Standartizuoti mokyklų testai nėra baubas

2014 metais ugdymo įstaigose įvesta naujovė – standartizuoti testai (toliau ST) – vienų vertinami prieštaringai, kitų – teigiamai. Pradinio ugdymo mokinių tėvai neretai mano, kad mažiesiems tokie patikrinimai kelia nereikalingą stresą ir realios mokymosi situacijos neatskleidžia. Standartizuoti testai šiemet vykdomi iki gegužės 6 dienos.

Tikslas – sužinoti realią mokymosi pasiekimų padėtį
Diagnostiniai ir standartizuoti testai vykdomi 2, 4, 6 ir 8 klasėse. Iki 8 klasės tikrinami tik skaitymo, rašymo ir matematiniai sugebėjimai, o 8 klasėje prisideda ir socialinių bei gamtos mokslų patikrinimas. Testai nėra privalomi, tačiau juos vykdo didžioji dalis šalies ugdymo įstaigų. Palangos ugdymo įstaigos tarp tų, kurios įsitraukia į patikrinimą. Standartizuotų testų esmė – sudaryti sąlygas ir mokykloms, ir mokytojams savarankiškai bei objektyviai įsivertinti savo mokinių mokymosi pasiekimus, rinkti grįžtamojo ryšio informaciją, kuri reikalinga ugdymo kokybei gerinti.
Trejus metus ST vykdomi visose Palangos miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 4 ir 8 klasėse. Šiais metais testavimas organizuojamas ir 2 bei 6 klasėse.

Individuali mokinio ataskaita – didelis palengvinimas
Pasak Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Valužienės, mokinių rezultatai yra stabilūs: „Išsamesnė trejų metų analizė bus atliekama šiemet. Tačiau palyginti su kitų šalies savivaldybių rezultatais, Palangos miesto savivaldybės mokinių rezultatai yra aukšti“.
Pasak vedėjos, Nacionalinis egzaminų centras (NEC) 2015 metais, taip pat bus ir šiais 2016 metais, kiekvienam standartizuotus testus atlikusiam mokiniui parengė individualią lyginamąją ataskaitą apie jo atliktų ST rezultatus: 4 arba 8 klasės mokinio pasiektą kalbos (atskirai skaitymo ir rašymo), matematikos, 4 klasės mokinio pasiektą pasaulio pažinimo ar 8 klasės mokinio pasiektą gamtos mokslų ir socialinių mokslų mokymosi pasiekimų lygį. Mokiniui skirtoje individualioje ataskaitoje taip pat buvo pateikti duomenys apie mokinio pasiekimus: pagal atskiras testuojamų dalykų arba kognityvinių gebėjimų sritis, bei kaip pagal mokymosi pasiekimų lygius pasiskirsto mokyklos ir klasės, kurioje jis mokosi, ir šalies bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai. Tokios analizės padeda pamatyti, koks mokinio pasiekimų lygis palyginti su kitais bendraamžiais, kur dar galima pagilinti žinias ir padirbėti daugiau.
Trumpa ataskaita, apibendrinanti pagrindinius ST rezultatus, parengiama ir kiekvienai savivaldybės mokyklai. „Šia analitine medžiaga mokykla ar mokytojai gali naudotis aptardami konkrečius kiekvieno mokinio, atskirų mokyklų mokinių pasiekimų gerinimo klausimus. Tad manyčiau, kad ST yra puikus įrankis mokiniui pasitikrinti savo žinių ir gebėjimų lygį, galbūt susidaryti individualų tobulėjimo planą“, – sako vedėja.

Pagal ugdymo pasiekimus – geriausių savivaldybių dešimtuke
Paklausus Švietimo skyriaus vedėjos, ar išties ST reikalingi pradinukams, kremtantiems mokslus dar tik antrus metus, L. Valužienė mano, kad tai tikrai nieko bloga: „Vaikai nuo pirmos klasės rašo testines užduotis. Gauti rezultatai padeda geriau suprasti vaiko mokymosi poreikius, atskleisti stipriąsias bei tobulintinas sritis“. Vedėja mano, kad mokytojui su vaiku ir jo tėvais aptarus pasiekimus, galima padėti bendrai išsikelti realius mokymosi uždavinius, planuoti konkrečias mokymosi veiklas, aptarti mokymosi gerinimo klausimus.
L. Valužienė ST vertina tik teigiamai: „Džiugina, kad palangiškių 4 klasių mokinių skaitymo ir pasaulio pažinimo rezultatai yra gerokai aukštesni už nacionalinius mokinių pasiekimų tyrimus ir kitų savivaldybių mokyklų, kurios dalyvavo ST tyrime, rezultatus“. Švietimo skyriaus vedėjos pateiktais duomenimis, matematikos ir raštingumo 4 klasių mokinių rezultatai taip pat lenkia Respublikos mokinių pasiekimų vidurkį: „8 klasių mokinių rezultatai taip pat aukštesni nei Respublikos nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų vidurkis“.
Pagal bendrus mokomųjų dalykų pasiekimus iš 42 savivaldybių Palangos miesto savivaldybės 4 klasės mokinių pasiekimai yra antroje vietoje, o 8 klasės – 6 vietoje.

Baiminamasi be reikalo
Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė teigia, kad nėra tekę iš vaikų tėvų išgirsti, kad ST yra blogai: „Esu girdėjusi įvairių nuomonių iš šalies, tačiau kad būtų atėję kreiptis į mane – tikrai ne“. Ir ta ST baimė tikrai, pasak direktorės, nepagrįsta: „Tai išties naudingas dalykas tiek patiems mokiniams, tiek mokytojams. Dažnai visuomenėje girdima nuomonė, kad ST neparodo realios situacijos. Nesutinku su tokia nuomone, nes po patikrinimų testų rezultatai analizuojami, mokiniai sužino, kurioje srityje dar reikėtų papildomai padirbėti“.
Žemesniųjų, 2 ir 4 klasių mokiniams, testai, pasak direktorės, nėra baisus iššūkis: „Vaikas nuosekliai mokosi visus metus, jam ST metu nėra pateikiama nieko naujo. Užduotys ir laikas joms atlikti parenkami atsižvelgiant į vaiko amžių, antrokams gali būti skiriama papildomai dešimt minučių“. Direktorė mano, kad visą „baisumą“ sukelia patikrinimo pavadinimas: „Iš tikrųjų tai tėra elementarus mokymosi pasiekimų patikrinimas, dėl kurio neturėtų kilti jokių stresinių situacijų. Ir mažųjų tikrai negąsdiname šiuo ST pavadinimu, juo labiau, kad patikrinimui nereikia ruoštis papildomai iš anksto“. Mokyklos direktorė teigia, kad mokiniai turėtų pratintis nuo mažens prie didesnių patikrinimų: jų laukia ir pagrindinio ugdymo patikrinimas, vėliau – brandos egzaminai, tad viskam reikia ruoštis nuosekliai ir iš anksto.

Diskusijų daugiau nei konkrečių atvejų
Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos psichologė Andželika Korolenko-Grigaitienė teigia, kad nuomonių apie ST girdi visokių, tačiau, kad vaikai konkrečiai kreiptųsi dėl kylančių sunkumų, nėra pasitaikę: „6 ir 8 klasėse ST testai dar, galima sakyti, yra naujovė, tačiau nesklandumų ar bėdų dėl to nekyla“. Psichologė neneigia, kad diskusijų kyla įvairių, tačiau konkrečių atvejų dėl to – ne: „Ypač aktyviai diskutavo tėveliai pradžioje, kuomet buvo įvedami ST, tačiau jau po pirmųjų metų įsitikino, kad tai nieko baisaus“. Psichologė mano, kad nėra reikalo dėl tokių dalykų panikuoti: „Žinoma, kiekvienas patikrinimas sukelia kad ir menką įtampą, tačiau pagalbos būtent šiais klausimais mūsų ugdymo įstaigoje dar neprireikė nė vienam“.
Pasak psichologės, dažniau į ją kreipiasi 10 klasių mokiniai, kuomet jų laukia pagrindinio ugdymo pasiekimų egzaminai: „Yra atvejų, kuomet tenka individualiai dirbti su mokiniais. Tačiau dažnai prie to prisideda ne tik egzaminai, bet dar ir asmeninės problemos, kas ir iššaukia stresą, pervargimą ir pan.“

Tėvų nuomonė skiriasi nuo pedagogų
Palangos V. Jurgučio pagrindinės mokyklos ketvirtokės mama Lina Stankevičienė mano, kad pradinėse klasėse tokių patikrinimų dar neturėtų būti: „Vaikas jautriai išgyveno. Prieš patikrinimą kartu vartėme visą knygą iš naujo. Nesutikčiau, kad nereikia ruoštis papildomai“. L. Stankevičienė pasakojo, kad pažįsta antroko mamą, kurios sūnus su ašaromis po patikrinimo skambino mamai, kad nespėjo atlikti visų užduočių laiku: „Vaikas bijojo, kad jo už tai neperkels į aukštesnę klasę. Mano dukra taip pat guodėsi, kad nespėjo“. Pasak mamos, tokio amžiaus vaikai dar pernelyg išsiblaškę: vyresni mokiniai į tokius dalykus žvelgia atsakingiau, mažiau baiminasi, tad mažiukams, pašnekovės manymu, ST nebūtini.
Tos pačios mokyklos mokinio mama Daiva Lizzi mano priešingai, kad ST ugdo mokinių atsakomybę ir yra reikalingi: „Vaikas jau iš anksto ruošėsi, pasakojo, kad jo laukia svarbus patikrinimas. Tokiu būdu ugdomas atsakomybės jausmas“. Pasak mamos, labai daug priklauso nuo pedagogo nuteikimo: „Jei vaikas nebus gąsdinamas, kad čia labai sunku, kad neišlaikius nebus perkeliamas į aukštesnę klasę, tai, žinoma, bus reaguojama visai kitaip. Mūsų atveju buvome iš anksto pozityviai nusiteikę, tad papildomo streso tikrai ST nesukėlė“.
D. Lizzi mano, kad ST reikalingi kaip jėgų išbandymas: „Nereikia labai sureikšminti. Visi vienokius ar kitokius žinių patikrinimus turėjome ir savo mokymosi laikais, gal skyrėsi tik pavadinimas. Vaikas sužino, kas jam sekasi geriau, o kas prasčiau. Manau, kad tikrai tik į naudą“.