Palangos kraštovaizdžio bičiulių išvyka į Karaliaučių

Donatas ŽUOLYS, 2013-06-17
Peržiūrėta
2402
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Dar metų pradžioje planuota Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo ekskursija į Kaliningrado srities Svetlogorsko kurortą nebuvo atsitiktinė.
Dar metų pradžioje planuota Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo ekskursija į Kaliningrado srities Svetlogorsko kurortą nebuvo atsitiktinė.

Dar metų pradžioje planuota Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo ekskursija į Kaliningrado srities Svetlogorsko kurortą nebuvo atsitiktinė. Kaimyninis kraštas priminė kadaise buvusį romantiškąjį Karaliaučių ir mus nuolat domino savo ypatingos istorijos besikeičiančiais puslapiais. Juolab pastarųjų dešimtmečių politiniai bei ekonominiai pokyčiai stipriai veikė viso šio regiono socialinio kultūrinio gyvenimo sferą, o kaip vėliau teko įsitikinti, šie globaliniai procesai akivaizdžiai atsispindėjo ir tenykščio kraštovaizdžio panoramose.
Kam teko prieš keturis dešimtmečius lankytis Kaliningrade, tikriausiai matė kaip Imanuelio Kanto apgriuvusio kapo detalės buvo sutvirtintos... silikatinėmis plytomis. Dabar ši kirchė (bažnyčia) deramai restauruota, o senojo Karaliaučiaus universiteto profesorių kapinės tvarkomos itin pagarbiai.
Universiteto įkūrėjo hercogo Albrechto paminklas taipogi atstatytas, nors savu laiku ant šio pjedestalo buvo užkelta net ne viena kitokia skulptūra. Buvo laikai, kai į karaliaus Friedricho aikštės didingumą pretendavo pats Adolfas Hitleris ir tam tikru metu ji buvo pavadinta jo vardu. Po karo ši aikštė vėl pasidabino net trijų maršalų vardais, kol pagaliau prigijo Pergalės pavadinimas.
Apie tai mums įdomiai ir su neslepiama humoro gaidele pasakojo ekskursijų vadovai džiaugdamiesi, kaip vietinių žmonių ir daugelio organizacijų vadovų požiūris šiais klausimais kardinaliai keitėsi.
Kaliningradiečiai mums rodė tikrą nuoširdumą: istorinius įvykius nušvietė objektyviai, pasakojo apie buvusios politikos skaudžias pamokas, beprasmio griovimo tendencijas, užsiminė ir apie dabartinių turčių nerealius užmojus. Pavyzdžiui, atstatyti karališką pilį, ypač, kai krašto keliai turėtų kelti gerokai daugiau rūpesčių.
Negalėjome nesižavėti puikiai atstatytais senovinės miesto gynybinės sienos fragmentais, atnaujintais karališkaisiais vartais. Gal šiuolaikinės dekoratyvinės plytos ir kitos brangios medžiagos nesuteikia autentiškumo pojūčio, tačiau metalinių vartų detalės atrodo tikrai įspūdingai. Daugelis naujųjų pastatų jau priderinti prie senosios prūsų architektūros, t.y. suprojektuoti ir pastatyti taip, kad mes pasijautėme kaip Austrijos miestų aplinkoje. Žinoma, tokių tendencijų srautas prasidėjo restauravus daugelį senųjų pastatų. Na, kad ir liuteroniškų kirchių išorinio vaizdo kontūrai, kurie tikrai neatsiejami nuo kadaise tinkamai parinktos gamtinės aplinkos bei kruopščiai suderintų architektūrinių sumanymų. Dabartinis šventyklų interjeras pritaikytas provoslavų tikintiesiems ir taip išsaugotas šių pastatų sakralumas.
Svetlogorske mūsų viešbučio sienos išpuoštos paveikslais su restauruotų prūsiškų bažnyčių vaizdais. Gražu, tačiau viešbučio angliškas pavadinimas „Family“, ir dar išpildytas kirilicos šriftu, priminė dabartines madas Lietuvoje, kai savo gimtąja kalba pritrūkstama fantazijos romantiškiems pavadinimams. Žavėjomės kurorto prekybos centro nestandartiniu pastatu, pastatytu vos prieš porą metų, ant kurio puikavosi prikeltas Viduramžių miesto herbas su senuoju Raušen (Rauschen) kurorto pavadinimu. Parke išlikusi katalikų bažnyčia puikiai restauruota žymaus kompozitoriaus Andriejaus Makarovo asmeninėmis lėšomis ir naujai įrengti vokiečių pasaulinio masto „Hugo Mayer Orgebau Gmbh“ firmos vargonai. Tarp kitko, restauratoriai buvo pakviesti iš Lietuvos. Nors katalikų tikėjimą išpažįstančių Karaliaučiuje beveik nėra, tačiau klasikinės muzikos aukšto lygio koncertai čia sukviečia daug kultūros gerbėjų.      
Kurorto paplūdimys labiau priminė Capri salos (Italijoje) kontūrus. Status nuo jūros kranto kylantis šlaitas vešliai apaugęs medžiais, o tarp jų – kavinių ir ledainių kompleksas. Džiugino Olego Melechovo jaunatvišku grožiu spinduliuojanti merginos skulptūra, šiek tiek susišaukianti  Kopenhagos garsiosios undinėlės idėja. Kita jo skulptūra miesto parke vaizduojanti varlės – simpatiškos mergiotės sudėtingos brandos akimirksnį. Įdomiai pavaizduota varliukė savotiškai primena maištaujančios paauglės komišką aroganciją su nepamatuota pretenzija į moteriškąjį pilnavertiškumą.    
Aplankėme porą sanatorinio kurortinio aptarnavimo objektų, priklausančių Rusijos karinėms žinyboms. Darbuotojai sužinoję, kad mes iš Lietuvos, uoliai rodė savo išpuoselėtus parkus, gėlių alpinariumus. Stebėjomės kaip jie detaliai dėstė visų dekoratyvinių augalų pavadinimus, jų geografinę kilmę, dalinosi patirtimi, kaip sekėsi juos adaptuoti šiame krašte. Mieste į akis krito gražus mineralinio vandens biuvetas, kuris vėl priminė, kad Palangos kurortas jau daug metų jaučia būtent šio objekto trūkumą. Viešų ir nemokamų tualetų nepakankamas kiekis bei neracionalus išdėstymas parkuose sakytume savotiškai susišaukė ir su Palangos kurorto bėdomis, kai šis žmogaus kasdienis poreikis bandomas nukreipti miesto kavinių ir restoranų lankomumui didinti. Deja, tokios „traukos“ dėsniais visiškai nesinaudoja prekybos centrai. Liūdniausia – skulptūrų parke Vytauto gatvėje, kur iki artimiausios kavinės ar restorano ne kiekvienas lankytojas benubėga.  
Mūsų delegacijos vadovas E. Žvirgždinas dažnai stebėjosi, kad šio krašto kaimiškas gamtovaizdis atrodo gana nykus, nes praktiškai niekur nesimatė pasėlių. Prie užmiesčio sodybų daržai atrodė daugiau negu kuklūs, dekoratyvinių medžių arba krūmų beveik niekur nesimatė. Priešingai tiek Svetlogorske, tiek ir Karaliaučiuje – kotedžų bei prabangių namų aplinka atrodė visai kitaip. Jų savininkai, pasak ekskursijų vadovų, taip vadinamieji „naujieji rusai“ buvo apibūdinami su visomis jų gyvenimo stiliaus komiškomis peripetijomis. Turėjome galimybę pasižiūrėti ir garsųjį gintaro karjerą – Jantarnoje. Jeigu prieš pertvarką patekti į juos buvo galima tik su specialiais leidimais, tai dabar įvažiuoti nesudėtinga, nes bilietus įsigijusiems viskas parodoma, papasakojama, paruoštos visos atrakcijos ir suteikta nevaržoma teisė fotografuoti.
Reziumuojant kelionės įspūdžius, norisi pasidžiaugti, kad nepaisant buvusių ideologinių šio krašto trukdžių, Svetlogorske jaučiasi stiprus senosios kultūros proveržis. Juk tam reikėjo keisti visą požiūrį į kraštovaizdžio formavimą. Gal šiandien kai kur trūksta tos norimos harmonijos, tačiau ne viskas pasiekiama iš karto. Svarbiausia, kad yra žmonių, kurie viso to atkakliai siekia, kryptingai daro, nesiteisindami sunkumais. Štai, tokio atkaklumo ir kryptingumo verta vieniems iš kitų pasimokyti, pasisemti patirties. Džiugu, kad pozityvus pritarimas mūsų kelionei jautėsi iš Palangos savivaldybės administracijos bei jos kultūros skyriaus pusės – nuoširdi Roberto Trautmano pagalba tarpininkaujant dėl bevizio įvažiavimo. Tikimės, kad su kaimynais nutiestas nesavanaudiškos draugystės ir dalykiško bendradarbiavimo tiltas tik padės abiejų kurortų kraštovaizdžio tobulinimui.
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Trečiadienį, gegužės 8 d., „Palangos tiltą“ pasiekė liūdna žinia: mirė Donatas Žuolys, aktyvus Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo narys, rašytojas, medžiotojas, visuomenininkas, šaulių ansamblio „Jūros šauliai“ narys, Lietuvos šaulių sąjungos Palangos rinktinės narys, „Palangos tilto“ bičiulis, laikraščiui parašęs ne vieną straipsnį. „Pripratau prie „senjoro“ statuso ir savo neribotą...


Naujametę naktį atgijo ir Palanga. Centrinė kurorto promenada J. Basanavičiaus gatvė priminė vasarą – čia tūkstančiai žmonių plūdo jūros tilto link, kur tikėjosi nors akies krašteliu pamatyti žadėtąjį fejerverką. 


Penktadienį, spalio 29 d., Palangoje lankėsi Energetikos ministras Dainius Kreivys su viceministre Daiva Garbaliauskaite. Po jų apsilankymo Palangos meras Šarūnas Vaitkus paliko tokį įrašą Meta (Facebook).


Lietuvos moksleiviai apie šalies draustinius kūrė filmukus: nustebino kūrybiniais ir išmaniais sprendimais. Kad Lietuvoje yra daugiau nei 400 valstybinių ir per 100 savivaldybių įsteigtų draustinių turbūt pasakytų ne kiekvienas. O štai Lietuvos moksleiviai ryžosi jėgas išbandyti konkurse „Pamoka gamtoje: svajokime drauge!“. Visą vasarą jie plušo ir kūrė filmukus apie Lietuvos draustinius, o...


Š.m. gruodžio 8 d. po netikėtai ištikusios sunkios ligos į amžinybės prieglobstį pasitraukė aktyvus Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo narys Euzebijus Žvirgždinas.


Praėjusią savaitę Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo nariai lankėsi Liepojoje. Jau daugelis iš mūsų senokai bebuvo šiame mieste, todėl gerų įspūdžių negailėjo nei vienas. Visi džiaugėsi atjaunėjusio miesto vaizdais, išradingomis dekoratyvinėmis idėjomis, idealia švara. Taip, mūsų netolimi Latvijos kaimynai seniai žinomi kaip stipraus jūrų uosto turėtojai...


Nesutirštinant spalvų, galima teigti, kad Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys ir Palangos botanikos parko direktoriaus pavaduotojas Antanas Sebeckas parke pažįsta kiekvieną medį, o ir istorijų – apie parką ir iš parko – niekas negalėtų papasakoti daugiau ir įdomesnių nei Antanas, kuris skaičiuoja jau 43 darbo metus botanikos parke. Šiandien rodydamas...


Dar metų pradžioje planuota Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo ekskursija į Kaliningrado srities Svetlogorsko kurortą nebuvo atsitiktinė. Kaimyninis kraštas priminė kadaise buvusį romantiškąjį Karaliaučių ir mus nuolat domino savo ypatingos istorijos besikeičiančiais puslapiais. Juolab pastarųjų dešimtmečių politiniai bei ekonominiai pokyčiai stipriai veikė...


Pajūrio miškuose – kraštovaizdžio formavimo darbai

"Palangos tilto" informacija, 2012 03 09 | Rubrika: Miestas

Palangos girininkijos pajūrio miškuose 101,102,105 kvartaluose šiais metais, vykdant 2005-2015 metams patvirtintą VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą, sausio – kovo mėnesiais įvykdyti kraštovaizdžio formavimo kirtimai 13,5 ha plote. Šiuo metu dalis medienos iš miško jau ištraukta ir susandėliuota...


Kraštovaizdžio bičiulių klubo pavasarinė dovana

„Palangos tilto“ informacija, 2010 04 17 | Rubrika: Miestas

Praėjusį trečiadienį Palangos botanikos parke atsirado šeši kėniai, kuriuos pasodino keletas Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo narių. Nusiteikę suteikti kuo daugiau grožio kurortui, klubo nariai nieko nelaukę padabino jiems skirtą plotelį.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius