilietis A. K. galimai pažeidė požeminio vandens gavybos gręžinių įrengimo reikalavimus bei neteisėtai naudoja valstybinius gamtos išteklius. Pažymėtina, kad šiam piliečiui per pastaruosius keletą metų surašytas ne vienas savavališkos statybos aktas dėl įvairių pažeidimų statant bei remontuojant turimus statinius valstybinės žemės sklypuose Šventojoje.“
– Neabejoju, tokių neteisėto prisijungimo atvejų prie miesto vandens tiekimo tinklų yra gerokai daugiau...
– Išties taip. Dėl tokių nesąžiningų piliečių „Palangos vandenys“ netenka dalies pajamų, patiria papildomas sąnaudas, tačiau, noriu pabrėžti, kad paskutiniaisiais metais labai sugriežtinome kontrolę ir neteisėtų prisijungimų prie mūsų nuotekų ir vandentiekio tinklų paieškas. Tenka apgailestauti, kad net šiandienkai kurie žmonės ar verslininkaistatydami namusprojekte nenumato lietaus nuotekų, drenažinio vandens nuvedimo sprendinių galvodami, kad galės tai išspręsti savavališkai juos prijungdami prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų. Tai – elementari vagystė, už kurią tenka mokėti visiems Palangos ir Šventosios gyventojams. 2016–2017 metais nustatėme 39 savavališkus prisijungimus prie mūsų kanalizacijos sistemos ir 3 – prie vandentiekio. Taip pat nustatyti 46 atvejai, kai neveikė vandens skaitiklis ar buvo pažeista skaitiklio plomba. Už šiuos pažeidimus norminių aktų nustatyta tvarka papildomai priskaičiuota beveik 50 tūkstančių eurų.
– Kokios yra įstatymo numatytos sankcijos už neteisėtus prisijungimus?
– Už savavališką prisijungimą prie centralizuotų nuotekų ir vandentiekio tinklų pažeidėjams gali tekti sumokėti 10,000 eurų ir daugiau.Sumos priklauso nuo vamzdyno diametro bei laikotarpio. Iš vieno tokio pažeidėjo teismine tvarka dabar, pavyzdžiui, išsireikalaujame 23,000 eurų. Kita panaši byla – dėl 3,000 eurų išieškojimo. Teismų praktika tokiose bylose yra suformuota – ji yra palanki vandens įmonėms. Neabejoju, kad ir mes savo bylas laimėsime. Labai raginčiau Palangos ir Šventosios gyventojus sutvarkyti savo prisijungimus prie miesto nuotekų ir vandens tinklų. Pažeidėjams turiu vienintelę žinią: geriau padarykite tai dabar, nes anksčiau ar vėliau mes jus aptiksime. Tai – neišvengiama.
– Kita kategorija vartotojų yra ta, kurie nepajėgia ar delsia atsiskaityti už vandens tiekimą?
– Skolininkų visada turėjome ir turime dabar, jų skaičius – panašus. Raginčiau miestelėnus būti sąmoningais ir nelaukti, kol gausite šaukimą į teismą dėl skolos „Palangos vandenimis“. Deja, kai kuriuos skolininkus tenka, kaip sakau, „atiduoti“ antstoliams.
– Neabejoju, kad pasižvalgote į kaimynų vandens įmones ir didmiesčiuose, taip pat artimajame užsienyje. Kokios ten pastebimos vandentvarkos tendencijos? Kiek „Palangos vandenys“ yra pajėgūs sekti geriausiais sektoriaus pavyzdžiais?
– Kalbant apie Lietuvą, ypač išsiskiria didieji šalies miestai. Ten vandens tiekimo mastai – visai kiti, dėl to ir vandens kaina ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje yra gerokai mažesnė nei Palangoje, nes vandens tiekimo kaštai dėl didelio vartotojų skaičiaus yra mažesni. Be to, didesnių miestų vandens tiekimo įmonės turi galimybes įsigyti modernesnės technikos, įrangos. Tačiau mes taip pat stengiamės neatsilikti. Šiuo metu planuojame įsigyti ir pradėti naudoti aparatūrą vandens nutekėjimo paieškai. Tai leis dar labiau sumažinti vandens nuostolius.
Be to, Klaipėdos apskrityje galime ir pasididžiuoti: Palangos vandens kaina yra mažiausia po Klaipėdos miesto. Vadinasi, sugebame išlaikyti gerą kainos ir sąnaudų santykį. Mūsų privalumas, kad tiekiame tik požeminį vandenį. Vadinasi, labai kokybišką, kuo negali pasigirti net labai technologiškai vandentvarkos srityje pažengusios Europos valstybės.