Pajūrio miškuose – kraštovaizdžio formavimo darbai

Palangos girininkijos pajūrio miškuose 101,102,105 kvartaluose šiais metais, vykdant 2005-2015 metams patvirtintą VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą, sausio – kovo mėnesiais įvykdyti kraštovaizdžio formavimo kirtimai 13,5 ha plote. Šiuo metu dalis medienos iš miško jau ištraukta ir susandėliuota pamiškėse, dalis jau išvežta medienos pirkėjams. Likusieji nukirsti medžiai iš miško bus ištraukti artimiausiu metu ir išvežti pirkėjams.

Pajūryje kirtimus vykdyti leidžiama tik iki gegužės 1 dienos, o taip pat rudenį, t.y. nuo rugsėjo 1 dienos. 

Šiais metais pajūryje, Palangos miško 2 kvartale (už Nemirsetos) dar numatyta vykdyti kirtimus 3,60 ha plote, iškertant 180 ktm medienos. Kirtimai bus vykdomi spalio – gruodžio mėnesiais.

Pajūrio miškuose nuolat atsirandantys sausuoliai, vėjovartos, vėjolaužos, siekiant užtikrinti poilsiautojų saugumą, pašalinami rinktinais sanitariniais kirtimais visus metus.

Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas pabrėžė, jog šie darbai yra iš anksto suplanuoti bei atliekami pagal specialistų parengtus bei Vyriausybės patvirtintus projektus. „Medžius retinti būtina. Tokie miškotvarkos darbai atliekami kas dešimt metų, o pagrindinis jų tikslas – sudaryti kuo palankesnes sąlygas augti perspektyviems medžiams“, - sakė A. Baranauskas.

Urėdas pabrėžė, jog šie pajūrio medynai miškininkų buvo pasodinti ant pustomo smėlio, sodinimo darbai Palangos pajūryje buvo pradėti apie 1922 metus. Tokių apsauginę, vėjo pustymą stabdančią funkciją atliekančių pušynėlių teritorijoje tarp Rąžės ir Šventosios iki 1940 metų pasodinta apie 240 hektarų. Vien tik pušelių pasodinimas sustabdė smėlio pustymą, o iki tol, esant stipriam vėjui, Palangos Vytauto gatve būdavo neįmanoma vaikščioti, nes į akis buvo nešamas smėlis. Tad pasodintų pušynėlių reikšmė Palangai labai didelė, ir mes, miškininkai, tai žinome bei želdinius puoselėjame. Juo labiau kad pasodinti ant kvarcinio smėlio, medžiai labai lėtai auga“, - kalbėjo A. Baranauskas.

Reguliariai vertindami pajūrio želdinių būklę, miškininkai privalo juos išretinti – pašalinti maistines medžiagas naudojančius neperspektyvius medžius, taip suteikiant geresnes sąlygas augti likusiems.

Tačiau Palangos girininkija bei Kretingos miškų urėdija sulaukė keleto sunerimusių gyventojų klausimų dėl Kunigiškių pajūryje vykdomų tvarkymo darbų. „Teirautasi, kodėl medžiai išvežami vakarais. Noriu pabrėžti, jog mes privalome maksimaliai išnaudoti turimą techniką, taip pat siekiame kuo greičiau sutvarkyti pajūrio miškus, todėl stengiamės kuo geriau išnaudoti laiką. Taip pat domėtasi, kodėl, retinant mišką, neišvežamos medžių šakos. Paaiškinimas labai paprastas – jos paliekamos, kad smėlyje augantis miškas gautų trąšų“, - sakė A. Baranauskas. Palangos girininkijos pajūrio miškuose 101,102,105 kvartaluose šiais metais, vykdant 2005-2015 metams patvirtintą VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą, sausio – kovo mėnesiais įvykdyti kraštovaizdžio formavimo kirtimai 13,5 ha plote. Šiuo metu dalis medienos iš miško jau ištraukta ir susandėliuota pamiškėse, dalis jau išvežta medienos pirkėjams. Likusieji nukirsti medžiai iš miško bus ištraukti artimiausiu metu ir išvežti pirkėjams.

Pajūryje kirtimus vykdyti leidžiama tik iki gegužės 1 dienos, o taip pat rudenį, t.y. nuo rugsėjo 1 dienos. 

Šiais metais pajūryje, Palangos miško 2 kvartale (už Nemirsetos) dar numatyta vykdyti kirtimus 3,60 ha plote, iškertant 180 ktm medienos. Kirtimai bus vykdomi spalio – gruodžio mėnesiais.

Pajūrio miškuose nuolat atsirandantys sausuoliai, vėjovartos, vėjolaužos, siekiant užtikrinti poilsiautojų saugumą, pašalinami rinktinais sanitariniais kirtimais visus metus.

Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas pabrėžė, jog šie darbai yra iš anksto suplanuoti bei atliekami pagal specialistų parengtus bei Vyriausybės patvirtintus projektus. „Medžius retinti būtina. Tokie miškotvarkos darbai atliekami kas dešimt metų, o pagrindinis jų tikslas – sudaryti kuo palankesnes sąlygas augti perspektyviems medžiams“, - sakė A. Baranauskas.

Urėdas pabrėžė, jog šie pajūrio medynai miškininkų buvo pasodinti ant pustomo smėlio, sodinimo darbai Palangos pajūryje buvo pradėti apie 1922 metus. Tokių apsauginę, vėjo pustymą stabdančią funkciją atliekančių pušynėlių teritorijoje tarp Rąžės ir Šventosios iki 1940 metų pasodinta apie 240 hektarų. Vien tik pušelių pasodinimas sustabdė smėlio pustymą, o iki tol, esant stipriam vėjui, Palangos Vytauto gatve būdavo neįmanoma vaikščioti, nes į akis buvo nešamas smėlis. Tad pasodintų pušynėlių reikšmė Palangai labai didelė, ir mes, miškininkai, tai žinome bei želdinius puoselėjame. Juo labiau kad pasodinti ant kvarcinio smėlio, medžiai labai lėtai auga“, - kalbėjo A. Baranauskas.

Reguliariai vertindami pajūrio želdinių būklę, miškininkai privalo juos išretinti – pašalinti maistines medžiagas naudojančius neperspektyvius medžius, taip suteikiant geresnes sąlygas augti likusiems.

Tačiau Palangos girininkija bei Kretingos miškų urėdija sulaukė keleto sunerimusių gyventojų klausimų dėl Kunigiškių pajūryje vykdomų tvarkymo darbų. „Teirautasi, kodėl medžiai išvežami vakarais. Noriu pabrėžti, jog mes privalome maksimaliai išnaudoti turimą techniką, taip pat siekiame kuo greičiau sutvarkyti pajūrio miškus, todėl stengiamės kuo geriau išnaudoti laiką. Taip pat domėtasi, kodėl, retinant mišką, neišvežamos medžių šakos. Paaiškinimas labai paprastas – jos paliekamos, kad smėlyje augantis miškas gautų trąšų“, - sakė A. Baranauskas.