Tešlagalvių juokai policiją sukėlė ne ant kojų, bet ant ausų

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2014-01-09
Peržiūrėta
2344
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Alvydas ZIABKUS „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas
Alvydas ZIABKUS „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas

Šią savaitę Palangą sudrebino seniai begirdėtas įvykis – kažkokie apsvaigę pašlemėkai iš Vilniaus paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešė, kad kurorte esą yra užminuoti du visuomeninės paskirties pastatai.
Panašiai prieš 10 metų kažkas taip buvo pajuokavęs apie užminuotą jūros tiltą. Tuomet poilsiautojai buvo krapštomi iš vandens, nuo tilto vejami žmonės, o pakrantę gyva grandine po 100 metrų abipus tilto saugojo kariškiai.
Dabar pajuokauta su kurorte esančiais pastatais. Iš pradžių vidurdienį buvo pranešta apie sprogsiantį „Palangos” viešbutį. Po pusvalandžio, matyt, ratu apsukę dar porą stikliukų, „pokštininkai” nusprendė, kad efektas gali būti nepakankamas ir dar vieną bombikę „padėjo” Palangos autobusų stotyje. Dar gerai, kad ne oro uoste, nes tuomet šurmulio būtų buvę dar daugiau.
Šių skambučių sulaukę BPC operatoriai spėja, kad skambino du skirtingi vyrai ir jie galėjo būti neblaivūs. Aišku, kad blaivaus proto žmonės tokių nesąmonių nesugalvotų.
Nors šitaip pajuokavę vyrai apsidraudė ir prieš skambindami iš mobilaus ryšio telefono išėmė SIM kortelę, 500 metrų spindulio tikslumu buvo nustatyta, kad skambinta buvo iš vieno Vilniaus miesto kvartalo. Pokštininkų ieškančių policijos pareigūnų laukia nelengva užduotis. Kelias gatves aprėpiančiame kvartale surasti butą, iš kurio buvo skambinta išties yra sudėtinga. Nebent įmanoma užfiksuoti telefono unikalų identifikacinį numerį, vadinamąjį IMEI kodą, ir analizuoti, kur iš šio telefono buvo skambinta anksčiau arba bus skambinta vėliau. Lieka tikėtis, kad chuliganai bus nustatyti ir už tokius juokus šalies biudžetą jie papildys solidžiomis baudomis.
Tačiau nustebino aiškiai melagingą pranešimą gavusių policijos pareigūnų perdėta reakcija: prie autobusų stoties ir viešbučio budėjo visos specialiosios tarnybos, apie pastatus nemažu perimetru buvo nutiestos įspėjamosios juostos, gretimose gatvėse uždraustas transporto ir pėsčiųjų eismas. Neįprastą atrakciją norintiems užfiksuoti žurnalistams neleidžiama buvo fotografuoti net ten, kur praeiti lyg ir nebuvo draudžiama. Gal tose vietose įspėjamosios juostos pritrūko?
Suprantama, kad tokiais atvejais daug negalvojant yra įvedamas planas „Skydas”, kuris turi iš anksto apibrėžtas ir nustatytas instrukcijas. Tačiau, kaip teigia antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras” vadas Viktoras Grabauskas, visais atvejais apie visų plano „Skydas” priemonių taikymo tikslingumą sprendžiama individualiai. Įvertinus pavojaus realumą.
Ar toks pavojus buvo realus? Suprantama, kai visų atsargumo priemonių imamasi gavus pranešimą apie aptiktą sprogmenį, ar viešoje vietoje pastebėtą įtartiną daiktą, kuris gali būti sprogmuo. Tačiau ar tikslinga tokį pat saugumo priemonių arsenalą naudoti tikrinant anoniminį chuliganų pranešimą apie tariamai užminuotą objektą. Juo labiau, kad tokio signalo rimtumu abejojo ir patys pareigūnai.
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo gauta apie 10 anoniminių pranešimų apie padėtus sprogmenis. V. Grabauskas patvirtino, kad pernai, kaip ir ankstesniais metais, tikrinant tokius pranešimus sprogmenys iki šiol nebuvo nė karto surasti. Juk jei, neduok Dieve, Palanga iš tiesų sudomintų teroristus, apie ruošiamą sprogimą iš anksto niekas policijos neinformuotų.
Užsienyje, pavyzdžiui, Ispanijos baskų teroristai, apie padėtus sprogmenis praneša iš anksto, kad būtų laiku spėta evakuoti žmones ir nuo teroristinio akto nukentėtų tik pastatai. Bet Lietuva – ne separatistų kankinama Ispanija. Čia apie neva užminuotus pastatus paprastai praneša kažką savaip pamokyti siekiantys nestabilios psichikos asmenys arba išgertuvių metu tokį pokštą sugalvoję tešlagalviai.
Prieš keletą metų apie į orą išlėksiančias mokyklas buvo pamėgę juokauti pamokų vengiantys vaikai. Iš neva užminuotos mokyklos būdavo evakuojami mokiniai ir mokytojai, o kol pastatas būdavo patikrinamas, baigdavosi pamokoms skirtas laikas. Vienoje Vilniaus mokykloje tokie juokai greitai baigėsi, kai jos direktorius nusprendė, kad neįvykusios pamokos nukeliamos šeštadieniui. Tuomet patys mokiniai greitai nustatė skambinusį draugą ir patys apie jį pranešė policijai.
Tokia „terorizmo” Lietuvoje patirtis jau iš karto sufleravo, kad iš Vilniaus atėjęs pranešimas apie esą užminuotus pastatus Palangoje yra girto zuikio dainos. Juo labiau, po pusvalandžio sulaukus antro skambučio apie esą sprogsiančią autobusų stotį. O jei pasitelkę savo fantaziją šie chuliganai prie to paties būtų išvardinę ir dar keletą kurorto restoranų ar ligoninę? Pareigūnai uždarytų privažiavimo kelius ir pultų iš pastato evakuoti ir ligonius?
Niekas nesako, kad į tokius anoniminius pranešimus reikia numoti ranka. Tačiau ar nepakaktų, jei chuliganų nurodytus objektus dėl ramumo išminuotojai patikrintų neužtveriant gatvių ir nevaikant pėsčiųjų. Juk pastatą galima patikrinti žmonių ir neišvarant iš visų patalpų. Pagaliau jie iš pastato galėtų išeiti tik apžiūros metu, o ne lauke laukti, kol iš kito miesto atvyks „Aro” išminuotojų komanda. Ar normalu, kai viešbučio „Palanga” svečiai į savo kambarius negalėjo įeiti daugiau nei 3 valandas, o restorane žmonėms nebuvo leidžiama papietauti.
Prie dviejų pastatų kelias valandas budėjo ugniagesių ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai. Ar jie buvo būtini ten, kur visiems buvo aišku, kad jokių sprogmenų nėra? O jei tuo metu mieste kur nors būtų kilęs gaisras, ar kažkam prireiktų skubios medikų pagalbos?
Ar pranešimas apie pavojų yra realus, palikta teisė nuspręsti policijai. Tačiau plane „Skydas” numatytas apsaugos priemones gali apriboti arba, priešingai, išplėsti į įvykio vietą atvykę „Aro” pareigūnai.
Tačiau malšinti pernelyg apsidrausti norėjusių policijos pareigūnų užmojų niekas nematė reikalo. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Atvykusių į Palangos policiją Palangos miesto savivaldybės Tarybos narių Svetlanos Tučkės ir Dariaus Kubiliaus – abu kandidatuoja į Seimą – laukė netikėtumas: pareigūnai jų paprašė papūsti į alkotesterį. Tai „Palangos tiltui“ pripažino ir socialdemokratė S. Tučkė, ir LVŽS kandidatas D. Kubilius.


Planas iškirsti kelis medžius prie Vanagupės g. 13C sukėlė bendrijos narių nepasitenkinimą. Žmonės apklijavo brandžius medžius plakatais, papuošė balionais.  


Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai neturi mokėti už kojų venų operacijas. Kad ir koks operacijos metodas yra pritaikomas, už šias paslaugas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl pacientui už jas papildomai mokėti nereikia. 


Gausios Palangos policijos pajėgos buvo sukeltos ant kojų dėl girto palangiškio, kuris švaistėsi ginklu, grasino moteriai, o atvykus policijai gąsdino aplinkinius, kad nusišaus.


Palangos savivaldybės paskelbta žinia, kad mieste karantino metu uždrausta teikti apgyvendinimo paslaugas, tarp nuomotojų sukėlė tikrą sumaištį, rašo Jonas Valaitis iš laikraščio "Vakarų ekspresas."


Investuotojų planus statyti viešbutį Palangoje žlugdo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) užmojis nutraukti verslininkams nuomojamo sklypo sutartį, rašo dienraščio "Klaipėda" žurnalistė Asta Aleksėjūnaitė. Sprendimo priežastis verčia iš kojų – valdininkams kliūva viduržiemį nenupjauta žolė.


Tokio miesto Tarybos posėdžio, koks jis buvo šią savaitę, rugsėjo 26 d., Palanga seniai nematė. Pateikus klausimą dėl lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorės Ilonos Milkontės atleidimo ir merui Šarūnui Vaitkui su opozicijos Eugenijumi Simučiu nesutarus, kada – prieš balsavimą ar po jo – leisti jai pasisakyti (prieš tai, svarstant...


Man visą gyvenimą nuo pat 1966-ųjų gruodžio Vilniaus universitete sveikatingo gero ir visokeriopų kūrybinių sėkmių linkintis, o pats labai kantrus literatūrinių-žurnalistinių arimų vagotojas ir „Gairių“ mėnraščio redaktorius Algis Kusta, paruošęs ir 2012 m. kovo numeryje jo redaguojamame žurnale išleidęs apysmagių eiliavimų puslapį „Šiam pasauly...


Tešlagalvių juokai policiją sukėlė ne ant kojų, bet ant ausų

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2014 01 09 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Šią savaitę Palangą sudrebino seniai begirdėtas įvykis – kažkokie apsvaigę pašlemėkai iš Vilniaus paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešė, kad kurorte esą yra užminuoti du visuomeninės paskirties pastatai.


Penktadienio naktį padėti kolegoms sulaikyti J. Basanavičiaus g. prie naktinio klubo „Laukinių vakarų salūnas“ muštynes sukėlusių viešosios tvarkos pažeidėjų skubėjęs Viešosios saugumo tarnybos pareigūnas sukėlė eismo įvykį.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius