Paprastų receptų nėra arba „kapitalistinė velniava“

Valdžia nori dirbti, bet nežino, ką daryti. Tai gimdo dar didesnį biurokratizmą, nes visi juk nori įrodyti, kad dirba, kuria„norminius“ aktus. Net kartais Seimo narių darbo efektyvumas bandomas matuoti priimtų įstatymų, parengtų projektų skaičiumi. Kiekiu, bet ne kokybe.
Seime dabar daug naujų, nepatyrusių politikų, kurie bando vykdyti „pažadus rinkėjams“. Keletas pavyzdžių.
Vienas tų pažadų buvo tautinės kultūros palaikymas, ugdymas. Išėjo šnipštas,nes buvo „išsityčiota“ iš tautinio kostiumo idėjos. Ir viskas? Pasidavė...O juk politikai turi būti pasirengę patyčioms, kritikai.
Kitas pažadas buvo sveikatingumo gerinimas, sveikos gyvensenos diegimas. Imtasi „reguliuoti“, paskubomis, ne viską gerai apgalvojus. Pasaulinių organizacijų rekomendacijos – mažinti alkoholio prieinamumą, jo reklamą ir kitos – bandomos vykdyti. Lenkijoje spiritas laisvai parduotuvėse pardavinėjamas. Pas mus pasirinktas kelias– neleisti, drausti, branginti. Vargu ar padės. Švedijoje tai nepadėjo. Buvau Švedijoje, ten maisto parduotuvėse nėra alkoholinių gėrimų, bet silpno, gero alaus yra. Geria švedai. Atsigeri tokio alaus, bet nenusigeri. O pas mus gauni kaip su vėzdu per galvą ar kepenis... Apie mūsų parduotuvėse esamų alkoholinių gėrimų (stipraus alaus, „rašalo“, keista, jo tebėra) kokybę nekalbu, tegul įvertina patys vartotojai. Socialdemokratas a.a. V.P. sakydavo, kad ir kitų gėrimo rūšių kokybė yra labai pablogėjusi. Buvo gydytojas, išmanė tai.
Gal reiktų spręsti radikaliai? Įvesti alkoholio valstybinį monopolį? Kaip buvo „prie Smetonos“? Geria ir vargšai, ir pasiturintys, ir turtingi...Gal neleisti pelnytis iš alkoholio gamybos, prekybos? Gal visą pelną skirti protingo požiūrio, kultūros ugdymui? Bet juk ES vargu ar tai leistų. Reklamos draudimas, be abejo, naudingas, bet to nepakanka, reiktų daugiau unikauskų, daugiau švietimo, kitokio, dvasinio gyvenimo. Bet tam reikia pinigų, daug. Vien draudimais įveikti alkoholio nepavyks. L. Tolstojus berods rašė, kad tik tas nėra alkoholikas, kuris turi ant stalo atkimštą butelį, uodžia vyno kvapą ir negeria...Gal tik truputį paragauja...
Dėmesys tai temai pateisinamas, nes girtuokliavimas yra didžiulė šiaurietiškų tautų problema.
Šilumos kainos – kita daugeliui nepasiturinčių ar net vidutiniokų aktuali tema. Į ją lengviau atsakyti, nes šilumos ūkį dažniausiai valdo privačios, taip vadinamos „natūralios“ monopolijos. Konkurentų jos praktiškai neturi. Tai pateisintų to ūkio nacionalizavimą, jo atidavimą išimtinai savivaldybėms, arba griežtą kainų ir pelnų kontrolę. Taigi, ne lengvatas naikinti, bet neleisti tukti monopolijoms.
Bet ir vėl, vargu ar ESleistų „iškreipti rinką“. Nors ta rinka čia yra tik turtingiems, kurie sugeba pasistatyti sau namą.Šioje srityje kairiųjų pažiūrų žmogui lengva nuslysti į komunistinę pagundą– ir sušukti „grobk iš grobikų“.
Problemos, apie kurias dabar daug diskutuojama, – tik ledkalnio viršūnė. Daug svarbesni vaistų, sveikatos, tautos nykimo klausimai. Lietuviai išvyksta iš Lietuvos masiškai, šiandien sužinojau, kad per metus atvyksta į Lietuvą maždaug apie penkiolika tūkstančių svetimųjų. Savus išvarome, svetimus priimame? Per vienos kartos gyvenimą lietuvybės Lietuvoje gali nebelikti.
Turime net savų ES komisarų, bet ir tie nieko negali padaryti dėl Lietuvos. Savarankiškiau tvarkytis bando Lenkija, Vengrija, bet ES už tai grasina vienus bausti, kitiems net balsą atimti. Mūsų Seimo narys A.Vinkus teisingai yra sakęs (ar rašęs), kad svetimi patarimai gerai, bet sava galva irgi svarbu. Nesu visiškas euroskeptikas, bet ar ne per daug sprendimo galių atidavėm svetimoms galvoms? Gal todėl ir klystama, kad vykdoma kitų, svetimųjų valia?
Beje, kartais užsimenama, kad mūsų ambasadoriusSeime – „pagyvenęs žmogus“. Ar tai trūkumas? Napoleonas buvo jaunas, bet pralaimėjo senam Kutūzovui.Seimo nario darbas reikalauja didelio politikos išmanymo, gyvenimo patirties, diplomatinių gebėjimų. Viso to mūsų ambasadorius turi su kaupu. Aš tikiu, kad jis dar parodys, ką gali.
Kaip daromos klaidos? Sumaišius visumoje gerą projektą su blogomis „detalėmis“. Kaip taisomos klaidos? Tas detales pašalinant, projektą taisant. O tai jau daug sunkiau...Lengviausia – padidinti kainas...
Kas darosi Lietuvoje su kainomis? Vynuogių sultys Vokietijoje beveik tris kartus pigesnės negu pas mus. Per TV pranešė, kad kaimyninėse šalyse kai kurie vaistai dešimtis kartų pigesni kaip Lietuvoje. Kai kurių gerų vaistų iš viso nebėra vaistinėse. Ką daryti lietuviams? Iš viso nebepirkti Lietuvoje, bet ar gali visi važiuoti apsipirkti į Latviją ar Lenkiją, arba net patys išvažiuoti iš Lietuvos. Gal klaidas ims taisyti tik tada, kai lietuvių Lietuvoje nebebus, arba liksime tik mes, senukai. Atrodo, artėja laikas, kai ir mūsų pensijos taps tik visiškai „simbolinės“...Ar tokios laisvės sau ir savo vaikams tikėjomės? O gal ir mums išvažiuoti. Deja, mes jau svetur niekam nebereikalingi, tad ir likom lyg paskutiniai mohikanai.
Tokia tad, anot Gedimino Griškevičiaus, „kapitalistinė velniava“, ir ne tik gražiojoje Palangoje...Visur pasireiškia didžiojo Kapitalo interesas sunaikinti laisvą, pasiturintį žmogų, o per tai ir mažas tautas.Ir lengvų receptų pagydyti tai senai ligai nėra...Vienintelis kelias –susigrąžinti namo jaunimą, bet ar sugrįš?

Jonas SIAURUKAS