Krizė baigsis anksčiau

Praėjusį šeštadienį kurorte svečiavęsis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Andrius Kubilius „Palangos tiltui“ teigė, jog šalies gyventojus į neviltį varantis sunkmetis gali baigtis anksčiau nei iki šiol buvo prognozuojama.

Stebina ignoravimas

Vykdamas į Klaipėdą premjeras A.Kubilius užsuko ir į Palangą, kur susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos miesto savivaldybės tarybos nariais Šarūnu Vaitkumi, Dainiumi Želviu, Mindaugu Skritulsku, Giedriumi Šatkausku, Seimo nariu Pranu Žeimiu, Kretingos rajono savivaldybės meru Juozu Mažeika. Ministras pirmininkas domėjosi politine bei ekonomine situacija kurorte. Jį nustebino tai, kad miesto Tarybos valdančioji dauguma visiškai nesistengianti bendrauti su Seimo nariu, net jį ignoruojanti – net svarstant Savivaldybės biudžetą nesiteikiama jį pakviesti. Anot P.Žeimio, tokiais atvejais pakankamai sudėtinga gilintis į kurorto problemas, ieškoti būdų, kaip jas išspręsti. Susidaro įspūdis, kad Palangos valdančiajai daugumai nereikalinga Seimo nario parama. Dėl to kyla įtarimų, kad Tarybos valdančioji koalicija nesirūpina paprastų palangiškių gyvenimu, nesistengia jį palengvinti ypač sunkiu dabartiniu laikotarpiu.

Vandenynas sušlapina kojas

„Palangos tiltui“ premjeras A.Kubilius teigė, jog banguojant vandenynui ir mes neišvengiamai sušlampame kojas – pasaulio ekonominis nuosmukis pakankamai skaudžiai palietė ir Lietuvą. „Ypač sudėtingą situaciją, kokie kyla iššūkiai, mes matome labai aiškiai. Galiu pasidžiaugti, kad sugebame į visas negandas tinkamai reaguoti. Yra trys svarbiausi mūsų darbo prioritetai. Svarbiausias – valstybės finansų sistemos ir lito stabilumas. Tai reiškia, kad mažėjant valstybės pajamoms turime mažinti ir išlaidas. Tai mes labai konstruktyviai ir darome. Ne tik sutardami valdančiojoje koalicijoje, bet ir su profsąjungomis bei kitomis struktūromis. Kitas prioritetas – ekonomikos skatinimas, parama verslui šiuo sunkiu laikotarpiu. Verslininkai patiria nuostolių, tai neišvengiama, tačiau būtina stengtis, kad tie nuostoliai būtų kuo mažesni, kuo lėčiau mažėtų darbo vietų skaičius. Trečias prioritetas – socialinės rimties išsaugojimas. Be šito mes negalėtume įgyvendinti pirmųjų dviejų prioritetų“, - sakė A.Kubilius.

Pasak premjero, trečiasis prioritetas yra sudėtingiausias, nes susijęs su socialinėmis išmokomis, atlyginimais. Mažinamos valdymo išlaidos, biurokratinis aparatas, atlyginimų fondas, pradedant nuo centrinės valdžios. „Premjerui taip pat Seimas nusprendė antrą kartą 12 proc. sumažinti atlyginimą. Tiems, kurie valstybės tarnyboje uždirba daugiausia, atlyginimai ir mažinami pirmiausia, daugiausia,“ – sakė A.Kubilius. Ministras pirmininkas pasidžiaugė, kad pavyksta apsaugoti socialines išmokas – nemažinamos pensijos, motinystės pašalpos, taip pat atlyginimai mokytojams, kultūros darbuotojams, teisėsaugos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams.

Šviesa tunelio gale

„Šitaip galime įvertinti savo darbą. Suprantama, nuolat ieškome optimistiškesnių signalų apie net menkiausią situacijos pagerėjimą iš pasaulio, iš tarptautinių rinkų, nes didžioji dalis mūsų problemų atsiradimo priežasčių slypi už mūsų valstybės ribų. Tai pasaulinės krizės problemos. Lietuvos ekonomika yra labai atvira – apie 60 proc. vidaus produkto eksportuojama į užsienio šalis. Jei tose valstybėse, į kurias eksportuojame savo produkciją, atsiranda kokios nors ekonominės problemos, mes tai iškart pajuntame. Dabar jau šiek tiek optimistiškiau nuteikia informacija užsienio spaudoje, ypač apie Europos Sąjungos rinkas. Vis dažniau galima įžvelgti, nors ir nedidelių, bet realių atsigavimo požymių. Dar nėra viskas gražu, tačiau tai leidžia manyti, kad krizės pabaiga, kurią mes prognozavome iki šiol, gali ateiti anksčiau. Pagal mūsų skaičiavimus, šie metai, ką jaučiame savo kailiu, bus pakankamai sudėtingi. Kiti metai bus vidutiniški. Pagal ankstesnes prognozes manėme, kad 2011-aisiais jau pamatysime realius ekonomikos atsigavimo požymius, tačiau dabar atrodo, kad tai gali įvykti ir anksčiau, jau 2010 metais,“ – teigė premjeras A.Kubilius.

Didžiausia problema - bankai

Niekam ne paslaptis, kad šiandieninis sunkmetis prasidėjo nuo finansinės, bankų krizės. Būtų logiška manyti, kad jų atsigavimas tiesiogiai paveiktų visą ekonomiką, labiausiai padėtų jai atsigauti. Dabar dažniausiai verslas žlunga negaudamas gyvybiškai svarbaus kreditavimo. Pasak A.Kubiliaus, bendrauti su bankais yra gana sudėtinga. „Viskas prasidėjo būtent nuo bankų. Finansinė krizė ištiko todėl, kad globalieji bankai sugalvojo lyg ir eksperimentą, dėl kurio atsirado labai daug „orinių“ pinigų, kurie nebuvo niekuo padengti, nepagrįsti jokiais ekonominiais garantais, oro burbulų pavidalu. Suprantama, pinigai yra visos ekonomikos kraujas. Į jį prileidus dopingo, galima stebėti akivaizdų šoktelėjimą viršun, greitą kilimą. Deja, tai yra laikina, nes anksčiau ar vėliau dopingas baigiasi, ir tas burbulas sprogsta. Tai galima palyginti su sportininku, kuris „pumpuojamas“ dopingu ir bėga greitai. Tačiau pasibaigus dopingui, jis vis tiek verčiamas bėgti. Nesunku įsivaizduoti, kuo tai baigiasi. Lygiai tas pats atsitiko ir Lietuvoje,“ – sakė premjeras. Anot jo, bankai atsigaus tik tada, kai apsivalys nuo tų „orinių“ pinigų, kas dabar ir vyksta.

„Dažnai mes neturime net terminų, kuriais galėtume apibūdinti vieną ar kitą situaciją. Kai anksčiau buvo skaičiuojama milijonais, milijardais, tai dabar jau įvardijami trilijonai, dešimtys ar net šimtai trilijonų. Tokios yra tų „orinių“ pinigų sukurtos pinigų apimtys. Įsivaizduoti, kad mes galime kaip nors paveikti bankus, pakankamai sudėtinga. Duok, Dieve, kad jie kuo greičiau apsivalytų nuo tų „orinių“ pinigų“, - teigė A.Kubilius.

Pasak ministro pirmininko, verslo kreditavimo problema yra didžiulė. Įgyvendinant Ekonomikos skatinimo planą stengiamasi per įvairius fondus, „apeinant“ bankų kreditavimo mechanizmą, bent šiek tiek kredituoti verslą. Tai yra pamatinė ekonominio nuosmukio ir visų ekonominių problemų priežastis.

„Palikimas“ - milijardinis

Dažnai visuomenėje kalbama, kad ekonominiam sunkmečiui blogą įtaką daro ir mokesčių didinimas, dėl kurio bankrutuojančios įmonės, atsiranda dar daugiau įvairių problemų. „Palangos tiltui“ premjeras A.Kubilius teigė, jog kartais klaidingai suprantamos kai kurios sunkmečio problemos. „Manoma, kad jei pasidarė sudėtingiau po kokio nors pakeitimo, tai taip atsitiko būtent dėl to pakeitimo. Bene jautriausiai šiandien reaguojama kalbant apie mokesčių reformas. Ministras pirmininkas teigė, jog Finansų ministerija yra parengusi apžvalgą, kurioje matyti, jog nei Latvijoje, nei Estijoje ekonominė situacija nėra geresnė, nors jie mokesčių nepadidino, net atvirkščiai. „Pas mus dabar vyksta tai, kas kaimyninėse Baltijos šalyse vyko prieš 3-4 mėnesius. Blogiausia, kad pas mus „užsidarė“ bankų kreditavimas, užsienio rinkos, ypač Rusijos, Vokietijos. Kai kurios kitos valstybės, kurios mums labai svarbios, devalvavo savo valiutas. Ką nors eksportuoti, pavyzdžiui, į Lenkiją, mums neapsimoka, nes ten visos prekės yra pigesnės. Atpiginę savo valiutą lenkai tikrai ilgai nesidžiaugs. Be to, jie turi didžiules problemas savo bankų sektoriuje. Jau dabar lenkų vyriausybė Tarptautinio Valiutos fondo prašo milijardų paskolos zloto kursui stabilizuoti. Jokioje kitoje bent jau Europos valstybėje niekas dar nesugalvojo efektyvesnių sunkmečio įveikimo priemonių nei tos, kurios taikomos ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Graikijoje taip pat mažinamos valdymo išlaidos ir didinami mokesčiai. Biudžetas jau seniai buvo nesurenkamas, o buvusios valdžios „palikimas“ sunkiai suvokiamas – deficitas milžiniškas, net ne milijonai, o milijardai litų“ – sakė A.Kubilius.