Šnekiname mokyklos psichologą

Gina KUBILIŪTĖ, 2012-05-24
Peržiūrėta
1666
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šnekiname mokyklos psichologą

 Nerimas, mokymosi sunkumai, profesijos pasirinkimas, santykiai su tėvais ar mokytojais, meilės išgyvenimai – apie tai su jaunuoliais tenka kalbėtis mokyklų psichologams.

Psichologas mokykloje šiais laikais yra neatsiejama kasdienybės dalis. Ką jis veikia ir kuo gali padėti?

Nors požiūris keičiasi, tačiau vis dar susiduriama, kad žmonės bijo kreiptis į psichologus, bijodami, kad juos gali palaikyti psichikos ligoniais. Nors dažnai psichologas konsultuoja

psichiškai sveiką žmogų, kuris sutrikęs, išgyvena sudėtingą gyvenimo periodą arba jam vienam sunku priimti svarbų sprendimą.

Mokyklos psichologai stiprina mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, skatina saugią ir palankią ugdymui aplinką.
 

Renkasi profesiją

Palangos senosios gimnazijos psichologei Gabrielei Vilkaitei dažnai tenka bendrauti su jaunuoliais. Nebūtinai kalbama apie asmenines problemas. Neretai prireikia ir konsultacijų dėl profesijos pasirinkimo.

„Tenka pagelbėti dėl studijų, nes dauguma būna dar neišsirinkę, ką nori mokytis toliau. Pildome testus, nustatinėjame asmenybės tipus, o paskui matosi, kas žmogui labiau tiktų. Kai išnagrinėjame, dažniausiai būna, jog jaunuolis apie tokią profesiją ir galvojo”, – „Palangos tiltui” pasakojo G.Vilkaitė.

Po konsultacijos, anot jos, mokinys jaučiasi tvirčiau, labiau viską apgalvoja ir tada pasirenka. Psichologė pastebėjo, kad svarbiausia – ne kaip užsidirbsi, bet kad darbas tiktų ir patiktų žmogui. Kai turi malonų darbą, tada automatiškai gali ir užsidirbti daugiau.

 

Nesako tėvams

Su abiturientais psichologei tenka pabendrauti ir dėl egzaminų.

„Mokiniai egzaminų ne tai, kad bijo, bet jaučia stresą. Kaip jį įveikti? Jiems patariu kiekvieną dieną pasimokyti ir tai daryti nuosekliai, nes tada viskas lieka galvoje. Žinoma, reikia daryti ir pertraukas, kad nepervargtų. Patariu išeiti į gryną orą, pasportuoti, per klasės valandėlę darome atpalaidavimo pratimus”, – pasakojo psichologė.

Anot jos, dažnai jaunuoliai klausia, kaip prisiversti mokytis. Neretai tenka pasikalbėti su tais, kurie praleidinėja pamokas. Tada kartais kviečiami ir jų tėveliai.

„Pasikalbame ir apie santykius su tėvais. Būna, kad problemos išlenda dėl to, jog prasti santykiai šeimoje. Mokiniai kartais prašo nesakyti tėvams ką jie kalba su manimi. Aš ir nesakau, paisau jų nuomonės, toks mūsų susitarimas. Tačiau būna išimčių, pavyzdžiui, jei prabylama apie savižudybę, tada turiu ir su tėvais kontaktuoti. Nors tokių atvejų retokai būna”, – teigė G.Vilkaitė.
 

Tyčiojasi iš merginų

„Gimnazistai ateina pasikalbėti dėl įvairiausių problemų. Kiekvienas jų turi skirtingas. Dažnai būna, kad nepasitiki savimi, turi bendravimo problemų, nevertina savęs. Pavyzdžiui, bijo klasėje atsakinėti ar apskritai su nepažįstamais bendrauti”, – sakė psichologė.

Jaunuoliai trokšta pagerinti bendravimo įgūdžius, kadangi jų amžiuje pradėti vystyti pokalbį su nepažįstamais gali būti kebloka, jiems sunku klasėje atsakinėjant ar ruošiant kontrolinį. Jie bijo kažką ne taip pasakyti, įžeisti. Psichologė padeda išdrįsti bendrauti. Dažnai jaunuoliai išsikalba, tada pradeda pasitikėti savimi ir bendravimo įgūdžiai pagerėja.

Neretai psichologės pagalbos prireikia, kai iš mokinio yra tyčiojamasi. Anot G.Vilkaitės, ypač jautresnės yra mergaitės. Vaikinukai jaučiasi kiek stipresni, todėl neretai iš dailiosios lyties pasityčioja, o mergaitės skaudžiai sureaguoja. Smurto, pasak psichologės, mokykloje pastaruoju metu nepasitaikė.

 

Psichologinis atsparumas

Mokyklos psichologo pagalbos tikslas yra stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos mokykloje kūrimą,

padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis.

Jaunuoliai spręsti gyvenimiškas situacijas mokosi iš suaugusiųjų, juos stebėdami ir

kartodami jų metodus, sprendimo būdus. Svarbu mokyti ne tik spręsti vaikus savarankiškai problemas, bet ir mokyti, drąsinti ieškoti pagalbos, kai nežino, kaip išspręsti užklupusias problemas, kai sunku valdyti emocijas, patiria patyčias, nesėkmę moksle ar sunku apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo.
 

Patarimai tėveliams

Patarimai, kada mokinių tėveliai gali kreiptis į mokyklos psichologą:

Kai pakinta vaiko elgesys, emocijų raiška ir tėveliai nežino, kaip tokiu atveju elgtis.

Kai vaikas pradeda skųstis bloga savijauta: pilvo skausmai, pykinimas, nemiga ir pan., ir dėl to praleidžiama vis daugiau pamokų.

Jei vaikas pradeda mikčioti ar atsiranda tikai (veido ar kūno raumenų nevalingi traukuliai).

Kai šeimoje ar vaiko asmeniniame gyvenime įvyksta staigus pasikeitimas, vaikas su tėveliais nenori dalintis išgyvenimais ir tai kelia nerimą.

Įvairiais gyvenimo atvejais, kai tėveliai yra sutrikę ir nežino, kaip su vaiku kalbėtis bei elgtis.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ši savaitė mums – ypatinga, ir, sakome tiesą, truputį liūdna, nes ji yra paskutinė Alvydo Milinio, Palangos sanatorinės mokyklos direktoriaus, kuris jai skyrė net 30 savo gyvenimo metų, darbo savaitė mūsų mokykloje.


Žarnyno ligos – tema, apie kurią žmonės nenori kalbėti garsiai. Tačiau sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ chirurgas Tomas Manelis įspėja, kad laiku nesikreipiant į gydytoją gali laukti itin nemalonios ir gyvenimo kokybę gadinančios pasekmės.


2021 metais vienam tūkstančiui gyventojų teko 75 psichikos sutrikimai, kai prieš beveik dešimtmetį – 2012 m. – šis rodiklis siekė 49 psichikos sutrikimus tūkstančiui gyventojų.


Negalia būna ne vien fizinė, bet ir proto, psichikos ar intelekto. Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje psichikos ir elgesių sutrikimų turėjo 12,1 proc. suaugusių šalies gyventojų.


Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.


Greitas gyvenimo tempas, stresas, nuovargis ir netinkama mityba gali sutrikdyti jūsų virškinimą. Idealu, jei laikotės tvarkingo maitinimosi režimo, laiku valgote sveiką ir subalansuotą maistą. Deja, bet dauguma šiuolaikinių žmonių tikrai nespėja laiku ir sveikai pavalgyti. Kai kurie atsisako pusryčių, kiti nespėja pavalgyti pietų arba greitosiomis kažko užkanda tiesiai prie darbo...


Šventosios pajūrio juostoje ir šalia esančiuose pušynuose stovi apie 260 poilsinių namukų. Vasarą nakvynė tokiame namuke asmeniui kainuodavo vos nuo kelių eurų, tačiau svarstoma juos nugriauti arba išgabenti. Tokiu atveju Vyriausybė jų savininkams už namuką galėtų skirti po 4–12 tūkst. eurų.


Į Palangos Reabilitacijos ligoninę gerinti sveikatos kasmet atvyksta ne vienas traumą patyręs ar dėl ligos sveikatą praradęs pacientas. Šios kurorto gydymo įstaigos direktoriaus pavaduotoja medicinai Romantė Aleknavičienė medicinos srityje dirba nuo studijų baigimo. Kaip prisipažino pati pašnekovė, ji niekuomet ir neįsivaizdavo kitokio gyvenimo kelio – visuomet svajojo...


Nesusikalbėjimas, pykčiai, ašaros, durų trankymas – dažnas reiškinys jaunuolio gyvenime. Konfliktai vyksta ne tik su draugais, bet ir namuose ar mokykloje.   Emocijų chaosas „Konfliktai paprastai kyla dėl nepatenkintų poreikių, skirtingų vertybių ir požiūrių. Konfliktai mūsų sąmonėje dažniausiai turi neigiamą atspalvį, tačiau yra ir teigiamų...


Šnekiname mokyklos psichologą

Gina KUBILIŪTĖ, 2012 05 24 | Rubrika: Miestas

Nerimas, mokymosi sunkumai, profesijos pasirinkimas, santykiai su tėvais ar mokytojais, meilės išgyvenimai – apie tai su jaunuoliais tenka kalbėtis mokyklų psichologams. Psichologas mokykloje šiais laikais yra neatsiejama kasdienybės dalis. Ką jis veikia ir kuo gali padėti? Nors požiūris keičiasi, tačiau vis dar susiduriama, kad žmonės...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius