Palangos garbė valdžiai visa dar neapčiuopiama vertybė

Tarpukario Lietuvos kariuomenėje gyvavo toks šūkis: „Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk“. Čia apie kardą, kuris buvo įteikiamas šventinant karininkus. Tokiu devizu turėtų vadovautis ir save gerbianti valdžia: nesant tikriems nežadėti, o jei jau prasižiota – tai pakeltu kardu bent kirsti. Nuo „Delfi“ paskelbto Andriaus Užkalnio visus palangiškius, kurorto svečius ir visą Palangą įžeidžiančio garsiojo paskvilio praėjo daugiau nei pusė mėnesio. Miesto valdžios reakcija buvo žaibiška – padoresnių išsireiškimų nerandantį „kūrėją“ ir jį tiražuojantį naujienų interneto portalą pažadėta duoti į teismą. Sujudo sukruto visa internautų armija. Vieni už tokį ketinimą Palangą gyrė ir drąsino valdžią, kiti – iš viešai teismu pagrasinusio mero šaipėsi jį išvadindami humoro nesuprantančiu kvailiu. Treti teigė, kad Palangos grasinimai baigsis šnipštu. Kad bylinėtis su A. Užkalniu ir „Delfiu“ pažadėjusi Palangos valdžia tik nuleido garą ir apsiramins, o kurorto meras Šarūnas Vaitkus šia situacija naudojasi tik tam, kad sušmėžuotų šalies internetinėje žiniasklaidoje. Ir, regis, pastarieji liko teisūs. Dėl tokios bylos perspektyvų teisininkų abejones išgirdęs meras, atrodo, jau traukiasi atatupstas ir ketina apsiriboti tik skundu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai. Bet ir to skundo vis dar neregėti. Iškeltą kardą jau slėpdamas Š. Vaitkus pabūgo advokatų perspėjimų, kad teismai tokio Palangos ieškinio gali net nepriimti, nes A. Užkalnis, girdi, savo „meno kūriniu“ neįžeidė ko nors asmeniškai, o blogai pasisakė tik apie visą kurortą. Tokių bylų Lietuvoje dar nėra buvę, todėl prognozuoti, kaip pasielgs teismai, dar yra ankstoka. Kita vertus, jei žiniasklaidoje paskelbtas įžeidimas, kad, tarkim, Petras yra kvailys, neišmanėlis, primityvus runkelis, jo svečiai – debilai, „marokai“, o Petro namams linkima išnykti, turėtų teisminę perspektyvą, kodėl analogiški epitetai skirti, pavyzdžiui vilniečiams ir visam Vilniui, jau nebūtų įžeidimas, nes, esą, nėra konkretaus objekto? Ar vilniečiai ir visas Vilnius nėra konkretu? Ir kas, tokiu atveju, jei ne pats meras privalėtų ginti įžeistų miesto gyventojų interesus. Nepaisant to, ar teismai priims skundą, ar ne. Tai jau pačių teismų ir Lietuvos teisinės valstybės reikalas. Tokių viešų miesto valdžios mojavimų kardu ir vėliau gėdingos tylos Palangoje jau būta ne kartą. Kažkada visai Lietuvai plačiai girtasi žadamu observatorijos įrengimu, jau ateinančią vasarą apšviečiamais paplūdimiais. Vasaros tik eina viena po kitos, o kopos sutemus kaip nenušvinta, taip nenušvinta. Pakanka prisiminti šviežiausią atvejį. Liepos pradžioje visa Lietuvos žiniasklaida skalambijo apie nuo kitos vasaros įvedamą įvažiavimo į Palangą mokestį ir „pagalvės“ rinkliavos atšaukimą. Miesto vadovai žurnalistams dosniai dalijo interviu, pasakojo kiek kainuos įvažiavimas, kam bus taikomos lengvatos. Mojuojami kardai džeržgėjo taip skambiai, kad šią vasarą į Palangą susiruošę giminaičiai jau dabar klausinėjo, kaip reikia susimokėti už įvažiavimą. Nuo tarybos sprendimo priėmimo praėjo pusantro mėnesio, tačiau per tą laiką iki šiol dar nėra paruoštos net operatoriaus paslaugų viešojo pirkimo sąlygos. Iš viso kalbama, kad prieš tai reiktų paruošti sąlygas pačių rangovo konkurso sąlygų pirkimui. Panašu, kad dar nežinoma, nei kur turės būti montuojama įvažiuojančių automobilių valstybinius numerius nuskaitanti įranga, nei kokia ji turėtų būti. Tarybos sprendimą paruošusios darbo grupės vadovas Tomas Žulkus sako, kad pasiruošimo darbai paspartės rudenį, pasibaigus atostogų metui. Tai jau kažkur girdėta. Iki šiol Palangoje beveik visus iki rudens atidėtus sumanymus kažkaip nejučia užkloja rudeniniai lapai, vėliau jie pasislepia po žiemos sniegu, o pavasario paukščiams sugrįžus išgirsti, kad iki vasaros nieko padaryti nebespėsime. Kad įvažiavimo apmokestinimo sistema pradėtų veikti Palangos savivaldybės sumanytu laiku nuo gegužės 15 dienos, vien tik pirštų spragtelėjimo rangovams neužteks. Jiems reikės atlikti begalę būtinų darbų: prie įrangos montavimo vietų privesti elektrą, gauti visus suderinimus, pagaliau nupirkti ar nuomoti pačią įrangą. Palangos valdžios užsibrėžtą tikslą įgyvendinti galinčios įmonės neslepia, kad tam prireiks mažiausiai 3 mėnesių. Vadinasi, vėliausiai iki vasario mes jau privalome turėti konkurso laimėtoją. Iki to laiko liko tik 5 mėnesiai, o savivaldybė dar tik svarsto, kas ruoš konkurso sąlygas ir kaip jos turėtų atrodyti. Tuo tarpu, liepos 2 dieną priimtu tarybos sprendimu „pagalvės“ rinkliava jau atšaukta nuo kitų metų gegužės vidurio. Ką darysime, jei tuo laiku įvažiavimo rinkliavai dar nebus pasiruošta? Savo noru atsisakysime „pagalvės“ rinkliavos, kurios per vasaros sezoną miestas surenka apie 300 tūkst. eurų? Kad taip gali atsitikti, leidžia manyti ligšioliniai valdžios tempai. Paruošti tarybos sprendimą darbo grupė buvo įpareigota dar iki šių metų pradžios. Vėliau buvo kalbama, kad tokiam projektui nepritaria buvę konservatorių sąjungininkai liberalai. Absoliučią pergalę konservatoriams atnešę rinkimai baigėsi kovo pabaigoje, o tarybos sprendimas dienos šviesą išvydo tik liepą. „Tarybos sprendimas – ne šventa karvė. Jei reikės ir pakeisime“, – sako T. Žulkus. Visai Lietuvai išsigyrus, o po to viešai apsijuokus sprendimą pakeisti galima. Tačiau kaip tuomet su miesto garbe? Kur susikišime tą kardą, kuriuo taip šauniai mojavome prieš mėnesį?