Vaikas formuojasi valgymo įpročius dar net negimęs

„Vaikams iki šešerių metų nerekomenduojama saldinti maistą, jei jie cukraus negautų, imtų jo ieškoti kitur, pavyzdžiui, vaisiuose“, – sakė gydytoja gastroenterologė Birutė Čijunskienė, dirbanti Klaipėdoje, tačiau dažnai atvykstanti ir į kitus miestus susitikti su tėvais, kurie rūpinasi savo vaikų sveiku maitinimusi. 

Tik cukrus ir miltai?
Turbūt niekas negalėtų paneigti, jog mityba tiesiogiai susijusi su sveikata. Kaip teigė gydytoja gastroenterologė B.Čijunskienė, tik nuo mažumės pripratęs vaikas sveikai maitintis, taip darys ir suaugęs. Tačiau, žinoma, tėvai tam turi parodyti pavyzdį.
„Maistas turi būti subalansuotas iš visų maisto grupių, atitinkantis organizmo fiziologinius poreikius. Nustatyta maisto piramidė parodo, jog patariama vengti gaiviųjų gėrimų, sumuštinių, ribotais kiekiais vartoti dešrą, riebią mėsą, duoną, ryžius, makaronus ir bulves, o nuolat skatinama valgyti vaisius, daržoves, kasdien išgerti po du litrus vandens ir, žinoma, nepamiršti fizinio aktyvumo“, – pristatė gydytoja.
Paklausta, kas skatina susirūpinti gyventojų maitinimusi, gydytoja gastroenterologė nusišypsojusi atsakė, jog atrodo, kad Lietuvoje daugiau nėra ko valgyti be cukraus ir miltų.
O ikimokyklinio amžiaus vaikams, kaip paminėjo ji, labai svarbu maitintis sveikai, kad ir vėliau nekiltų sveikatos nemalonumų. „Tačiau galiu pasakyti, kad darželiuose vaikai maitinami taisyklingai, čia subalansuotas maistas, blogesnė situacija mokyklose, kai vaikai vis pasigauna kokį menkavertį maistą“, – savo pastebėjimus išsakė B.Čijunskienė.
Pasak jos, žmonėms labiausiai trūksta ne tik vaisių ir daržovių, bet ir košių, jas dauguma pamiršta.
„Ikimokyklinio amžiaus vaikų organizmas intensyviai auga, ypač CNS, kaulų-raumenų, imuninė sistemos, vidaus organai. Energetiniai resursai eikvojami ląstelių medžiagų apykaitai, augimui, protinei ir fizinei veiklai. 3-6 metų vaikams formuojasi raumenų masė, ilgėja kaulai, tęsiasi augimas, didėja fizinis aktyvumas, krenta pieniniai dantys, didėja kalorijų poreikis, tad svarbi produktų įvairovė, būtini baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai A ir C, mineralai Fe ir Ca, atsiranda pieno produktų poreikis“, – dėstė gydytoja.
Anot pokalbininkės, paslaptis glūdi ir nėščios moters organizme, mat kūdikis prie tokio maisto pratinasi, kokį vartoja mama.

Kramtymas – vienas iš malonumų
Kokios valgymo taisyklės? „Dabar daug kas skuba, lekia, ir dažnai nespėja pavalgyti pusryčių, tačiau juos valgyti būtina, taip pat patartina valgyti 5 kartus per dieną, pertraukos tarp valgių turėtų būti 3-3,5val. Vandenį gerti valgant negalima. Kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Virškinimo sistema visgi yra sistema ir jos ritmo sudarkyti negalima, „pasimeta“ organizmas. Vakarienę patartina valgyti 18-19 val. Galbūt esate pastebėję, jog vaikai itin linkę čiupti už tokio maisto, kurį galima ilgai kramtyti, tokio kaip kepta duona, žinoma, traškučiai. Kramtydamas žmogus jaučia didžiulį malonumą. Nepamiršti ir to, jog valgant maistą reikia lėtai sukramtyti“, – patarimais pasidalino gydytoja.
Neveltui B.Čijunskienė užsiminė, jog cukraus vaikams duoti negalima. Kaip ji paminėjo, ypatingai cukrus blokuoja kalcio pasisavinimą. Saldus, riebus, kaloringas maistas padidina kraujo klampumą, sutrikdo kraujagyslių funkcijas. Tarpląsteliniame tarpe kaupiasi ląstelių metabolizmo procese nepanaudoti baltymai, riebalai, gliukozė ir medžiagų apykaitos produktai. Šie pokyčiai organizme vadinami metaboliniu sindromu, kuris provokuoja hipertenziją, nutukimą, cukraligę, onkologiją, lėtines uždegimines ligas.
O štai, cukraus galima gauti ir kur kas sveikesniu keliu, pavyzdžiui, viename obuolyje esama keturių šaukštelių cukraus, banane – netgi penki.
„Švedai išmoko sveikai maitintis ir jų rezultatas – mažiau širdies ligų, infarktų, o mūsų šalis taigi pirmauja pagal širdies kraujagyslių mirtingumą. Esame nuo senovės pripratę valgyti riebiai. Taip, anksčiau žmonės valgydavo riebiai, tačiau jie daugiau anuomet ir judėdavo, vyravo fizinis darbas. Dabar dauguma prisivalgo riebaus maisto ir sėdi biuruose visą dieną. Fizinis aktyvumas yra būtinas, tad reikia kuo daugiau judėti“, – kalbėjo gydytoja.

Kofeino įtaka
B.Čijunskienė parodė tokius duomenis: Didžiosios Britanijos Sveikatos apsaugos ministerija pateikia tokius apytikslius skaičius, kiek kofeino yra įvairiuose produktuose: 1 puodelis tirpios kavos – 100 mg, 1 puodelis plikomos kavos – 140 mg, 1 puodelis arbatos – 75 mg, 1 puodelis „kolos“ gėrimo – 40 mg, 1 skardinė energetinio gėrimo – iki 80 mg, 50 g juodo šokolado – iki 50 mg, 50 g pieniško šokolado – iki 25 mg.
„Tarptautinė maisto standartų agentūra (TMSA) teigia, kad bet kuriam žmogui nepavojinga yra iki 400 mg kofeino per dieną riba, tačiau įspėja, kad vartoti reiktų stengtis ne daugiau 300 mg. Nėščioms moterims kone privaloma neviršyti 200 mg kofeino per dieną. Jautrumas kofeinui yra ir asmeninis dalykas. Skirtingi žmonės turi skirtingus organizmus ir į kofeiną jie reaguoja skirtingai, tačiau nėščios moterys vartodamos daugiau kofeino rizikuoja patirti persileidimą, arba gali pagimdyti per mažai sveriantį kūdikį. Mokslininkai išsiaiškino, kad kofeinas besilaukiančios moters kūne yra itin greitai pasisavinamas ir lengvai patenka į placentą. Vaisių tiesiogiai ima veikti ši medžiaga ir pirmiausia lemia jo vystymosi greitį“, – apie kofeiną papasakojo gydytoja gastroenterologė.
Taip pat pašnekovė užsiminė, kad žmonėms labai kenkia vienarūšis maistas: mažina apetitą, blogėja imunitetas, lėtėja augimas, dažniau sergama, rekomenduojamas nėštumo metu ir maitinant krūtimi kuo įvairesnis maistas, kad vaikas toleruotų ir valgytų visus maisto produktus.