Ukrainos dukra, kuri Palangoje gyvena kaip rojuje

Puikiai lietuviškai kalbanti Irina Šlimienė nustebino prisipažindama, jog yra kilusi ne iš Lietuvos. „Aš esu ukrainietė. Ukrainoje gyvenau iki šešerių metų. Vėliau atvykome į Lietuvą, o į Palangą – prieš metus“, – sakė žavi sportiška moteris. Jau keturiolika metų asmenine ir grupinių užsiėmimų aerobikos trenere dirbančios I. Šlimienės gyvenimas jau nuo vaikystės susietas su sportu. Buvusi gimnastė bei krepšinio komandos šokėja šiandien savo patirtimi mielai dalijasi su klientais sporto klube ir svajoja apie naujus iššūkius. „Kai dirbi mėgstamą darbą, visada jautiesi komfortiškai, ypač jei tai, ką darai, atneša žmonėms malonumą, kai žmonės tave vertina“, – įsitikinusi dviejų vaikučių mama.

Kilusi iš Ukrainos
„Ukrainoje gyvenau iki šešerių metų. Vėliau atvykome į Lietuvą, Panevėžį, nes mama Lietuvoje yra gimusi. Tuometinėje Sovietų sąjungoje persikelti iš vienos šalies į kitą nebuvo sudėtinga: nereikėjo nei leidimų, nei vizų. Mano mama – rusė, jos giminės gyvena Lietuvoje, tačiau tėčio giminės liko Ukrainoje, jis ukrainietis. Abu mano tėvai karininkai, – pasakojo I. Šlimienė ir pridūrė, jog tėvai visada buvę dinamiški, nebijoję pokyčių, todėl to paties mokė ir savo vaikus. – Mano tėvai visada sakė: „Nebijokite pokyčių, neprisiriškite prie vienos vietos“. Tai išmokė nebijoti keisti savo gyvenimo“.
I. Šlimienė prisipažino, jog ši dar tėvų įdiegta nuostata vėliau gyvenime jai padėjo priimti ryžtingus sprendimus keičiant gyvenamąją vietą ir netgi išvykstant į svetimą šalį. Tikriausiai tas atvirumas naujovėms leido moteriai visur surasti savo nišą ir panaudoti turimus gebėjimus bei talentus.
Sportas ir šokiai I. Šlimienę lydėjo nuo vaikystės. „Šokiais užsiimu nuo mažens. Esu buvusi gimnastė, lankiau meninę gimnastiką, sportinę, vėliau buvau krepšinio šokėja. Vaikystė praėjo su gimnastika. Iš pradžių lankiau meninę gimnastiką, bet vėliau čia gavau traumą, dėl kurios nebegalėjau daug ko atlikti, todėl perėjau į sportinę gimnastiką, – pasakojo aerobikos trenerė. – Meninėje gimnastikoje dominuoja plastika, ritmika, raiškaus grožio šokio elementai, atliekami pratimai su lankais, su juostomis, o sportinė gimnastika – pratimai ant įvairiausių lygiagrečių, ant bomo“.
Baigusi mokyklą I. Šlimienė nepanoro atsisveikinti su sportu ir planavo su juo sieti savo gyvenimą. „Tuo metu Kauno Kūno kultūros akademija pradėjo ruošti aerobinės gimnastikos trenerius. Aerobika domėtis pradėjau dar būdama moksleivė, nuo 2000 metų. 2004 metais atidariau savo šokių studiją Panevėžyje „EnerGym“. Dar būdama moksleivė važinėjau į aerobikos seminarus, konvencijas, festivalius, todėl studijuoti pasirinkau būtent šią sritį“, – pasakojo I. Šlimienė.

Vyras – palangiškis
Studijuodama Kauno Kūno kultūros akademijoje I. Šlimienė vien studijomis neapsiribojo – tapo ir laikinosios sostinės krepšinio komandos „Atletas“ šokėja.
„Studijuodama susipažinau ir su savo būsimu vyru – jis studijavo ketvirtame kurse tinklinio trenerio specialybę. Mano vyras – palangiškis“, – atskleidė pašnekovė.
Porai dar tik draugaujant, būsimasis I. Šlimienės vyras gavo darbo vizą Airijoje. „Kadangi tuo metu Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė, aš negalėjau kartu su juo vykti į Airiją. Norėdami įveikti šią kliūtį, po metus trukusios draugystės mes susituokėme. Ir tada kaip žmona galėjau vykti kartu su vyru“, – netikėtus savo gyvenimo posūkius vardino aerobikos trenerė.
Atsidūrusi Airijoje Irina pastebėjo daug likimo draugų – emigrantų iš buvusio sovietinio bloko šalių. Pasak pašnekovės, tarpusavyje jie paprastai šnekėdavosi rusiškai, daugelis nemokėjo anglų kalbos, kuri yra viena iš valstybinių kalbų Airijoje. „Tada aš išsinuomojau Korko viešbutyje kambariuką, nusipirkau aerobikos stepus ir pradėjau vesti grupinius užsiėmimus rusų kalba. Tai pritraukė labai daug žmonių, kurie nekalbėjo angliškai. Ten vyravo dažna situacija, kai šeimoje dirbo tik vyras, o moteris būdavo į Airiją atvažiavusi kartu su juo ir darbo neturėjo, todėl ateidavo į užsiėmimus. Aš dirbau dvejus metus, važinėjau į seminarus, tobulinau savo žinias, du kartus esu keliavusi semtis žinių į Angliją“, – prisiminė palangiškė.

Dirbti sekėsi
Visgi, nors dirbant Airijoje lydėjo sėkmė, su šia šalimi sieti viso savo gyvenimo šeima nepanoro. „Su vyru nusprendėme grįžti į Lietuvą – nenorėjome likti užsienyje, kadangi traukė tėvynė, norėjome jau vaikų. Mano vyras iš didelės šeimos, ir mano šeima nemaža, Lietuvoje liko daug giminių“, – grįžimo į Lietuvą motyvus vardino pašnekovė.
Priėmus šį sprendimą, jaunajai šeimai iškilo gyvenamosios vietos klausimas: „Kur grįžus gyventi: Panevėžyje ar Palangoje? Panevėžį gerai pažinau, turėjau pažįstamų. Tada vyras pasakė: „Jeigu man pasiseks įsitvirtinti Panevėžyje, mes liekame šiame mieste, o jei ne, vyksime laimės ieškoti į Palangą“.
Jauna šeima atsidūrė Palangoje.
„Tada ir atsidariau čia savo studiją, čia organizavome aerobikos užsiėmimus, gimnastikos užsiėmimus vaikams“, – prisiminė pašnekovė.
I. Šlimienė pasakojo, jog susidomėjimas šiais užsiėmimais buvo toks didžiulis, kad salė nepajėgdavo sutalpinti visų norinčių. „Ypač populiari buvo gimnastika vaikams. Galbūt tam įtakos turėjo ir tai, jog dirbant trenere mane lydėjo sėkmė – jau po poros metų mano ruošti vaikai skindavo laurus. Vėliau atsidarėme dar vieną salę, jau turėjau dvi sales, – kalbėjo trenerė ir pridūrė, jog ir šiandien kai kuriuos buvusius jos auklėtinius gimnastikoje lydi sėkmė. – Neseniai Vaiva Girdaitė važiavo į aerobinės gimnastikos čempionatą Meksikoje ir ten užėmė dvyliktą vietą – tai Lietuvos rekordas, niekam iki šiol dar nebuvo pavykę pasiekti tokio rezultato“.
Naujos veiklos nuolat ieškanti moteris neketino nurimti. „Kadangi pati esu krepšinio šokėja, grįžusi į Panevėžį pradėjau domėtis krepšiniu. Porą metų stebėjau krepšinio komandą ir pradėjau ruošti krepšinio šokėjas“, – pasakojo buvusi krepšinio šokėja. Pasak I. Šlimienės, aštuonerius metus jai teko dirbti Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klube.
Moteris neslepia, kad norėtų prisidėti ir pasidalinti patirtimi ruošiant krepšinio klubo „Palanga“ šokėjas. „Stebiu krepšinio rungtynes, o mano akys labiausiai krypsta į jas“, – šypsojosi trenerė.

Persikraustė į Palangą
Praėjusių metų Velykos šeimai vėl lėmė gyvenimo pokyčius – pernai per šią šventę I. Šlimienė su vyru apsilankė Palangoje. „Turime labai gerų draugų čia – tai ir Klaipėdos „Neptūno“ treneris Kazys Maksvytis. Mes pas jį apsilankėme, ir jis mums pasakė, kad Klaipėdoje atidaromas „Impulsas“. Tai mus su vyru labai sudomino. Panevėžyje aš pasikalbėjau su „Impulso“ vadove, ji mane rekomendavo, ir taip aš buvau perkelta į Klaipėdą. Tuomet pasidomėjome, ar vaikams bus vietos vaikų darželyje, mokykloje. Tuo pasirūpinę pardavėme butą Panevėžyje ir per tą vasarą iki rugsėjo persikraustėme į Palangą“, – pasakojo gyvenimo pokyčių nebijanti trenerė.
Šiuo metu pagrindinė I. Šlimienės darbovietė yra Klaipėdos „Impulsas“, tačiau ji su šeima gyvena Palangoje. „Gyvendama Palangoje ir turėdama nemažą žinių bagažą, noriu daryti tą patį, ką ir Panevėžyje: mane domina renginiai, šokėjos. Labai stebiu, ar Palangoje yra galimybių sportuoti, ar yra pakankamai tinkamų trenerių, – kalbėjo pašnekovė ir teigė, jog, jos akimis žiūrint, Palangoje labiausiai trūksta gimnastikos. – Klaipėdoje šioje srityje yra viskas gerai, o Palangoje trūksta. Iki šiol man dar vyko adaptacija naujame mieste, nepuoliau iš karto kažko kurti. Išsinuomojau patalpas sporto centre, vedu kalanetikos užsiėmimus, kūno dizaino, x-fit, anticeliulitines treniruotes. Yra nemažai norinčių. Jei bus norinčių, nesustosiu, bandysiu organizuoti renginius, susijusius su aerobika, šokiais. Man teko dalyvauti įvairiuose renginiuose, daug jų esu organizavusi, tarp jų ir Lietuvos čempionatai. Norėčiau sportą populiarinti, nes sportas – sveikata. Jei kviečiama visuomenė, šeimos su vaikais, tokie su šokiais, aerobika susiję renginiai pritraukia žmones“, – įsitikinusi pašnekovė.

Sportuoja kartu su klientais
Grupinių užsiėmimų instruktorė užsiėmimų metu nesitenkina vien tik pratimų parodymu, bet ir pati sportuoja kartu su klientais. „Kartais tenka stebėti, kaip per treniruotę treneris tik parodo pratimus, ir viskas, paskui tik stebi, kaip juos atlieka kiti. Aš taip negaliu – man reikia palaikyti savo fizinę formą, todėl kiekvieno užsiėmimo metu sportuoju kartu su žmonėmis. Gal dėl to mane žmonės ir mėgsta, kad aš juos motyvuoju. Manau, nepakanka tik parodyti, reikia dirbti kartu su visais“, – tikino pašnekovė ir svarstė, kad galbūt žmonėms tai patinka, nes tuomet jie gali matyti rezultatą.
Siekdama palaikyti puikią fizinę formą, aerobikos trenerė sportuoja dar ir papildomai. „Labai mėgstu bėgioti – kai dar nedirbau, kasryt bėgiodavau prie jūros. Darau pratimus, kurie kitiems žmonėms būtų per sunkūs, bet man jų reikia, kad išlikčiau puikios fizinės formos. Visada esu pasirengusi parodyti vaikams salto ar panašius dalykus“, – sakė trenerė.

Dietų nesilaiko
Pasmalsavus, ar, saugodama nepriekaištingas kūno linijas, aerobikos trenerė nesilaiko kokių nors dietų, pašnekovė nustebino prisipažindama to tikrai nedaranti. „Dietų niekada gyvenime nesilaikiau. Reikia žinoti, kada ką valgyti. Mano fizinis krūvis labai didelis, negalėčiau laikytis dietų. Labai jaučiu savo organizmą. Būtinai pusryčiauju – septyniasdešimt procentų mūsų mitybos raciono turėtų sudaryti pusryčiai. Vakarienės neatsisakau, bet vakare reikia žinoti, ką valgyti, kad neapkraučiau skrandžio“, – sakė I. Šlimienė.
Jei laukia aktyvi diena, aerobikos trenerė visuomet pasiima bananų, jogurto ar panašių užkandžių. „Jei krūvis mažesnis, renkuosi lengvesnį maistą. Iškrovos dienos net rekomenduojamos, tiesa, jei didelis fizinis krūvis, tuomet iškrovos netinka. Jei fizinis aktyvumas mažas, tada galima pasidaryti ir iškrovos dieną. Ir, be abejo, įvairūs vitaminų kompleksai – manau, čia kiekvienas, kuris rūpinasi savimi, juos vartoja“, – pasakojo trenerė.

Svarbiausia – šeima
„Net laisvadieniais negaliu nesportuoti. Vyras net juokiasi, sako, greičiau eik į darbą. Per atostogas namų šeimininke galiu pabūti dvi dienas – paskui jau pradedu ieškoti veiklos. Be proto mėgstu siūti, nerti. Siuvu drabužius visoms savo draugėms, vaikams, tik sau pasisiūti nėra laiko“, – šypsojosi pašnekovė.
I. Šlimienė pasakojo, jog renkasi aktyvų poilsį. „Aš važinėju dviračiu, einu į gamtą. Ir vaikai, o aš turiu du berniukus, yra labai aktyvūs: vyresnysis sūnus lanko futbolą, o mažyliui dar tik penkeri metukai, jis lanko vaikų darželį, bet irgi jau su charakteriu, jau asmenybė. Važiuodama į seminarus ir vaikus pasiimu kartu. Man šeima – pirmoje vietoje, o tik paskui – darbas, veikla“, – atviravo pašnekovė ir pridūrė, jog šeima jai ir anksčiau buvusi prioritetas.
Nors šeima į kurortą atsikraustė dar palyginti neseniai, visgi smalsu, kokia atvykėliams pasirodė Palanga. „Kol kas dar vis adaptuojamės kurorte. Palangoje aš gyvenu kaip rojuje. Nesakau, kad panevėžiečiai yra blogi žmonės, bet Palangoje – visai kitokia atmosfera. Gal aš tiesiog dar nesusidūriau su blogais žmonėmis, bet čia žmonės labai šilti, bendraujantys – tai atpalaiduoja. Nesigailiu, kad sutikau apversti savo gyvenimą aukštyn kojomis, kad pakeičiau gyvenamąją vietą. Kai dirbi mėgstamą darbą, jautiesi visada komfortiškai, ypač jei tai, ką darai, atneša žmonėms malonumą, kai žmonės tave vertina kaip specialistę. Mano kvalifikacijos tobulinimas yra mano darbas, ir žmonės tai mato. Siekiu nors tris kartus per metus vykti į seminarą. Klaipėdoje turiu daug klientų“, – džiaugėsi pašnekovė.